Jutimas ir pojūčiai

Jutimas – tai procesas, kuris vyksta, kai analizatorių veikia aplinkos arba organizmo vidaus dirgikliai. Jutimo proceso galutinis rezultatas, kuris sudaro jo turinį, yra pajūtis. Pojūtis – tai vaizdus tikrovės objektų ar organizmo vidaus reiškinių savybių atsispindėjimas psichikoje, kai tie reiškiniai tiesiogiai veikia jutimo organus. Psichologijoje sąvoka vaizdus vartojama ne tik regimiesiems vaizdams apibūdinti. Girdime garsą, juntame šilumą ir šaltį, prisilietę prie daikto juntame jo švelnumą arba šiurkštumą, juntame šleikštulį, dusulį ar pan. Tai ir yra vaizdus šių savybių atspindys. Dirginimui nutrūkus arba pasibaigus jutimo procesas baigiasi ir pojūtis išnyksta. Jo padarinys tas, kad objekto savybės vaizdas gali išlikti, bet tai jau bus ne pojūtis, opovaizdis ar net vaizdinys.
Analizatorius veikia įvairių rūšių dirgikliai, sukeliantys skirtingo pobūdžio pojūčius. Tai vadinama pojūčio modalumu. Modalumas yra vienas iš pagrindinių pojūčio savybių, jo kokybės nusakymas: spalva – regos modalinė savybė, tonas ir tembras – klausos, kvapo pobūdis – uoslės ir kt. Modalumo sąvoka, taikoma ir daugeliui kitų psichikos procesų, nusako įvairias kokybines vaizdų ypatybes. Pojūtis, sukeltas objektyvios tikrovės poveikio, kartu yra ir subjektyvus tikrovės vaizdas. Jų subjektyvumą lemia individualūs žmonių skirtumai, pavydžiui, klausos jautrumas, regėjimo aštrumas.
Jutimai kiekvienam organizmui leidžia gauti informaciją, kuri būtina norint išlikti ir veikti. Varlės, mintančios vabzdžiais, akyse yra receptorių, kurie sužadinami tik reaguojant į mažą, tamsų, judantį objektą. Ji tarp daugybės nejudančių musių galėtų nugaišti iš bado, tačiau, jeigu nors viena iš musių staiga pakiltų, varlės „vabzdžio detektoriaus“ ląstelės iš karto nubustų, varlė musę pamatytų ir pagautų. Žmonės aplinkoje irgi pastebi tai, kas jiems svarbiausia.
Kiekvienas gyvūnas turi tokius pojūčius, kurie leidžia patenkinti jo poreikius. Jautrumas yra ilgalaikio gyvūnų raidos ir prisitaikymo prie juos supančios aplinkos produktas. Varlė pasisuka į sipną šnaresį, panašų į vabzdžio skridimo garsą, bet nereaguoja į daug stipresnį, aštresnį garsą, neturintį biologinės reikšmės. Šuo jautrus organinių rūgščių kvapams, bet jis mažai jautrus aromatams, t.y. gėlių, žolės kvapui.
Žmonių jautrumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!