Justino Marcinkevičiaus draminės trilogijos "Katedra" aktualumas šiame gyvenime

Justinas Marcinkevičius lietuvių literatūroje užima savitą vietą. Jau 50 metų jis rašo vis naujas knygas, kuriose išlieka trys svarbiausios temos: Lietuva, lietuvių kalba, gamta. Tai ir lietuvių literatūros klasikos temos. Justinui Marcinkevičiui klasikinė tradicija, jos tęsimas yra natūraliai svarbi. Klasikinė lietuvių literatūros tradicija įvairių politinių reikalavimų varžomai XX a. antrosios pusės lietuvių poezijai buvo ir patikima atrama, padėjusi rasti savo kelią.
Ne visa, ką poetas parašo per daugelį metų, yra vienodai svarbu, brangu pačiam poetui, reikalinga kitiems. Justinas Marcinkevičius žvelgia į save gana kritiškai: „Kai ko norėtum ir visai atsisakyti. Arba bent jau perrašyti iš naujo”.
Daugiausia apie save, savo gyvenimą Justinas Marcinkevičius yra papasakojęs knygoje „Dieno-raštis be datų” (1981, 1999). Ten minimi svarbesni išorinio ir vidinio gyvenimo faktai. „Gimiau toli nuo didelių kelių, tačiau netoli nuo didelės upės Nemuno.” Poeto gimimo vieta – Važatkiemio kaimas (Prienų rajonas). Tos pačios sandaros pavadinimas kaip ir Kristijono Donelaičio Tolminkiemis. Panemunių krašto spalvos ir linijos jaučiamos visoje J. Marcinkevi-čiaus kūryboje.
Skaudžiausias poeto gyvenimo įvykis – motinos mirtis. „Man buvo keturiolika metų, kai mirė motina. Niekas taip lig šiol negyvena manyje, kaip jinai. Ir niekas taip nekalba manim, kaip jinai.“ Motinos vaizdinys, įvairiais pavidalais iškylantis poeto kūryboje, turi biografinį pamatą.
Vaikystėje kaimo troboje maža tebuvo knygų, vėlai teišgirsta profesionali muzika. Bet supo prigimta žemdirbių kultūra: daiktai, žemės darbai, liaudies dainos, dainuojamos kartu su broliu ir dviem seserimis, giesmės, giedamos su tėvu. Daina, giesmė – svarbūs poezijos įvaiz-džiai. Pagal J. Marcinkevičiaus tekstus sukurta daugiau kaip 200 dainų.
Į būsimo poeto sąmonę ryškiai rašėsi ir religiniai vaizdiniai, baugūs siužetai, jaudinę vaiz-duotę: „Aš rėkdavau, ir motina, atsimenu, ne sykį rūkė mane visokiom žolėm“. Atrodo, kad kal-bama apie tolimą senovę, o iš tiesų apie XX amžiaus ketvirtą dešimtmetį. Justinas Marcinkevi-čius gimė 1930 metais, bet dar susitiko su gyva senąja žemdirbių kultūra, su papročiais, apeigomis, šventėmis, daiktais. „Ryškiausias prisiminimas: sunkios tėvo rankos, raikančios duo-ną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!