Juros periodo evoliucija

Juros periodo evoliucija

• Jura (pagal Jura kalnų vardą), Žemės geologinės istorijos mezozojaus eros antrasis periodas, buvęs po triaso, prieš kreidą; geologinė sistema, kurios nuogulos susiklostė tuo periodu. Prasidėjo prieš 199,6±0,6 mln. M., truko apie 51 mln. Metų. Periodas skirstomas į 3 epochas (geologinė sistema – į skyrius) ir 11 amžių (aukštų).

Klimatas ir gyvūnija

• Praėjus triaso periodui, klimatas tapo drėgnesnis. Juros periodo viduryje pasirodė sekvojų (Sequoia) gentis. Paparčiai, spygliuočiai ir ginkmedžiai dengė didžiąją dalį sausumos. Išsivystė naujos dinozaurų rūšys, mintančios vešlia augalija. Vieni jų buvo zauropodai. Grobio gausa leido suklestėti kitoms mėsėdžių dinozaurų rūšims. Ore skraidė vabzdžiai, pterozaurai, pirmųjų paukščių rūšys.

Paleogeografija (1/4)

• Ankstyvosios juros metu Pangėjos superkontinentas suskilo į Lauraziją ir Gondvaną. Atlanto ir Tetijos vandenynai buvo siauri. Kaip ir triaso periode, juros metu nebuvo ledynmečio. Prie Žemės ašigalių nebuvo sausumos plotų. Klimatas buvo šiltas ir drėgnas. Vėlyvosios juros metu pradėjo skilti ir patys Laurazijos bei Gondvanos superkontinetai, vyravusias orų sąlygas pakeitė aridinis klimatas

Paleogeografinės sąlygos (2/4)

• Juros periodu vyko tektoniniai Žemės litosferos plokščių judesiai, prasidėjo alpinio tektoninio etapo kimeriškoji kalnodara. Po sauso ir karšto triaso periodo įsivyravo šiltas humidinis klimatas. Juros pradžioje Žemės plutoje susidarė 2 dideli žemynai: Laurazija (Šiaurės pusrutulyje) ir Gondvana (Pietų pusrutulyje); juos skyrė judrioji Viduržemio jūros juosta – Tetijos jūros baseinas. Ankstyvojoje ir vidurinėje epochose stabiliose šių žemynų srityse vyravo sausuma, klostėsi žemyninės arba lagūninės nuosėdos, kai kur (dabartinėje Australijoje, Kinijoje, Sibire, Pietų Urale, Vidurinėje Azijoje) kaupėsi anglingos nuogulos.

Paleogeografinės sąlygos (3/4)

• Judriosiose Alpių (dabartinė Pietų Europa), Himalajų (Centrinė Azija), Andų (Pietų Amerika) juostose susidarė salynai, kaupėsi giliavandenės silicinės, pelitinės ir karbonatinės nuosėdos, susidarė bazinės (ofiolitų, diabazų) magmos intruzijos, vyko povandeninis toleitų‑bazaltų vulkanizmas; Mongolijos–Ochotsko, Verchojansko, Kolymos juostose klostėsi nuotrupinės ir silicinės nuosėdos, vulkaninės lavos ir tufai. Ankstyvosios juros pabaigoje dėl riftingo procesų pradėjo formuotis Šiaurės ir Centrinio Atlanto vandenynai, Somalio ir Šiaurės Australijos dùbumos Indijos vandenyne, Amerazijos dubuma Arkties vandenyne. Dumbant Žemės plutai sausuminį režimą pakeitė jūrinis. Nuo vidurinės juros bajosio amžiaus prasidėjo jūros transgresija (didžiausi plotai buvo apsemti vėlyvosios juros oksfordžio amžiuje).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!