Juridinių asmenų rūšys ir jų steigimas

Visi buvome pripratę, kad senajame civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose šalia fizinių asmenų buvo išskiriamos dar dvi subjektų grupės - juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso (individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos). Naujasis civilinis kodeksas atnešė tam tikrų naujovių - jame nebėra minimos įmonės, neturinčios juridinio asmens statuso. (1).
Darbo tikslas: susipažinti su juridinių asmenų rūšimis bei jų steigimo ypatumais.
1. Nustatyti koks juridinių asmenų civilinės atsakomybės lygis.
2. Išsiaiškinti kokių juridinių asmenų Lietuvoje daugiausiai.
3. Ar galima tapatinti juridinį asmenį ir jo filialą.
Juridinių asmenų klasifikacija
Naujajame civiliniame kodekse juridiniai asmenys klasifikuojami pagal keletą kriterijų. Visų pirma pagal juridinio asmens tikslą juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Viešųjų juridinių asmenų tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Tokių juridinių asmenų pavyzdžiai: valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir panašiai. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas - tenkinti privačius interesus. Į šią grupę patenka uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Atkreiptinas dėmesys, kad visos kodekso normos, susijusios su juridiniais asmenimis, taikomos tik privatiesiems juridiniams asmenims, o viešiesiems juridiniams asmenims yra numatomos tam tikros išimtys.
Nepaisant to, kad atsakomybės atžvilgiu praktiškai niekas nepasikeitė, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą naujovių, susijusių su tais juridiniais asmenimis, kurie anksčiau buvo laikomi įmonėmis, neturinčiomis juridinio asmens teisių, o pagal naują kodeksą yra laikomi neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis. Visų pirma tai reiškia, kad tokiems subjektams yra taikomi visi juridiniams asmenims keliami reikalavimai.
Civilinio kodekso 2.46 straipsnis numato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais - bendruosius nuostatus. Tokiu atveju dėl ūkinių bendrijų problemų nekyla - toks dokumentas yra jų steigimo sandoris - bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Tačiau individualioms (personalinėms) įmonėms atsiranda naujas reikalavimas, kurio anksčiau nebuvo - jos privalo turėti įstatus, atitinkančius civilinio kodekso reikalavimus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!