Jurgio Savickio konspektas - biografija ir kūryba

Jurgis Savickis – lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas.
Jurgis Savickis iš motinos paveldėjo „meilę gėlėms, grožiui, diplomatinius gebėjimus bei „lengvą plunksną““. 1913 m. įstojo į Krokuvos dailės akademiją, tačiau svajonė tapti dailininku dėl karo neišsipildė.
Jurgio Savickio vardas dažnai siejamas su avangardiniu menu, suklestėjusiu lietuvių literatūroje XX a. trečiame dešimtmetyje. Avangardistai kvietė nestandartiškai mąstyti, priešintis literatūrinėms tradicijoms, ieškoti netikėtų raiškos formų, stengėsi priblokšti visuomenę originalumu. Bet Savickio kūryba netelpa vien į eksperimentinio meno rėmus, nors daugelis kritikų joje randa ekspresionizmo, impresionizmo ar absurdo teatro bruožų.
Modernizmas, ekspresionizmas: būdingas naujumo ir originalumo siekis, tradicijų neigimas, naujoviška stilistika. Akcentuotas antinatūralizmas, individualus braižas, dėmesys autonominei meno formai. Subjektyviais raiškos būdais stengtasi perteikti pakitusio pasaulio žmogaus egzistencijos problemas.
Ekspresionizmas – kai labai ryškiai parodomos emocijos. Būdingi dažnai ironiški palyginimai.
Modernizmui būdinga gyvenimo – komedijos (farso) samprata.
Lietuvių literatūros istorijoje J. Savickis vadinamas moderniosios prozos kūrėju ir laikomas vienu iš lietuvių prozos atnaujintojų. Pripažįstama, kad jo kūryba artimiausia ekspresionistų meninei pasaulėjautai, bet joje galima aptikti ir kitų modernistinių krypčių požymių. Savickis nėra dalyvavęs kokiuose nors avangardistų sąjūdžiuose ar priklausęs kokiai modernistų grupuotei, skelbęs pareiškimų dėl savo estetinių pažiūrų. Jis atėjo į literatūrą tiesiog kaip itin originalus menininkas: jo kūryba išsiskyrė nauja tematika, netikėta menine forma ir stilistika.
Priešingai nei kiti to meto autoriai, Savickis negarbino gamtos ir nesijautė esąs jos vaikas. Jo novelėse gamta nevertinama estetiniu požiūriu, peizažai primena teatro dekoracijas arba įgudusio dailininko paveikslą.
Savickis pirmas lietuvių prozoje ėmė vaizduoti didmiestį ir jo gyvenimą. Miesto kultūra nekritikuojama ir neidealizuojama, rodoma viskas – ir kas gražu, ir kas bjauru.
Moderniojoje literatūroje atsisakoma vieno žiūros taško, pavojinga deklaruoti kokias nors vertybes, nes gyvenime nieko nėra amžino ir pastovaus, viskas sąlygiška, bet kuris iš pažiūros vertingas dalykas staiga gali virsti abejotinu. Vienas ryškiausių Savickio kūrybos bruožų ir yra daugiaprasmiškumas. Į novelėse kuriamas situacijas, veikėjų charakterius pasakotojas žvelgia iš įvairių pozicijų, todėl neįmanoma vertinti vienpusiškai.
Novelės
Novelėse vaizduojamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!