Jurgio Savickio apsakymų aprašymai

XXa. pirmosios pusės autorius, ekspresionistas, moderniai žvelgęs į gyvenimą, netradiciškai vaizdavęs kaimo buitį, miestą. Savickio novatoriškumą lėmė gyvenimas įvairiose pasaulio vietose, kelių kalbų mokėjimas, darbas diplomatinėje tarnyboje. Mokėsi Sankt Peterburge, studijavo Krokuvoje, Kopenhagoje rūpinosi karo belaisviais, reprezentavo Lietuvą Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Suomijoje, mokėjo danų, švedų, prancūzų kalbas. Jis vaizduoja gyvenimą kaip teatrą, o personažus - lyg operetės veikėjus: jų pastangos atrodo beprasmės, komiškos, o išgyvenimai, jausmai, aistros tarytum netikri, juokingi, egzistencija tuščia.
Apsakyme ,,Vagis" vaizduojamas ūkininkų namas: vyrai veja pančius, pasakoja įvairias istorijas, vaikas drožinėja lentelę, nori pasidaryti smuiką, trokšta pamatyti plėšiką, kurį įsivaizduoja kaip malonų, panašų į kunigą. Tad vaikas lakios vaizduotės, smalsus, drąsus. Toliau kūrinyje pasakojama apie nepaprastą dieną: buvo sugautas arkliavagis, pririštas prie stulpo gryčioje, jo išvaizda visiškai kitokia nei įsivaizduoto plėšiko - vienmarškinis, raumeningas, su sukrešusiu krauju smilkiniuose, ant marškinių, ,,rodančių jo geležinę krūtinę". Vaikui piktadarys priminė Kristų, jam atrodė galingas, tačiau nieko negalintis padaryti vaikui. Jį sukrečia, kaip vagis yra kankinamas, tėvo mušamas ,,batų su pasagaitėmis". Ši ,,baisi komedija" subrandina mintį vagį paleisti, pasipriešinti tėvo autoritetui. Tad jis paleidžia nusikaltėlį. Vaizduojama vaiko iniciacija - vaiko įžengimas į suaugusiųjų pasaulį, gebėjimas priimti sprendimus, tapti savarankiškam. Tad novelės pabaigoje teigiama, kad šią dieną vaikas tapo ,,įrašytas žmonių tarpan".
Apsakyme ,,Ad Astra" (lot. ,,į žvaigždes") vaizduojamas ūkininkas Dalba, kuris sekmadienio rytą pasiryžta ,,reformuoti visą savo gyvenimą": nutarė užtverti kelią, kad nebegalėtų juo naudotis kaimynai ir atsikratyti seno šuns. Šios detalės atskleidžia, kad ūkininkas vadovaujasi savo primityvių, egoistiškų poreikių tenkinimu. Toliau rašoma, kaip priėjęs eketę ,,saldučiu cukriniu balsu" kviečia augintinį, tarsi užsideda aktoriaus kaukę, įstumia šunį į eketę, tačiau šuo iššoka ant ledo, o Dalba pats atsiduria vandenyje, bet šuo vėl pasitarnauja - ištraukia šeimininką iš eketės. Novelėje rašoma, kaip Dalba neatsisako savo kelionės tikslo - eina į bažnyčia, o grįždamas įstumia augintinį į eketę. Grįžta namo, bendrauja su kunigu, laukia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!