Jurgio Savickio kūrybos savitumas

Jurgis Savickis gimė 1890 m. Ariogaloje ir geriausiai yra žinomas kaip lietuvių diplomatas, ekspresionistas bei modernizmo krypties rašytojas.
Gyvenimas užsienio šalyse, pažintys ir bendravimas su įvairių luomų bei tautybių žmonėmis turėjo įtakos J. Savickio charakteriui ir pasaulėžiūrai, o aristokratiška laikysena ir elgsena dar labiau sustiprino tą įvaizdį, dėl kurio daugeliui tautiečių jis buvo nelabai priimtinas ir suprantamas. Tačiau, matyt, vidinė laisvė, inteligencija ir nepavaldumas visuotiniams stereotipams buvo įgimtos savybės.
Daugelis literatūros kritikų ir žinovų bei apskritai Savickio prozos skaitytojų gali patvirtinti, jog Jurgio Savickio kūryba yra kiek sudėtinga. Ji perpildyta detalių, įvairių kontekstų. Svarbu žinoti, kad Jurgis Savickis savo kūryboje gyvenimą vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka numatytą vaidmenį (šiuo atžvilgiu Savickį galima gretinti su Sarbievijumi). Savickio teatre vaizduojami žmonės dažniausiai yra kompleksuoti ir dideli tuščiagarbiai. Tokie žmonės vaizduojami kaip visiškai pasidavę instinktams, o jų visas pasaulis žiaurus ir negailestingas. Jis netgi savotiškai keliantis grėsmę žmogaus būčiai. Akivaizdu, jog Jurgis Savickis yra ekspresionistas. Jis, kaip ir būdinga ekspresionistams, tyrinėja gyvenimą. Tik jis tai daro iš tolo. Jis visa tai atidžiai fiksuoja tuo pačiu jaudindamasis dėl grožio, meilės ar kitų priimtų amžinųjų vertybių bei jų likimo šiame materialumo kupiname pasaulyje. Kaip ir buvo minėta, Savickio tekstai kupini kultūrinių nuorodų, svetimų kalbų žodžių, kas ir akcentuoja visapusišką Savickio išprusimą ir erudiciją. Savickio kūryboje apibendrintai vyrauja tokie aspektai, kaip estetika bei etinė psichologinė ir egzistencinė problematikos.
Kaip pastebėjo Donatas Sauka, J. Savickis nebuvo stereotipų ir savo prietarų vergas, ir „kaip nė vienam kitam mūsų rašytojui, jam pavyko įtikinti, kad tikra kūryba gimsta iš vidinės laisvės, kuri akivaizdžiai reiškiasi visu gyvenimo būdu“. Jo kūryba sunkiai įspraudžiama į žanro rėmus, joje nėra bendro stiliaus, nėra nuoseklaus epinio pasakojimo, nesilaikoma jokių literatūrinių normų, juo labiau nerasime lietuvių literatūrai įprastos poetikos ir rimtumo. Tačiau rasime aštrų ir taiklų sąmojį, lengvumą ir grakštumą, eleganciją ir net žavų prancūzišką koketiškumą, įtaigų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!