Juozo Apučio „Šunelis alksnio viršūnėje“ ištraukos interpretacija

Juozas Aputis – XX amžiaus antrosios pusės lietuvių prozininkas, vertėjas, dirbęs savaitraščio „Literatūra ir menas“, žurnalo „Pergalė“ redakcijose. Pradėjęs kurti, kai populiariausi buvo epiniai kūriniai, rašytojas pasirinko lyrinės prozos kelią. Į Juozo Apučio kūrybos sąrašą įeina novelių rinkiniai „Rugsėjo paukščiai“, „Horizonte bėga šernai“, „Keleivio novelės“, apsakymų rinkinys „Žydi bičių duona“ bei apysakos „Tiltas per Žalpę“, „Vargonų balsas skalbykloje“, „Plėtinys. 1987 metais išleista novelių rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“ sulaukė aukščiausio įvertinimo – už ją rašytojas gavo Nacionalinę literatūros premiją. Šioje rinktinėje yra ir novelė „Šunelis alksnio viršūnėje“, iš kurios yra nagrinėjama ištrauka.
Novelės pavadinimas sufleruoja pagrindinį jos įvykį: kaimo sodyboje gyvena trijų asmenų šeima, turinti šunį. Vieną dieną tėvas nusprendžia tą vargšą gyvūną pakarti. Šį veiksmą jis atlieka alksnyne, atokiau nuo namų. Tačiau tėvui grįžus vaikas supranta, kas padaryta ir dar spėja nubėgęs išgelbėti pakartą kalaitę. Visi novelės įvykiai matomi pasakotojo akimis. Jis reiškia kūrinio autoriaus mintis ir idėjas, gana subjektyviai vertindamas matomus reiškinius ir veikėjus. Toks pasakojimo perteikimo būdas parodo, kad Juozas Aputis kuria lyrinę novelę.
Ištrauka pradedama po to, kai vaikas grįžta jau išgelbėjęs kalaitę Myrtą. Tėvas ir motina jam grįžus abu sėdi prie stalo. Jau pirmoje ištraukos pastraipoje minimos tėvų elgesio detalės atskleidžia jų kaltės jausmą ir susirūpinimą dėl to, ką vaikui teko patirti. „Motina tuo metu prie burnos kėlė kąsnį, bet nuleido, o tėvas spėjo savo pyragiuką apžioti ir lėtai nuryti.“ Lėtas ir atsargus tėvų elgesys išduoda, jog jie yra nemalonaus laukimo, kol vaikas ką nors pasakys, būsenoje.
Kitoje trumpoje pastraipoje pasakotojas mums nusako vaiko būseną: „(...) visas jo kūnas, rodos, liepsnojo, ir jis pasakė – jeigu nelabai garsiai, tai aiškiai ir be baimės“. Žodis „liepsnojo“ ir detalė „be baimės“ novelės skaitytojui atskleidžia, kad vaikas yra stipri asmenybė, kuri negali susitaikyti su neteisybe ir nežmogiškumu. Todėl jis tiesiai šviesiai pasako tėvui, ką galvoja apie jo poelgį: „Žmogžudys!“ Motina, nors...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!