Juliaus ir Luko paveikslai Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias“

Juliaus ir Luku poveikslai Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias“

Juozo Grušo tragikomedijoje ,,Meilė, džiazas ir velnias“ šalia Andriaus ir Beatričės veikia dar du personažai – Lukas ir Julius. Jie abu yra paaugliai, mėgstantys uždaryti savo ,,katile“ – vietoje, kurioje mėgo svaigintis, groti džiazą, šokti, kvailioti. Julius ir Lukas -paaugliai, mėgstantys įkliūti, prisidirbti, prisigalvoti visokių niekšybių ir jas daryti. Visi trys vaikinai beprotiškai įsimylėję Beatričę ir turbūt jums kilo klausimas, kodėl abu draugai myli tą pačia merginą? Jiems ji yra šviesa, gėrio šviesą, dorybės ir gėrio žiupsnelis. Julius – intelektualus maištininkas, nusivylęs visuomenės veidmainiškumu ir netikintis gyvenimo vertybėmis. Lukas – visuomenės padugnė, atstumtasis pamestinukas, labiausiai gyvenimo nuskriaustas jaunuolis. Šioje kalboje pamėginsiu plačiau išanalizuoti šių dviejų personažų paveikslus ir plačiau pristatysiu jų vaidmenį pagrindinės veikėjos Beatričės tragedijoje.

Julius – išsilavinęs cinikas, paniekinęs savo šeimą, o su ja atsakomybę ir meilę. Žinome, kad jo motina mirusi, kaip ir Andriaus. Julius turėjo tik tėvą, kuris nors ir buvo filosofas, net parašęs knygą apie žmogaus tarpusavio santykius ir meilę, tačiau savo sūnui tos meilės nedavė. Julius mergišius, nesilaikantis pažadų ir kartais visiškas beširdis. Jis juk yra vedęs merginą ir kartu turi vaiką su Zina, bet net nenori prisiimti atsakomybės už vaiką ir Ziną. Teigia, jog vaikas yra ne jo, ir nenori, kad Zina su vaiku gyventų jo namuose. Bet Beatričė, norėdama padėti Zinai, atveda ją pas Juliaus tėvą ir prašo jo leidimo leisti Zinai gyventi pas jį namuose. Tėvas niekaip nenori priimti jos ir būti įkalbinamas, bet Beatričei, uzsispyrusiai merginai, pavyksta jį įkalbėti. Tėvas tokiu būdu pakeičia nuomonę ir reikalauja, jog Julius vestų Zina. Bet Julius atkerta: ,,Vedybos iš pareigos dingo kartu su visais prietarais.” Meilė jam tik malonumas, kuris greit nusibosta, jis tarsi žaidžia su tomis merginomis dramoje ir neprisiima jokios atsakomybės už savo veiksmus. Gyvenimas Juliui – tai beprotnamis, kur žmonės maitinami viltimi kaip pupomis. Šis veikėjas yra neįprasto mąstymo, jo nuomone, pasaulis neturi ateities ir prasmės. Jis tai diskutuoja su tėvu, prieškarinių laikų profesoriumi, su kuriuo nesutaria dėl požiūrio į gyvenimą. Julius jaučia savo egzistencijos tragizmą, nes praradęs tikėjimą humanistine meilės galia. Jo pastangos viską suprasti, išsiaiškinti daro jo gyvenimą geresnį, spalvingesnį. Tačiau be Beatričės jis neįsivaizduoja tolesnio savo gyvenimo. Kaip jis sako: „Gyvenimas – prakeiktas, beprotiškai apkrautas melu, falšu, fantastika ir dar velniai žino kuo...“ Jis kartu su Andriumi nori išprievartauti Beatričę. Kodėl? Todėl, kad ji už juos visus tris yra skaistesnė, teisingesnė ir juos tas nervina. Taigi, Julius – analitinio, kitokio mąstymo asmenybė, kuriai nepatinka nei gyvenimas, nei jis pats. Netgi kartą Juliaus tėvas jam rėžė: „Jokio idealo! Jokio gyvenimo tikslo! Jokio rimto darbo! Ką tu prieisi šitaip gyvendamas?“ Turbū tokį komplikuotą požiūrį į gyvenimą nulėmė mamos nebuvimas šalia ir galbūt nusivylimas pačiu savimi, savo gyvenimu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!