SANTRAUKA
JONO BASANAVIČIAUS GYVENIMAS IR VEIKLA VILNIUJE
1905-1907 M.
Dr. Jonas Basanavičius (1851-1927) yra vienas šviesesnių protų Lietuvos istorijoje, kurio asmenybės genijus Lietuvos kultūros raidos kontekste dar nėra pilnai suvoktas ir įsisąmonintas. Basanavičius visų pirma buvo žmogus. O koks jis buvo žmogus? Ir koks buvo jo Vilniaus idealas?
Basanavičiaus apsigyvenimas ir sąmoninga, kryptinga bei nuosekli veikla Vilniuje gali būti deramai suvokta tik pasiaiškinant Basanavičiaus kilmę plačiąja prasme, t.y. atsižvelgiant ne tik į socialinius-teisinius, bet ir į bendruosius kultūrinius-istorinius šio klausimo aspektus.
Darbo tikslas yra aprašyti Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą Vilniuje 1905 m. rugsėjo - 1907 m. balandžio mėn. laikotarpiu to meto lietuvių kultūros kontekste. Darbo uždaviniai: 1) apsibrėžti laikmečio istorinį kontekstą; 2) pasiaiškinti Basanavičiaus kilmę plačiąja prasme; 3) apibūdinti bendruosius Basanavičiaus pasaulėžiūros ir mąstysenos bruožus; 4) apsibrėžti Basanavičiaus istoriosofinį santykį su Vilniumi; 5) nustatyti, kaip Basanavičiaus, savo gyvenimo ir veiklos Vilniuje 1905-1907 m. kontekste, reflektavo Lietuvos (LDK) istorinę praeitį ir modeliavo šalies ateitį per Vilnių, kaip Lietuvos valstybinės praeities simbolį.
Darbo pobūdis (naratyvas) yra apibūdintinas kaip sintetinė kultūros istorija su mikroistorijos bruožais, kur pasakojimo centre – Basanavičiaus asmenybė, jo mąstysena. Darbe, siekiant išsamaus (turtingo) aprašymo, naudojamos vad. ,,kapsulės’’ – specialiai išskirti koncetruoti pasakojimai, kurie savotiškai papildo bendrą darbo naratyvą.
Specifinis gimtųjų Bartininkų istorijos kraštovaizdis, paties Basanavičiaus asmeniniai būdo bruožai bei anksti įgytos kompetencijos ir, svarbiausia, iš prosenelių paveldėta gyvos kultūrinės atminties tradicija, leidžia pagrįstai kelti Basanavičiaus tapsmo ,,dvasios aristokratu’’ prielaidą.
Basanavičiaus parengti - ,,Atsišaukimas į lietuvių tautą’’, Memorandumas Rusijos vyriausybei, įžanginė Lietuvių suvažiavimo kalba, TLDP Manifestas - yra nuoseklūs, subalansuoti politiniai dokumentai, kurių vidinė struktūra, argumentavimo logika, konstitucinė išraiška ir, svarbiausia, aristokratinė dvasia, leidžia kalbėti apie valstybinės politikos matmenį. Vilniaus, kaip Lietuvos valstybinių šaknų simbolio problema, Basanavičius reflektuojama savimonės lygiu. Ji priklauso bendrai šiuose dokumentuose išdėstytai koncepcijai.
Lietuvių mokslo draugijos įkūrimas – kaip teorinis lietuvių tautos kultūrinių ir politinių aspiracijų pagrindimas – buvo dėsningas Lietuvos Atgimimo įvykis. Draugijos steigiamojo darbo metu Basanavičius prisidėjo prie M. Davainio-Silvestraičio organizuojamo laikraščio ,,Litwa’’ parengimo, bylojusio apie labai aiškią pilietinę programą: ugdyti tautine dvasia lietuviškai nemokančius, bet lietuviais besijaučiančius asmenis, vienos kalbos vyravimui, monopoliui priešpastatant tautinę sąmonę.
Šį darbą sudaro 55162 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!