Jonizacijos poveikis sveikatai

Spinduliuotės (lot. radiatio – spinduliavimas) keliamas pavojus organizmui gali būti jonizuojantis ir nejonizuojantis. Spinduliavimo esmę sudaro kai kurių cheminių elementų savybė išskirti elektromagnetinę energiją .
Radioaktyvumas (cheminių elementų savybė spinduliuoti energiją) būna natūralus arba gamtinis (radiacinis fonas) ir dirbtinis, sukuriamas urano reaktoriuose.
Radioaktyvios medžiagos irdamos skleidžia alfa, beta ir gama spindulius. Žemės paviršiuje daugiausiai spinduliuoja radonas, radioaktyvusis kalis, uranas, toris. Jų spinduliuotė sudaro radiacijos foną, kurio intensyvumas priklauso nuo saulės aktyvumo, uolienos sudėties, metų laiko. Natūralus radiacijos fonas sveikatai nepavojingas.
Jonizuojančiąja spinduliuote vadinama tokia energijos rūšis, kuriai veikiant aplinkoje iš cheminių medžiagų atomų ir molekulių susidaro skirtingų krūvių dalelės - jonai, galintys sukelti jonizaciją gyvų organizmų audinių ląstelėse (A. Yassi, 2001; R. Gražulevičienė, 2002).
Tokia spinduliuotė skleidžiama savaime skylant atomo branduoliams. Visų medžiagų mažiausia dalelė, kuri išlaiko savo struktūrą ir chemines savybes yra atomas. Jis yra sudarytas iš branduolio ir apie jį orbitoje skriejančių elektronų.
Cheminiai elementai, kurių branduoliuose yra vienodas skaičius protonų, bet skirtingas skaičius neutronų yra vadinami izotopais.
Nestabilūs atomai, kurie turi per daug neutronų, tampa stabilesniais išspinduliuodami daleles arba elektromagnetinę energiją. Išskiriamos spinduliuotės tipas (alfa, beta, gama radiacija) priklauso nuo atomų nestabilumo tipo.
Nestabilaus atomo skilimo metu išskiriama spinduliuotė yra vadinama radioaktyvumu.
Radioaktyvių medžiagų sukeliamų pakenkimų dydžiui ir pobūdžiui labiausiai turi įtakos:
• spindulių rūšis;
• spindulių dozė.

Jonizuojančiosios spinduliuotės energijos kiekis, perduodamas organizmui, vadinamas doze. Energijos kiekis, kurį sugeria kūno masės vienetas, vadinamas sugertąja apšvitos doze.
Jonizuojančiosios spinduliuotės dozės, kurios nesukelia pakitimų žmogaus organizme, vadinamos leistinomis dozėmis.
Maksimali leistina dozė yra didžiausia ekvivalentinė spinduliavimo dozė, kuria tolygiai švitinant organizmą 50 metų nesukeliami nei organizmo, nei paveldimi genetiniai pakitimai.
Radioaktyvūs izotopai skleidžia 5 rūšių spindulius, kurie skiriasi:
• prigimtimi;
• energija;
• skvarbumu;
• poveikiu į organizmą.
Alfa spinduliai – tai alfa dalelių, susidedančių iš neutronų ir protonų srautas, kurio skvarbumas yra nedidelis, tačiau yra didelė jonizacijos galia. Alfa dalelės turi didelę masę ir jas gali absorbuoti:
• oro sluoksnis;
• popieriaus lapas;
• oda.
Jų spinduliavimas kelia žmogui didelį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!