Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.
Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.
Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos respublikos prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.
Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 dieną Palangoje, tarnautojo šeimoje, kurioje augo vyresnioji sesuo Kotryna. Žemaičio tėvas Jonas buvo laisvamanis. J. Žemaičio motina Petronėlė, kilusi nuo Skaudvilės. Buvo tyli, rami, atsidavusi šeimai moteris. 1910 m. Žemaičių šeima persikėlė į Lomžą, todėl lankyti mokyklą Jonas pradėjo Lenkijoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Žemaičiai grįžo į Lietuvą (1917 m.), apsigyveno Kiaulininkų kaime, Šiluvos valsčiuje. Žemaičių šeima turėjo tris vaikelius, vyriausias pasimirė, o dukra Kotryna baigė Kauno mokytojų seminariją ir, mokytojaudama Šiluvoje, ištekėjo už eigulio Rapolo Juškos. Visos tėvo viltys nukrypo į sūnų Joną, kurį įsivaizdavo pavyzdingu pienininku, tačiau šis, nepaisydamas karštų tėvo norų, apsisprendė tapti Lietuvos karininku.
1926 m., baigęs 6 gimnazijos klases, J. Žemaitis įstoja į Kauno Karo mokyklą Aukštojoje Panemunėje. Ją sėkmingai baigia ir 1929 m. paskiriamas į antrąjį artilerijos pulką kuopos vadu. 1929 m. spalio 6 dieną jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis, lapkričio 23 dieną – leitenanto. Kai Lietuvos kariuomenės vadovybė numato jį siųsti tobulintis į Prancūzijos Karo akademiją, J.Žemaitis pasisamdo porą mokytojų ir pramoksta vokiečių ir prancūzų kalbų. 1939 m. Jonas Žemaitis veda Lentvario miestelio gražuolę Valionytę Eleną, gimusią 1916 m. Maskvoje. Apsigyvena Lentvaryje. 1941 m. gruodžio mėnesį gimsta sūnus Laimutis. Žemaičiams buvo gimusi ir dukrelė, kuri tuojau pat mirė. 1942 m. birželio mėn. J. Žemaitis su šeima išvažiuoja į tėviškę – Raseinių apskrities Šiluvos valsčiaus Kiaulininkų kaimą ir iki 1944 m. kovo mėn. dirba Šiluvos žemės ūkio kooperatyvo vedėju. Tie metai yra vienintelis trumpas atokvėpis J. Žemaičio šeimos gyvenime. Jis ypač džiaugiasi sūneliu, mėgsta jį maudyti pats...
Šį darbą sudaro 1269 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!