Mano pasirinktas signataras – Jonas Basanavičius

 Mano pasirinktas signataras – Jonas Basanavičius.
Jonas Basanavičius - 1918 m. vasario 16 d. akto signataras, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, visuomenės veikėjas, ideologas, kultūros istorikas, folkloristas, gydytojas.
1918 m. Vasario 16-osios akto signataras Jonas Basanavičius buvo aktyvus visuomenės veikėjas, kurio indėlis į Lietuvos valstybingumo pamatų kūrimą nenuginčijamas. Dr. Jonas Basanavičius lietuvių tautosaką ir kultūrą saugojo ir puoselėjo tiek besimokydamas ir dirbdamas Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ožkabalių k. Bartninkų valsč. Vilkaviškio apskr.
Vilniaus m.
Kapavietė
Rasų kapinėse Vilniuje.
Motina
Marė Birštoniūtė - Basanavičienė (1826–1890)
Tėvas
Juras Basanavičius (1826–1879)
Sutuoktiniai-(ės)
Gabrielė Eleonora Mohl (1861–1889)
MOKSLUS PRADĖJO MARIJAMPOLĖJE
J. Basanavičius 1866 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą, kuri po metų reorganizuota į klasikinę gimnaziją. Baigęs vidurinius mokslus 1873 m. išvyko studijuoti į Maskvos universitetą. Ten aktyviai dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje. 1880 m. pradžioje išvyko į Bulgariją, kur dirbo Lomo ligoninės direktoriumi, o laisvu laiku rašė straipsnius į lietuviškus laikraščius.
STUDIJAVO SVETU
1882 m. išvyko į Prahą gilinti medicinines žinias. Čia su kolegomis parengė ir išleido pirmąjį „Aušros“ numerį, kuriame buvo išspausdinta garsioji J. Basanavičiaus prakalba – Lietuvių tautos atgimimo manifestas. Prahoje J. Basanavičius sutiko savo būsimąją žmoną Čekijos vokietę Gabrielę Eleonorą Mohl su kuria susituokė 1884 m. balandžio mėnesį.
PATYRĖ NETEKTĮ
Dėl ekonominių priežasčių J. Basanavičius su žmona buvo išsiųstas į Lomą. 1889 m. nuo džiovos mirė Eleonora. Ši netektis pablogino J. Basanavičiaus sveikatą, todėl po kurio laiko jis persikėlė į Varnos miestą, kuriame nepaisydamas blogos savijautos archyvuose ir bibliotekose ieškojo duomenų apie Lietuvos istoriją.
SUGRĮŽO Į TĖVYNĘ
1891 m. priėmė Bulgarijos pilietybę ir nuo 1893 m. dirbo Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando rūmų gydytoju. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą J. Basanavičiui susidarė palankios aplinkybės sugrįžti į Lietuvą, todėl 1905 m. organizavo ir pirmininkavo Didžiajam Vilniaus Seimui.
SAUGOJO GEDIMINO PILIES BOKŠTą
Jono Basanavičiaus pastangomis vyko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!