Jonas Radvanas "Radviliada"

Jonas Radvanas Apie LDK Renesanso epochos rašytoją Joną Radvaną žinių turima mažai: 1. Mokėjo lietuviškai, taigi greičiausiai buvo etni­nis lietuvis. 2. Kadangi pirmą spausdintą savo eilėraštį pasirašė Vilniečiu, vadinasi, buvo kilęs iš Vilniaus ar Vilniaus krašto arba ilgai čia gyvenęs. 3. Tobulai mokėjo lotynų kalbą (kūrė vien lotyniškai). 4. Buvo apsiskaitęs, susipažinęs su klasikine romėnų literatūra, tačiau kur mokėsi - nežinoma; kadangi nebuvo kilmingas, tik­riausiai išsilavinimą įgijo patekęs į kažkurio didiko sūnaus, studijavusio užsienio universitetuose, palydą. 5. Buvo protes­tantas, nes: a) pirmasis Radvano eilėraštis parašytas Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilui Rudajam, kuris buvo vienas iš Lietuvos reformacijos lyderių; b) Radvano kūryboje yra nemažai reformacijos bei protestantizmo idėjų bei Katalikų bažny­čios kritikos. Radviliada. Kas paskatino ,,Radviliados“ sukūrimą? 1. Paskutiniais XVI a. dešimtmečiais patriotiškai nusiteikę Lietuvos šviesuoliai ėmė skelbti, kad jų tėvynė nėra Europoje gerai žinoma ir gerbiama dėl to, jog neturi dėmesio vertų litera­tūros paminklų. Pavyzdžiui, pirmosios Lietuvos istorijos autorius Motiejus Strijkovskis apgailestauja, kad lietuvių, žemaičių ir rusų karinės pergalės ir didvyriš­ki žygiai ligi šiol nėra deramai įamžinti, todėl įvairūs piktavaliai šmeižia Lietuvą, kad ji neturi savos istorijos, nieko vertinga nėra padariusi. 2. Suvokus, kad spausdintas literatūros kūri­nys yra pats geriausias paminklas, LDK poetai, norėdami, kad būsimosios kartos turėtų kuo di­džiuotis, ėmė eiliuotai šlovinti ne vien praeities didvyrius, bet ir kuo nors pasižymėjusius savo amžininkus. 3. Protestantizmo šalininkai Lietuvoje jautėsi už daug ką dėkingi savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam, tad po jo mirties paskatino Radvaną eilėmis aprašyti šio asmens gyvenimą ir darbus, t. y. įamžinti jo atminimą literatūros paminklu. 4. „Radviliadoje" aprašytas Mikalojaus Radvilos Rudojo gy­venimas laikantis panegirikos žanro reikalavimų: gerosios savybės paryškintos, o nemaloniosios - nutylėtos, laimėjimų svarba padidinta, o apie nesėkmes net neužsiminta. Visi poemoje paminėti faktai yra tikri, tačiau perskaitę „Radviliadą" nesužinosime, koks žmogus iš tiesų buvo Radvila Rudasis. Remdamasis biografijos faktais, Radvanas sukūrė literatūrinį herojų - patrioto, Tėvynės gy­nėjo idealą. Istorinis „Radviliados" fonas - Livonijos karas. Šiame kare Lietuva ir Lenkija kariavo su Maskva dėl Livonijos (dabartinės Latvijos ir dalies Estijos). Maskvos valstybę tuo metu valdė caras Ivanas Rūs­tusis, kuris nusprendė pulti Vilnių. Savo kariuomenę jis padalijo į dvi dalis: jos turėjo slapčia miškais pereiti pasienio teritorijas, o paskui susijungti ir smogti LDK sostinės kryptimi. Kai mažesniosios maskvėnų kariuomenės kariai, pavargę po žygio dienos, prie Ulos upės (dab. Baltarusijoįe) ėmė ruoštis nakvynei, Radvilos Rudojo sunkioji kavalerija (raitoji kariuomenė) (apie 4 tūkstančiai vyrų) užpuolė nakvynei besiruošiančią (apie 25 tūkstančius karių) Maskvos kariuomenę ir ją nugalėjo. Kautynės baigėsi visišku maskvėnų sutriuškinimu. Šis mūšis vadinamas Ulos mūšiu. Tai buvo didžiausia Radvilos Rudojo, kaip karvedžio, pergalė. Su antrąja maskvėnų kariuomenės dali­mi jam nė kautis neprireikė - išgirdę, kas atsitiko, kariai išsilakstė patys. Vilnius buvo išgelbėtas. ,,Radviliados“ išskirtiniai bruožai: 1. Radvano poema ,,Radviliada“ – herojinė poema, nes išaukština žmogaus veiklą – Radvila apgina lietuvių tautą ir valstybę. 2. Pasakojama, kaip nuo mažens buvo ugdo­ma būsimojo Tėvynės gynėjo asmeny­bė. Jo auklėtojas siekė, kad vaikas suprastų, jog viskas, kas materialu, yra laikina; viskas, kas auga, yra pasmerkta sunykti; visi žmogaus rankų kū­riniai anksčiau ar vėliau virsta dulkėmis. Taigi kokia prasmė siekti valdžios, turtų ar minios garbinimo? Tik­rasis atlygis laukia tik danguje, taigi stengtis verta ne dėl šio pasaulio blizgučių, o dėl savo ramios sąžinės ir tyros sielos, gyventi reikia kukliai ir dorai, o veikti - nesavanau­diškai. 3. Naujas požiūris į kilmingumą. Aukšta kilmė - tai ne gimstant gautas pranašumas prieš kitus žmones ir įvairios privilegijos, o didžiulis įpareigojimas, nes aukštakilmis asmuo, toks kaip Radvila Rudasis, privalo savo gyvenimu įrodyti, kad yra vertas tokios išskirtinės padėties, ir ne tik nesuteršti tėvų pelnytos garbės, bet ją dar labiau didinti. Todėl ir ,,Radviliados“ knygoje didžiosiomis raidėmis išspausdinta pagrindinė mintis: „MIE­GOT ANT ŠLOVĖS SVETIMOS - NEGARBINGA". Išvada. Poemoje Radvilą matome kaip tobulą (idealų) herojų: jis niekad nesiskun­džia, negalvoja apie patogumus, netinginiauja, yra dos­nus, patekusią į pavojų tėvynę paremia asmeniniu tur­tu; neengia nei smulkesnių bajorų, nei tiesioginių savo pavaldinių; yra principingas ir nepaperkamas; ginčus linkęs spręsti ne jėga, o įtikinimu, kariauja tik tada, kai nėra kitos išeities, ir „tik to­dėl, kad daugiau baisioniško karo nebūtų". Svarbiausia, jis stengiasi „būti geru iš vidaus, o ne išore tokiu atrodyt". 4. Lietuvos bajorams ir didikams tiesiogiai priekaištaujama dėl išlepimo ir pasipūtimo. Dau­gybė „bajorų ir ponų" leidžia dienas „puotose ir links­mybėje". Pasklidus gandui, kad Lietuvos rytinius pakraš­čius siaubia įsibrovę totorių pulkai, ponai neskubėdami renkasi posėdžiauti. Į menę įbėga jau­nuolis, „ištrūkęs iš priešo, / sužeistas, visas kraujuos ir strėle sužalotas į veidą". Jis maldau­ja kuo skubiau siųsti pagalbą. Šiuo ,,Radviliados“ epizodu poetas nori bajorams priminti, kad jų luomas išskirtinę padėtį visuomenėje įgijo dėl savo įsipareigojimo ginti šalį. Jei bajorai nenori atlikti šios pareigos, jie neturi moralinės teisės naudotis privilegijomis. 5. Radviliadoje gausu LDK istorijos detalių, užuominų apie lietuvių tautos kilmę iš romėnų. Radvilos skyde, kuriuo prisidengęs joja į lemiamą Ulos mūšį, iškalti svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai: romėno Palemono atsikraustymas į Lietuvą (paremtas lietuvių kilmės iš romėnų mitu), karalius Mindaugas, kunigaikščiai Vytenis ir Gediminas, Vilniaus įkūrimas, Gedimino, Algirdo ir Vytauto kovos su kryžiuočiais. 6. Radvanas kaip Renesanso poetas humanistas neapdainavo karo patraukliai: a) netgi teisėtas, gynybinis karas suvokiamas kaip žmonių žudymas, t. y. ir žmoniškumui, ir penktajam Dievo įsakymui prieštaraujantis reiškinys; b) „Radviliadoje“ nuolat kartojama, kad Lietuvos kariai kovoja tik gindami savo bendrapiliečius, kurie ne­gali apsiginti patys; c) net šlovindamas pergales, poetas pamini, kokią baisią kainą už tai turėjo su­mokėti žmonės, - ne vien saviškiai, bet ir priešinga pusė (kelis kartus poemoje minima šiurpi detalė - po kautynių nuo kraujo parudavęs upių vanduo); ypač gailima silpnųjų: senukų, moterų ir, žinoma, vaikų, likusių našlaičiais ar amžiams atplėštų nuo tėvų, išvarytų nelaisvėn (vienoje vietoje pagailima net užpuolikų totorių motinų, mat jos niekada nesužinos, kur palaidoti sūnūs). Taigi poetas pabrėžia, kad karinės pergalės visuomet būna aplaistytos nekaltųjų krauju ir ašaromis, o skausmas visų - ir „saviškių", ir „svetimųjų" - vienodas. 7. Poemoje nėra neapykantos Maskvos ka­riams, priešingai, daugelyje vietų pabrėžiama jų narsa ir ištvermė. 8. Maskvos valdovas vaizduojamas kaip absoliutus blogis. Caras Ivanas Rūstusis poemoje nuolat vadinamas tironu; jis parodytas kaip įtūžio draskomas, žmonių kraujo ištroškęs beprotis, negailestingas ir priešams, ir savo pavaldi­niams. Užvaldytas juodųjų pragaro jėgų, apsėstas piktųjų dvasių, jis be atodairos veržiasi kariauti. Gal todėl maskvėnams, į karą stumiamiems tokio valdovo, poetas jaučia užuojautą, o ne priešiškumą. 9. „Radviliada" - pirmasis lietu­vių literatūros kūrinys, kuriame yra ne tik idealus herojus (Mikalojus Radvila Rudasis), bet ir jo priešingybė - ryškus neigiamas herojus (Maskvos valdovas Ivanas Rūstusis). 10. LDK vaizduojama ne kaip pusiau laukinis, pelkėtas, brūzgynais už­žėlęs kraštas, bet kaip didi valstybė. Pripažįstama, kad Lietuva nėra apdovanota grožiu ir turtais, kaip Italija ar Graikija, bet pabrėžiama, kad tai derlingas kraštas, kuriame lengva prasimaitinti, o šio krašto gyventojai yra kariai iš prigimties. a) sukūrė tokį tėvynės girių vaizdą, kokio nebuvo sugalvoję ankstesni poetai: Miškas hiperbolizuotas, tampantis simboliu: šakomis dangų, o šaknimis požemių kara­lystę siekianti giria yra tarsi mitinis Pasaulio medis, jungiantis gyvenimą, mirtį ir amžinybę; praeitį, dabartį ir ateitį. Išvada. Radvanas prieštarauja iki tol vyravusiai minčiai, kad girių gausa rodo krašto atsilikimą, civilizacijos stoką. Jam girios yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo šaltinis. b) mini Lietuvos miškų žvėris (stumb­ro aprašymas aiškiai perimtas iš Mikalojaus Husoviano), pasigiria žuvų gausa upėse. c) vardija Lietuvos upes ir sąmo­ningai LDK vaizduoja tokią, kokia ji buvo Vytauto laikais, - nuo Baltijos iki Juodosios jūros, netgi didesnę. d) Lietuvos didybė grindžiama ne vien milžinišku šalies plotu, bet ir karine galia. Poetas jau­čiasi atstovaujantis valstybei, kuri nesibaimina jokių priešų, atvirkščiai, kaimyniniai kraštai laiko ją gana grės­minga. e) didžiuojamasi šalies sostine Vilniumi. Vilnius poemoje - „gražusis“, „tirštai apgyven­dintas“ ir, svarbiausia, „globėjas tautų“! Lietuvos pristatymas pasauliui Kunigaikščių laiškai Ilgus amžius Lietuva mažai bendravo su Vidurio ir Vakarų Europa, europiečiams buvo beveik nežinoma. Lietuva buvo vadinamas kažkur toli, šiaurėje, plytintis neįžengiamomis giriomis apaugęs kraštas, gyvenamas puslaukinių barbarų, priešiškų bet kokioms civilizacijos apraiškoms. Tankūs miškai europiečiams reiškė atsilikimą, pagonybę ir įvairius pavojus. Toks požiūris į Lietuvą vyravo iki pat romantizmo epochos. Lietuvos įvaizdžio nepagerino ir itin vėlyvas krikštas 1387 metais (Žemaitijos - 1413 m.) Pirmasis tokį vakariečių požiūrį mėgino pakeisti Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laiškuose, rašytuose lotynų kalba 1323 metais. Viename iš jų užsimenama apie kažkokį ankstesnį Lietuvos valdovų kvietimą, į kurį nebuvę atsišaukta: „Mūsų protėviai pasiuntė jums savo pasiuntinius ir laiškus, atvėrė jums savo kraštą, bet niekas iš jūsų neatvyksta ar net šuva iš jų pusės nesulojo, padėkodamas už pasiūlymus.“ Ten pat tęsiama: „Mes kaip karališką dovaną

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!