Jonas Radvanas „ Radviliada“ analizė

Jonas Radvanas „ Radviliada“

Tiek poemos pavadinimas, tiek prakalba rodo, kad knygos atsiradimą paskatino vienas ištikimiausių Radvilo Rudojo patikėtinių, įvairiais postais apdovanotas Lydos seniūnas Jonas Abramavičius. Pats Radvanas nurodo, kad poemą mokyti žmonės galėtų vadinti „Adonio sodais“. Tai antikinėje mitologijoje paprotys garbinti jauną mirusį gamtos dievą Adonį trapių gėlių vazelėmis, reiškiančiomis gyvenimo laikinumą. Tokia užuomina nurodo, koks nenuspėjamas kūrybinių ir gyvenimiškųjų kelių likimas. Aišku, kad Radvanas jautė didelę atsakomybę už pavestą darbą ir siekį, reikalą įamžinti Radvilo Rudojo žygius bei LDK istoriją.

Poemos turinys apima XVI a. LDK politinio gyvenimo ir Livonijos karo istoriją. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1557m. sutartis su Livonijos ordinu dėl kovų su Maskvos kunigaikštyste paskatino Maskvos kunigaikštį Ivaną Rūstųjį 1558m. pradėti 25 metus trukusį Livonijos karą. Lietuviams kovos nesisekė: „Matė kilnus Radvila, kad karai šiurpulingi iš naujo / kyla ir semia laukus baisulys bei ugnis, ir didžiulį / skausmą, tėvynės žiauraus pralaimėjimo sukrėstas, jautė“. Prarado nuo Viduramžių priklausantį miestą Polocką, grėsmė iškilo ir Vilniui. Tada į karą įstojo Radvilo Rudojo kariuomenė, kuri Ivansko kaime prie Ulos upės užpuolė poilsiui besiruošiančią bent 5 kartus didesnę Maskvos kariuomenę ir ją nugalėjo: Man dėmesinga pabūk, Kaliope, ir tujen, Erata, / ir apsakyk, kaip narsa lig žvaigždynų iškėlė šį didį / vadą lietuvį, kai jis ar taika, ar karu, taip sėkmingu, / gynė tėvynės žemes, ir pasakok, koks pragaištingas / viesulas siautė laukuos prie Ulos bei Ivansko dirvonuos. / Deivės! Priminkite man, kaip Livonijos garbę pakando jo patarimai geri ir kaip Skitiją tramdė herojus!“ Nors per 13 metų Ivano Rūsčiojo kariuomenė stipriai nusiaubė Livoniją (dabartinę Latviją), bet 1578m. Radvila Rudasis, tapęs Lietuvos didžiuoju etmonu, pergalėmis baigė Livonijos karus. Minėti karo žygiai, supinti su Radvilo Rudojo gyvenimo detalėmis tapo „Radviliados“ siužeto pagrindu.

Radvila įprasmintas kaip tėvynės didvyris, idealus herojus: „Kuo man žavėtis labiau jo mylinčioj sieloj: teisybe / ar palaiminga taika? Niekada į krūtinę tėvynei / kardu netaikė, šalims maloningos ramybės netrikdė, / niekad bruzdėti greitų piliečių po vėliavom savo / nešaukė ir nuo šalies išmintim ir palaimintais žygiais / staugiančią audrą, kurią prieš mūsų valstybę Ajolas / kėlė toli nuo čionai, nukreipdavo šitas herojus.“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!