Jonas Biliūnas. Konspektas

Jonas Biliūnas gyveno XIXa. pabaigoje ir XXa. I p. Gimė Aukštaitijoje, netoli Anykščių, valstiečių šeimoje. Kaip ne vienas bendraamžis jis susirgo džiova ir anksti mirė Zakopanėje, Lenkijoje.
Tėvai norėjo, kad sūnus taptų kunigu, bet jis pasirinko rašytojo kelią. Mokydamasis Liepojos gimnazijoje jis buvo subūręs slaptą lietuvių moksleivių lavinimosi būrelį, skatino puoselėti gimtąją kalbą, domėtis Lietuvos kultūra, istorija. Literatūrą studijavo Leipcige ir Ciuriche, rašė ir siuntė kritikos straipsnius, publicistiką, meninę prozą į nelegalią lietuvišką spaudą: „Varpas“ , „Ūkininkas“. Taip pat palaikė Lietuvoje vykstantį nacionalinį pasipriešinimą carizmui. Jo gyvenimo patirtis skatino aktyviai protestuoti prieš politinę ir socialinę neteisybę. Todėl įsitraukė į socialdemokratų judėjimą, nors vėliau nuo aktyvios politinės veiklos atitolo.
PROZOS BRUOŽAI: Biliūno kūrybai yra būdingas glaustas pasakojimas, dėmesys detalėms. Kurdamas veikėjų paveikslus, jis pabrėžia kelis svarbiausius išorės ir charakterio bruožus, nesiekia išsamaus ir visapusiško vaizdo. Jo kūriniai yra gana biografiški: dažnai vaizduojama vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Kai kurių kūrinių pasakotojo gyvenimo faktai primena autoriaus biografiją: mokslas užsienyje, atostogos tėviškėje, liga.
Vienas svarbiausių Biliūno prozos savitumų – pasakojimas pirmuoju asmeniu. Pasakotojas dalyvauja veiksme, prisimena vaikystėje patirtus įspūdžius. Pasakojime daugiau dėmesio skiriama ne detaliam aplinkos aprašymui, o žmogaus vidiniam pasauliui, jo reakcijoms į tai, kas vyksta. Jo svarstymai neretai tampa kūrinio prasmės centru: „Tai buvo vienatinis mano gyvenime šūvis. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje...“ („Kliudžiau“).
• Pirmasis lietuvių literatūroje įvedė realizmo terminą.
Noveles: „Kliudžiau", „Vagis", „Lazda", „Ubagas" ir apysaką „Liūdna pasaka".
Novelėje pasakojama apie berniuką, kuris prisiskaitęs knygų pasijautė medžiotoju. Rankoje laikydamas lanką, jis vedamas smalsumo savo mintyse ėmė teisinti kilusią mintį paleisti strėlę į lauke esančią baltą, sulysusią katytę. Nušovęs mažą benamę katytę iš pradžių vaikas jautėsi kaip didvyris, bet pribėgęs prie jos pamato kenčiantį gyvuliuką, vaikas išsigąsta ir numeta į šalį lanką, pajaučia neapsakomą kaltės jausmą, širdį užgulė skausmas. Šis įvykis pakeitė jo gyvenimą. Net ir po daugelio metų jis sakė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!