Jaunieji poetai

Kornelijus Platelis gimë 1951 m. Mokslo ir technikos terminai bei kultūros reminiscencijos jo, diplomuoto inžinieriaus, eilėraščiuose visiškai užgožia tradicinius gamtos poetizmus, o intelektualinė refleksija, ieškanti “nuogos esmės”, diktuoja kūrinio architektoniką. Gyvybė jam yra “svarbiausias poezijos Dėsnis”.Eilëraðèio erdvæ pleèia pasaulio kultûros patirtimi. Kûrybà ðis poetas suvokia kaip þmogaus galias sukaupianèià ir laisvinanèià. “Poezija - kaip vëjas: neþinia, ið kur kyla, neþinia, kur nueina. Ir neþinia, kà reiðkia”, - sako poetas. Tam vëjui nuolat statomos pinklës, norima já pagauti. “Pinklës vëjui”,- taip vadinasi ir K. Platelio eilëraðèiø rinkinys. Kûryba ne ið ásitikinimø, o ið gyvenimo nuostabos “Poetai ið Dievo malonës” yra “þmonës, þodþiuose jungiantys svaiginantá þiedo kvapà ir standø vaisiaus pavirðiø…”. K. Platelis yra ásigyvenæs á menà, kultûrà. Kûrybos tradicijos jutimas kartais atrodo tarsi stabdantis jo paties plunksnà.
Nors poetas ir yra baigæs Vilniaus inþineriná statybos institutà, taèiau poetinës filologinës kultûros poetui neprikiði. “Dienø ir þodþiø” autorius, be abejonës, skaitë ir egiptieèiø, ir senovës kinø bei japonø eiles, taèiau jo skoná ir supratimà greièiausiai bus suformavæ gerai suræstas klasicistinis eilëraðtis, Renesanso tapyba ir skulptûra. Klasicizmà mini ir K. Platelis, be klasicistinës poetikos, groþio, kompozicijos taisykliø sunku prasiskverbti á jo poezijos labirintus. Kas kita, kad poetas ne visur nuoseklus, pirmoje jo knygoje nemaþai eilëraðèiø, paraðytø þalioje jaunystëje, jiems deklaruojama programa tiesiog netinka. K. Platelis, kaip pagal uþsakymà, laikosi dviejø klasicistinës etikos doktrinø - imituoti gamtà ir imituoti senuosius kûrëjus. Jo poezijoje nerasime padrikø, tiesiog ið natûros kopijuojamø vaizdø ir detaliø. Vyrauja grieþta architektûra, kontûrai, linijos, konstrukcijos.
Prieð akis iðvystame pagal klasicizmo taisykles “iðaugintà” sodà. Tikros gamtos èia nëra, viskas formuojama pagal groþio idealà. Metaforos: augalø smaragdas, vario varpeliai, mënesio þibintas… Muða ðaltiniai, taèiau negyvi, tuokiasi ne karys ir mergelë, o jø ðeðëliai, aria artojas, bet ne þemëje, o danguje uþ upës… O kur pats poetas, þmogus, jo jausmai ir iðgyvenimai? Jie niekur vieðai nedemonstruojami, nerodomi....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!