Graikų poetai

 1) Plauto kūryba: komizmo principai, kūrybinis metodas, komedijų originalumas.
Titas Markcijus Plautas (~250 – 184 m. Pr.Kr.) priklauso romėnų literatūros pradininkų būriui. Jis kūrė masių – paprastų neišsilavinusių žmonių – pramogai. Nusižiūrėdavo graikų helenistinių pjesių temas ir pritaikydavo jas romėnų skoniui. Poetas supaprastindavo komedijų siužetus, suteikdamas veiksmui dinamiškumo, supaprastindavo charakterius, išryškindavo juokingąją jų pusę. Tarp šių karikatūrinių personažų iškyla dramaturgo mėgstamo gudraus vergo, laikančio rankose visus intrigos siūlus, figūra. Europos komedijose nuo Moljero iki N. Ostrovskio ji tapo visų gudrių tarnų ir tarnaičių prototipu. Plauto pjesėse randame nereikalingų veiksmui scenų, skirtų vien žiūrovams juokinti. Dramaturgas nuolatos juokina publiką muštynėmis, kalambūrais, dviprasmiškais ar nešvankiais juokavimais. Jo komedija alsuoja iš folkloro vaidinimų atkeliavusiu gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, romėniška energija ir praktiškumu.
Liko 21 Plauto komedija.
Plauto pjesės vadinamos comedia palliata – graikišku apsiaustu pasisiautusi komedija. Tai veikalai, parašyti dairantis į Naująją komediją. Kartais pasiskolinama viena siužeto linija, kartais nuosekliai sekama Menandro, Difilo, Filemono ar kurio kito dramaturgo pjese.
Visų jo pjesių veiksmas vyksta Atėnuose ar kuriame kitame Graikijos mieste, veikėjų vardai graikiški. Tačiau Plautas nemėgdžioja Naujosios komedijos dvasios.Plauto nedomina Naujosios komedijos humanizmas, jis nesirengia mokyti žiūrovų, pasisavina tik turinio vingius, painią intrigą, tradicines kaukes. Socialiniai ar politiniai klausimai jam taip pat nerūpi. Dauguma Plauto komedijų apskritai neturi rimtų idėjų. Žiūrovų linksminimas ir juokinimas – svarbiausias komediografo tikslas.
Plautas išryškina, net sugroteskina tradicinius kaukių bruožus.
Dramaturgas mėgsta pasitelkti qui pri quo ( vienas vietoj kito) situaciją ir kitokius komiškus efektus.
Komediografas mėgsta juokinti žiūrovus hiperbolėmis.
Labai žodinga ir vaizdinga Plauto komedijų kalba. Komediografas mėgsta žaisti žodžiais, jų skambesiu, reikšmėmis, sudarinėti naujadarus.
Juokingi veikėjų vardai (Pseudolas – klastūnų klastūnas, Simija – beždžionė, Harpagas – kablys).
Komediografas visą gyvenimą bendravo su paprastais romėnais ir žinojo, kad jiems nėra aktualios ir įdomios Naujosios komedijos problemos.
Komedijose galima įžvelgti šiokių tokių romėnų socialinio gyvenimo atspindžių, tačiau jie neryškūs, neaiškųs, keliantys daug ginčų.
Romėniškos dvasios plautos kūriniams teikia gyvenimą teigianti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!