Japoniją aiškiai galima laikyti informacinės visuomenės pavyzdžiu, nes ji pasaulyje pirmauja tiek pagal laikraščių tiražus, tiek pagal valandų vidurkį, kurį japonas kiekvieną dieną praleidžia prie televizoriaus. Japonijos žiniasklaidos sistemos analizei užsienio tyrinėtojai neskiria daug dėmesio, tačiau, kaip ir visa Japonijoje, žiniasklaida taip pat turi specifinių savybių, nebūdingų Vakarų išsivysčiusioms demokratinėms valstybėms. Japoniška demokratija diktuoja ir japoniškas žiniasklaidos taisykles. Taigi šioje darbo dalyje bus aptarti japonų žurnalistų kisha klubai, laikraščiai, žurnalai, televizija ir manga.
Japonijoje žmonių raštingumas yra bene šimtaprocentinis, o ir didelis pasitikėjimas žiniasklaida (88 proc.) taip pat yra specifinis, kadangi Vakarų išsivysčiusiose visuomenėse paprastai pasitikėjimas žiniasklaida yra santykinai mažas, didesnis jis būdingas tiek neišsivysčiusioms valstybėms, tiek besivystančioms, kaip Lietuva. Vakaruose į žiniasklaidą žiūrima kaip į manipuliacijos visuomenės nuomone priemonę, o nepasitikėjimą ja didina ir žiniasklaidos priemonių monopolis. Japonijos žiniasklaidoje ryškūs abu minėti ypatumai – žiniasklaida yra itin priklausoma nuo valdžios (konkrečiai nuo Japonijos Liberalų demokratijos partijos, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo iki 1993 m. buvo dominuojanti partija parlamente, o nuo 1995 m. vėl įgijo didžiausią vietų skaičių) (daugelis žiniasklaidos priemonių valstybinės ar pusiau valstybinės), tuo tarpu Vakaruose įprasta manyti, kad demokratinėje valstybėje (kokia yra ir Japonija) žiniasklaida veikia autonomiškai nuo valdžios, nes glaudesni santykiai automatiškai suponuoja neobjektyvią informacijos sklaidą. Japonijoje parlamentas kontroliuoja televizijos licenzijų išdavimą ir nacionalinės japonų televizijos NHK biudžetą. Iš tiesų Japonijos žiniasklaida vertinama pakankamai prieštaringai, nuo epitetų “valdžios tarnaitė” iki “visuomenės vardu veikiančios nepriklausomos kritiškos jėgos” vaidmens. Kitas bruožas, didelė žiniasklaidos koncentracija vienose rankose, ypač ryškiai atsiskleidžia tyrinėjant japonų žurnalistų klubus, vadinamuosius informacijos kartelius.
Vadinamieji kisha klubai yra savotiškos institucijos, padedančios nušviesti įvykius, pradedant Japonijos parlamentu, baigiant verslo reikalais. Šie klubai padeda žurnalistams rinkti, apdoroti ir skleisti informaciją, tačiau kartu jie vieninteliai suteikia galimybe susirasti ir susisiekti su informacijos šaltiniais. Apskritai nesutariama, kiek tokių klubų iš viso yra, įvairūs šaltiniai pateikia skirtingą informaciją, varijuojančią nuo 400 iki bene...
Šį darbą sudaro 1672 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!