J. Stalino valdymas SSRS

1.
1922 m. dėl sunkios ligos Vladimiras Leninas pasitraukė iš politinių reikalų, valdžią palikdamas Politbiurui. Tuo metu Politbiurą sudarė V. Leninas, Levas Trockis, Josifas Stalinas, Grigorijus Zinovjevas, Levas Kamenevas, Aleksėjus Rykovas, Michailas Tomskis. Nepaskyręs įpėdinio, 1924 m. miršta V. Leninas, o partijos viduje prasideda kova dėl valdžios. Ją, klasta ir intrigomis, laimi Josifas Stalinas. Įtvirtinti savo valdžią jam padėjo antraeilės generalinio sektoriaus pareigos. Nes, nuo jo valios priklausė žemesnės ir vidutinės grandies partiečių skyrimas į vieną ar kitą postą. Taip pat padėjo sumaniai pasitelkta propaganda. J. Stalinas buvo vaizduotas kaip artimiausias V. Lenino mokinys, ištikimiausias šalininkas ir bendramintis, nors taip iš tikrųjų nebuvo. Jis specialiai suklaidino pagrindinį priešininką L. Trockį, kad jis nedalyvautų V. Lenino laidotuvėse. Taip jis laidotuvėse vaidino esąs tikrasis SSRS komunistų vado įpėdinis. J. Stalinas nuslėpė V. Lenino politinį testamentą, kuriame buvo rašoma, kad J. Stalinas pernelyg trokšta valdžios, yra žiaurus ir turi būti pašalintas iš generalinio sekretoriaus posto.
1927 m. J. Stalinas galutinai įtvirtina savo diktatūrą. Trečiajame dešimtmetyje (1934-1939 m.) prasideda masinės represijos, kurias vykdo ir koordinuoja NKVD (Vidaus reikalų liaudies komitetas, būsimasis KGB). Per didžiojo teroro „valymus“ sunaikinta dauguma senosios komunistų partijos, Raudonosios armijos aukščiausios vadovybės, kuri pakeista diktatoriui besąlygiškai ištikimais asmenimis. Stalino pavedimu organizuojami masiniai parodomieji teismai prieš kaltinamuosius sąmokslais, šnipinėjimu. Teismai buvo vykdomi prieš gydytojus, inžinierius, komunistų partijos, kolūkių vadovus, karininkus. SSRS parlamentas, SSRS vyriausybė visiškai priklausė nuo SSRS komunistų partijos. Už tai, kad L. Trockis sudarė opozicinį bloką prieš J. Staliną ir jo politiką, buvo ištremtas į Kazachstaną ir 1940 m. per specialią NKVD operacija nužudytas Meksikoje.
Industrializacija – stambiosios mašininės pramoninės gamybos kūrimas ir plėtra, žemės ūkio šalies tapimas pramonine. Kitaip nei industrializacija ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų šalyse, socialistinė industrializacija planinės ekonomikos sąlygomis įgyvendinta centralizuotai kaip valstybės ekonominės politikos vienas pagrindinių tikslų siekiant panaikinti ekonominį ir technologinį atsilikimą nuo Vakarų valstybių.
Norėdamas nuraminti pasaulinio ir pilietinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!