J. Marcinkevičiaus „Dainuoju Lietuvą“ analizė

Eilėraštis ,,Dainuoju Lietuvą,, atskleidžia individo ir tautos egzistencines problemas. Eilėraščio pirmoje strofoje atskleidžiama lyrinio subjekto situacija. Tai ir dainuojantis, ir susirūpinęs žmogus. Tėvynė jaučiama visa esybe. Tuomet gimsta daina – jaukiausia jausmų ir išgyvenimų išraiška, dažnai išsiverždavusi iš mūsų protėvių lūpų, lydėdavusi juos kiekviename žingsnyje. Daina liejasi kaip begalinis širdies džiaugsmas. Galbūt džiaugsmas – tai Lietuva, pakilusi po daugybės priespaudos metų, po įvairių tautų bandymo pažeminti, sunaikinti, sutrypti. Vis dėl to ji rado jėgų ir sugebėjo pakilti iš ,,pelenų,, - prisikelti iš nebūties. Dėl to Tėvynė lyriniam subjektui dar brangesnė: pavyzdžiai aiškiai rodo, kaip reikia ją saugoti, mylėti ir puoselėti, dirbti jos labui. Metafora ,, kuriuo lyg vieškeliu einu,, rodo, kad tėvynė taip pat suvokiama kaip gyvenimo prasmė, darbas jos labui – kaip kelionė į šviesesnę ateitį. Lyrinis ,,aš,, save patį atranda, suvokia per tėvynę ir tautą. Antroje strofoje nusakoma, kas lyriniam subjektui yra tėvynė, kas joje yra brangiausia. Pirmiausia tai gamta, kuri apibūdinta metafora ,,Laukų ir pievų žalias šilkas,,. Protėvių gyvenimas gamtos ritmu, visiškas atsidavimas gamtos valiai, ypatinga meilė ir pagarba jai vis dar gyva lyrinio subjekto ,,aš,, širdyje. Jis jaučia gamtos ir žmogaus vienovę, žavisi jos erdvės platumu ,,nuo durų slenksčio lig dangaus,,. Toks matymas taip pat primena, kad gamta supa žmogų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!