J. Marcinkevičiaus "Amžinam gyvenimui". Proginės viešosios kalbos pavyzdys.

JUSTINO MARCINKEVIČIAUS “AMŽINAM GYVENIMUI” - PROGINĖS VIEŠOSIOS KALBOS PAVYZDYS Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai...Širdim klausykit! Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų Pajusite medaus ir kraujo skonį, Taigi pamėginkim. "El-ie" bus "Lie", "tė-u" bus "tu", "vė-a" bus "va". Kartokite! Kartokit ir klausykit. "El-ie" tai "Lie", "tė-u" tai "tu", "vė-a" tai "va"” Skiemenavo vis darniau ir darniau, kai širdis įsiklausė ir pradėjo jausti medaus ir kraujo skonį, jų lūpos, iš skiemenų sudėjo žodį “Lietuva”. Tai dramos “Mažvydas” pabaiga, tapusi emblemomis, su kuriomis tapatinama visa Marcinkevičiaus kūryba ir visas tautinis sąmoningumas, jo budinimas sovietmečiu. Taip pat, tai puikus pavyzdys, parodantis, kad sakant kalbą, kuria nori pasiekti žmonių širdis turi išjausti kiekvieną raidę, turi pajusti ir išgyventi kiekvieną emociją, turi ją kartoti tiek kartų, kiek prireiks, kad savo širdyje išgirstum iš skiemenų sudėtą savo kūrinį. Justinas Marcinkevičius, gimęs 1930 m. Prienų Valsčiuje, buvo Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas. Poeto asmenybė buvo tokia pati, kaip ir jo poezija jautri, šilta, patikima. Tai išskirtinė asmenybė, turėjusi didžiulę reikšmę lietuvių kultūrai. Kartu su Justino Marcinkevičiaus kūryba užaugo karta, iškovojusi Lietuvai nepriklausomybę. Bet kokia kalba skamba skirtingai iš kiekvieno žmogaus lūpų, tuos pačius žodžius, pasakytus skirtingų žmonių, mes galime suprasti visai kitaip, todėl tokia svarbia ir skaudžia proga kalbą sakantis žmogus yra tiek pat svarbus, kaip ir jo norimi pasakyti žodžiai. Justinas Marcinkevičius - tautos sąžinė, taip jį vadino to meto žmonės, buvo puikus pasirinkimas šiai kalbai pasakyti, nes jis buvo vertintas kaip vienas didžiausių to meto autoritetų. Tačiau Justinas Marcinkevičius suvokė, kad 1991 metų, sausio 13 dieną žuvo 14 žmonių, dvigubai daugiau žmonių neteko savo artimųjų ir draugų. Didžiulė atsakomybė - pasakyti kalbą gedinčiai lietuvių tautai įprasminant sausio 13 dienos svarbą Lietuvos ateičiai. Prieš pateikiant argumentus ir išryškinant svarbiausias citatas iš Justino Marcinkevičiaus pasakytos kalbos, yra būtina susipažinti su viešųjų kalbų rūšimis ir proginės kalbos ypatybėmis. Klasifikuojant viešąsias kalbas, paprastai remiamasi trijų matų sistema, atsižvelgiama į: parengimo būdą; tematiką ir oratoriaus veiklos sritį; teksto funkcijų dominantę. Atsižvelgiant į tai, ką labiausiai norima paveikti (protą, valią, jausmus), skiriamos trys viešųjų kalbų rūšys: informacinės, apeliacinės ir emocinės. Emocinės kalbos funkcija ir tikslas yra paveikti jausmus, sujaudinti, paguosti, sužavėti. Emocinės kalbos tipas: proginė kalba, skirta pristatyti, pasveikinti ar padėkoti, šiuo atveju, pagerbti sausio 13 aukas, artimuosius ir pasveikinti visą Lietuvos Tautą iškovojusią didžiausią vertybę - laisvę. Skaitydami Justino Marcinkevičiaus kalbą galime pastebėti svarbiausias kalbos stilistines ypatybes: vaizdingumą, pakilumą, raiškumą, subjektyvumą, jausmingumą ir individualumą. Justinas Marcinkevičius sakydamas: “Prieš daugelį metų čia stovėjo didžiojo kunigaikščio Vytauto karstas. Dabar čia guli mūsų vaikai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!