Decentralizuota fabula ir drastiška skirtingų stilių maišatis Juozo Glinskio, diplomuoto lituanisto, nepilnamečių nusikaltėlių kolonijos mokytojo, dramaturgijoje palenkto grotesko poetikai, kuri nuplėšia idealumo apvalkalą nuo žiaurumo ir agresyvumo kompleksų, glūdinčių žmogaus pasąmonėje, nuo prievartos, tvarkančios žmonių sambūvį ir istoriją.
Svarbus „Grasos namų“ veiksmo atributas yra didžiulis krėslas pamišėliams tramdyti – tikras Mališevskio pasididžiavimas. Į jį nuolat sodinami pasmerktieji, per daug įsiaudrinę po vienuolio Baltramiejaus egzekucijų. Jis maloniai sodina į grasos namų „sostą“ vyskupą Klongevičių ir prabyla tartum Mefistofelis gundantis Faustą: „Mališevskiu jūs galit pasikliauti. Krėslas išbandytas. Pati istorija jame sėdėjo. Be to, jis turi nuostabią savybę: kai ilsimės, jis žadina unikalias mintis, kurias vaizduotė čia pat paverčia realybe. Šventiems apmąstymams geresnės vietos nesurasit. Gal pageidaujam įsitikint? Atlošiate patogiai galvą, padedat rankas ant kelių, raumenis atpalaiduojat, užsimerkiat…(Uždaro krėslą, iš kurio lieka kyšoti tik galva ir batai) Jūs – valdovas. Protingas, doras ir galingas. Prieš jus klūpo atsidavę pavaldiniai. Jokie rūpesčiai nevargina jūsų galvos. Krūtinę užplūsta ramybė. Nei durklas, nei nuodai netrikdo sapno. Pakanka mostelėti pirštu, ir kiekvienas jūsų noras išsipildys. (Pauzė) Atsimerkit. (Atidaro)“. Jis kalba apie krėslą, kaip apie patogų minkštasuolį. Didesnio malonumo už kalinių kančias psichiatras nė neįsivaizduoja.
Modernioje dramoje vaizduojamas pasaulis prilyginamas šėtono buveinei: ,,Grasos namų“ tamsi celė. Visur regime ,,užsklęstų durų“ motyvą – neįmanomą priėjimą prie Dievo, saugomą primityviai vaizduojamų Velnio atstovų. Daugelyje absurdo dramų jie kuriami ironiškai, prilyginami Dievo valios platintojams žemėje: ,,Grasos namų“ veikėjas dekanas Emalinavičius.
Magiškojo realizmo kuriama erdvė susipina tarp sapno, iliuzijų ir realybės. J. Glinskio drama ,,Kas yra Fokas Lyveris, arba Teisėjų nužudymas“ veiksmas vyksta chaotiškoje erdvėje: realybė kaitaliojasi su sapnu, svajonėmis. Pjesės veikėjas Fokas svajoja, taip nukeldamas skaitytoją į kitą, vidinę erdvę: ,,Apsigyvenau ožkų tvartelyje. Toj vietoj, kur buvo nužudytos mano draugės, pasistačiau suoliuką. Vakarais sėdėdavau ant jo ir žiūrėdavau, kaip už ežero leidžiasi saulė”(4, 17). Taip tarsi mėginama pabėgti nuo skausmo. ,,Grasos namų” veikėjas Antanas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!