J. Degutytė "Antigonė"

J. Degutytės poezija.
Lyrika - tai žmogaus dvasiniai rūpesčiai, joje jaučiamos laiko problemos ir klausimai. Lyrika nėra ir negali būti nepriklausoma nuo žmogaus ir visuomenės, žmogaus ir gamtos. Poezijoje sprendžiami būties klausimai, mąstoma apie žmogaus gyvenimo prasmę, remiamasi liaudies kūrybos išmintimi, istorija. J.Degutytė, J.Vaičiūnaitė, M.Martinaitis - trys poetai, trys sielų atsivėrimai. J.Degutytė kūryboje tęsia S.Nėries tradicijas, jai svarbios tikros meilės, ištikimybės, tiesos temos. Ji - išpažintinės-impresionistinės lyrikos kūrėja. Kurti pradėjo spontaniškai, nesitikėdama tapti poete. Pirmasis poetės rinkinys vadinasi "Ugnies lašai". Jau pats pavadinimas rodo poetės poziciją. Ankstyvoji poetės kūryba - romantinė - lyrinė, vėlesnė - meditacinė. Ankstyvojoje kūryboje jaučiama S.Nėries įtaka. Jos poezijos žmogus yra moralinis maksimalistas, pasiryžėlis, nepripažįstantis jokių kompromisų. "Aš nenoriu laimės mažos, aš nenoriu mažyčio skausmo,” - kalba poetės eilėraščio žmogus. Svarbiausios kilnios žmogaus savybės yra meilė, ištikimybė.
Nereikia poetės žmogui mažų jausmų, nereikia nieko trupučio. Viskas arba nieko. Itin subtiliai poetė jaučia gamtą. Gamtos pasaulis atviras, nepridengtas, dramatiškas. Žmogus susilieja su gamta, gamtoje jis nesijaučia vienišas, nejaučia baimės. Svarbiausias gamtos ženklas - medis (klevas, beržas, obelis). Gamtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!