J. Brodskis "Odisėjas Telemachui"

 Šis darbas bus skirtas išanalizuoti J. Brodskio eilėraštį “ Odisėjas Telemachui “, kuris buvo išverstas T. Venclovos ir išspausdintas jo vertimų knygoje “ Pašnekesys žiemą “ 1996 m. Jau pats J. Brodskio eilėraščio pavadinimas - “Odisėjas Telemachui” - yra nuoroda į graikų mitologiją bei literatūrą. Čia kalbama apie vieną žymiausių antikos kūrinių, kuriame sudėta daugybė graikų mitų, parašytų garsiojo Homero, t.y. “Odisėjos” pagrindinį herojų. Pasak mitų, šis personažas yra galingiausio graikų dievo Dzeuso anūkas ( Laerto ir Antiklėjos sūnus), didvyris, kovojęs sykiu su kitais graikų didvyriais Trojos kare ir sugalvojęs pražūtingą šiam miestui gudrybę su mediniu arkliu. Tai gudriausias ir sumaniausias graikų didvyris. “Odisėją” sudaro 12 000 eilučių, ji, kaip manoma, parašyta apie 50 metų vėliau už “Iliadą”. Jos veiksmas sutelktas apie vieną pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą - grįžimą namo iš Trojos karo, trukusio dešimt metų. Pirmoje giesmėje vaizduojamas dievų pasitarimas, kur Atėnės siūlymu, buvo nuspręsta grąžinti jį namo, o nuo penktos giesmės Odisėjas jau įvykių centre. Šis kūrinys paremtas fantastinėmis pasakomis, mitais ( tuo tarpu “Iliada”- herojinis epas). Įvairių šalių tautosakoje plačiai paplitęs motyvas apie iš svetur sugrįžtantį vyrą, kurio žmona kaip tik ruošiasi tekėti. Odisėjas turi žmoną Penelopę, kurią, vyrui negrįžtant jau dešimt metų, atakuoja jaunikiai ( beje, ji eilėraštyje neminima ) ir sūnų Telemachą, dar mažą paliktą – jam ir skiriamas šis eilėraštis. Kreipiniu į sūnų ir pradedamas šis eilėraštis, tad tampa iškart aišku, kad subjektas yra tėvas Odisėjas ( tai jau žinome iš pavadinimo ). Jie yra toli viens nuo kito, todėl jo žodžiai įgauna lyg laiško formą, o kalbėjimas yra vienpusis, be grįžtamojo ryšio, nes Telemachas jo negirdi. Tai monologas, kuris išsako pavargusio žmogaus ilgesį ir norą grįžti namo - tai siekiamas objektas. Pasak “Odisėjos”, pagrindinis herojus dešimt metų keliavo namo, todėl ir eilėraštyje jaučiamas “pasimetimas” laike: “Kuo baigėsi tas karas, nežinau, / ir negaliu suprasti, kiek tau metų”.1 Čia minimas Trojos karas, aprašytas Homero “Iliadoje”. Pagal šio kūrinio ir „Odisėjos“ siužetą, galime nustatyti veiksmo laiką bei vietą : eilėraštyje minima sala, kiaulių žviegimas, valdovė, tai, kad mūšis senai baigėsi – iš to galime daryti išvadą, kad subjektas jau ilgai klajojo po pasaulį, kol atsidūrė burtininkės Kirkės buveinėje. Ji Odisėjo draugus pakvietė į savo rūmus, pavaišino vynu ir palietusi stebuklinga lazdele pavertė juos kiaulėmis, tačiau paliko žmogaus protą. Graikų didvyris jau buvo pasprukęs iš kiklopo Polifemo nagų – šis norėjo juos suėsti, bet Odisėjas išdūrė miegančiam vienintelę akį ir visi, pasislėpę po avinų pilvais, išsigelbėjo. Taip užsitraukė jūrų dievo Poseidono rūstybę, nes kiklopas buvo šio sūnus – jis prisiekė, kad graikas negrįš namo : keldamas jūroje audras daug pakenkė Odisėjui. Žiūrint į J. A.Greimo ir Proppo pasiūlyta šešių aktantų schemą : siuntėjas – gavėjas, subjektas - objektas, padėjėjas – priešininkas, šią mitologinę būtybę galėtume įvardyti kaip priešininką, trukdantį subjektui pasiekti savo geidžiamą objektą – namus. Tai dievas, tad yra galingesnis už Odisėją – jo kompetencijoje yra viena iš galingų gamtos stichijų t. y. vanduo, kurio mirtingasis suvaldyti negali. Jei žiūrėtume toliau į Homero kūrinį, padėjėju galėtume įvardyti Hermį, kuris duoda jam žolelę, išgydinsiačią draugus. Sekant šia schema, Odisėją galima būtų įvardyti kaip siuntėją, kuris savo mintis kreipia gavėjui – Telemachui. Tai dar vienas veikėjas, kuris, kaip ir kiti, šiame eilėraštyje realioje tikrovėje neatlieka jokių veiksmų. Taip yra dėl to, kad kūrinys parašytas vidinio monologo kalba ir jokio judesio išorinėje aplinkoje nėra. Visas veiksmas vyksta subjekto sąmonėje. Pinasi apmąstymai, prisiminimai, mintys apie tėviškę, sūnų, ateitį. Kalba skamba kaip pavargusio žmogaus – ji padrika, šokinėjanti, nerišli. Kitas įvardytas veikėjas yra monologo adresatas – tai sūnus. Odisėjas, išvykdamas į Trojos karą, jį paliko visai mažą. Tai minima ir eilėraštyje : „ Tu jau ne kūdikis, kurį pamatęs, / aš jaučių jungą sustabdžiau vagoj.“2 Odisėjas taip ilgai keliavo namo, kad „negaliu suprasti, kiek tau metų“3 – prisipažįsta. Eilėraščio pabaigoje įvedamas naujas veikėjas – Palamedas. Paliktajam Menelajui pasiskundus broliui Agamemnonui, šis sukvietė visus graikų didvyrius į karą prieš Troją. Vykti sutiko daugelis : Pilo karalius Nestoras, Diomedas, Idomenėjas, du Ajantai ir kiti, „ nesiruošė į žygį tik Itakės karalius išmintingasis Laerto sūnus Odisėjas“.4 Jis apsimetė pamišusiu ir pasikinkęs jautį su asilu, arė laukus ir sėjo druską. Palamedas, įtaręs apgavystę, į vagą padėjo dar mažą suvystytą Telemachą, tad Odisėjui beliko tik vykti į karą. „ Anuomet mus išskyrė Palamedas“5 – sako jis. Keista yra tai, kad po to ištaria : “Bet gal gerai padarė : be manęs / tu išvaduotas nuo Edipo aistrų.“6 Paminėtas Tebų karalius čia repezentuoja tėvažudystę ir sanguliavimą su motina. Edipas graikų mituose nežinodamas to, užmušė savo tėvą ir, įminęs baisiosios Sfingės ( Tifono ir Echidnos išperos ) mįslę, išlaisvino Kadmo miestą ir vedė Jokastę – savo motiną, susilaukė Antigonės, Ismenės, Eteoklio, Polineiko. Šį mitą plačiai nagrinėjo C. Levi – Strauss’as, kuris pritarė numonei, kad “Freudo pastabos apie Edipo kompleksą sudaro, kaip mes manome, mito apie Edipą sudėtinę dalį”.7 Edipo kompleksas pasireiškia “berniukui reiškiant beribes pretenzijas motinai ir susiduria su pavydžiu tėvo pasipriešinimu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!