Įvairių organizmų dauginimasis ir vystymasis

• Dauginimasis – procesas, kurio metu organizmai produkuoja naujus savo rūšies organizmus. Dauginimasis yra esminis visos žinomos gyvybės bruožas. Kiekvienas egzistuojantis organizmas yra dauginimosi pasekmė. Dauginimosi būdai skirstomi į dvi dideles grupes – nelytinį ir lytinį dauginimąsi.
• Nelytinio dauginimosi atveju individas gali daugintis be kito tos rūšies organizmo įsikišimo. Tuo tarpu lytiškai dauginantis turi dalyvauti du priešingų lyčių organizmai.
• Dauginantis lytiškai genetinę medžiagą palikuonims perduoda du organizmai, taigi palikuonys turi abiejų organizmų genų derinį. Abu tėvai palikuoniui perduoda po pusę savo genų gamindami haploidines gametas mejozės būdu.
• Daugeliui organizmų būdingos skirtingos – vyriškos ir moteriškos – gametos. Moteriška gameta būna didesnė, nejudri ir vadinama kiaušinėliu, o vyriškos gametos būna smulkesnės, dažniausiai judrios ir vadinamos spermatozoidais.
• Vyriškosios lytinės ląstelės – spermatozoidai. Jie yra maži ir judrūs. Spermatozoido funkcija yra apvaisinti kiaušinėlį– moteriškąją lytinę ląstelę, susidarant zigotai iš kurios vystosi naujas tos pačios rūšies individas. Kadangi kiaušinėlį apvaisina tik vienas iš milijardų spermatozoidų, juos labai smarkiai veikia natatūrali atranka – visa spermatozoido sandara pritaikyta greitai judėti. Spermatozoidas turi pusę genetinės medžiagos reikalingos ląstelei, be to, jis lemia individo lytį. Žmogaus spermatozoidas gali turėti „X“ arba „Y“ tipo lytinę chromosomą. Jei su kiaušinėliu susilieja „X“ spermatozoidas, vystosi moteriškas organizmas, o jei „Y“ – vyriškas.
• Centriolės
• Kaklelis
• Akrosoma
• Branduolys
Lytinės ląstelės. Kiaušialąstė
• Kiaušialąstė – tai moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5–6 dienas po ovuliacijos. Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Ji turi branduolį, kurį gaubia storas citoplazmos sluoksni, kuriame sukaupta maisto atsargų. Šios maisto atsargos dar vadinamos tryniu.
•
Apvaisinimas
• Apvaisinimas – dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo arba daugialąsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Tai yra naujos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!