Istorija: antrasis pasaulinis karas

1938 m. kovo 11 d. įvykus pasienio incidentui, kurio metu žuvo lenkų kareivis, ir kovo 17 d. Lenkijai įteikus Lietuvai ultimatumą, kuriuo pareikalauta užmegzti tarpvalstybinius diplomatinius santykius be jokių sąlygų, Lietuva patenkino Lenkijos valdžios reikalavimus. Nors Vilniaus krašto klausimas liko atviras, lietuvių visuomenė Lenkijos ultimatumo priėmimą vertino kaip tikrą Vilniaus krašto išsižadėjimą. Visoje šalyje kilo protesto banga, gerokai smuko Antano Smetonos autoritetas, atsirado didelis priešiškumas tarp valdžios ir visuomenės. Nors 1938 m. gegužę priimtoje nedemokratiškoje Lietuvos Konstitucijoje buvo nurodyta, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, visuomenės priešiškumas išliko, ypač tų pačių metų rudenį Lietuvos valdžios sprendimu nutraukus Vilniui vaduoti sąjungos veiklą.
Adolfui Hitleriui siaučiant Europoje ir prievarta prijungiant prie Trečiojo Reicho kai kurias Europos valstybes (pvz., Austrijos anšliusas) ar jų dalis (pvz., Čekoslovakijos Sudetus), 1939 m. kovą panašaus likimo sulaukė ir Lietuva. Kovo 20 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas žodžiu pateikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui ultimatumą – kuo skubiau grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvos valdžia, apsvarsčiusi susidariusią padėtį, nusileido ir sutiko Vokietijai atiduoti Klaipėdos kraštą. Kovo 22 d. vėlai vakare Vokietijai ir Lietuvai pasirašius sutartį, Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie nacistinės Vokietijos. Tai buvo dar vienas didelis smūgis Lietuvai.
3. į Lietuvos teritoriją įsileisti neribotą skaičių SSRS kariuomenės.
Be to, nurodyta, kad atsakymo iš Lietuvos bus laukiama iki birželio 15 d. 10 valandos. SSRS ultimatume Lietuvai mesti kaltinimai neatitiko tikrovės.
Nors birželio 14–15 d. naktį posėdžiavę Vyriausybės nariai paskutiniame posėdyje prezidentūroje nutarė priimti ultimatumą, artėjant sovietų okupacijai elgėsi skirtingai. Dauguma ministrų liko savo vietoje ir ėmė laukti atvykstančios Sovietų Sąjungos kariuomenės, bet prezidentas (jis buvo už pasipriešinimą SSRS, tačiau jo nepalaikė dauguma posėdyje dalyvavusių ministrų) buvo kitokios nuomonės. Artėjant kariuomenei A. Smetona, prezidento pareigas laikinai eiti pavedęs ministrui pirmininkui Antanui Merkiui, su šeima nutarė išvykti iš šalies. Tokį savo poelgį prezidentas aiškino pablogėjusia sveikata. Buvo nurodyta, kad A. Smetonai sunegalavus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!