Išteklių taupymas ir racionalus jų panaudojimas

Žmonių būtis nuo gyvūnų egzistencijos skiriasi tuo, jog mes, žmonės, imame iš gamtos jos medžiagas, reiškinius ir juos pakeitę pritaikome savo žmogišką, visuomeninę formą turinčių poreikių tenkinimui. Tą procesą galime vadinti pirminės gamtos virtimu antrine, antropogenine, sužmoginta, suvisuomeninta gamta.
Šis gamtos sužmoginimas laikui bėgant darosi įvairesnis ir intensyvesnis. Žmonės, bendruomenės ir t.t. iš gamtos ima ir juos savo poreikiams patenkinti pritaiko vis įvairesnius daiktus ir reiškinius. Ir ima jų vis didesne apimtimi. Iš vienos pusės tai rodo žmonijos pažangą, kelia jos gerovę. Bet iš kitos pusės tas procesas susijęs ir su rimtomis problemomis bei grėsmėmis.
Griežtesnių ekologinių reikalavimų įvedimas didina visuminius gamybos ir buities kaštus, mažina tradiciškai suprantamo ekonominio augimo ir materialinės žmonių gerovės kilimo galimybes.
Neaukšto ekonominio sąmoningumo sąlygomis, kai sunkiai suvokiama, jog nemokamos gamtos laikai jau praeityje ir bet kokiu atveju už taršą reikia mokėti (tarkim padidėjusiomis visuomeninėmis išlaidomis gydymuisi nuo didesnio užterštumo sukeltų ligų), politikai pasirenka taktiką ekonomika pirmiausia, ekologija po to. Pastaroji logika ypač paplitusi besivystančių šalių politiniuose ir verslo elituose. Tiesą pasakius, ten tą materialinės gerovės, o tiksliau skurdo ir ekologijos dilemą išspręsti sunkiausia.
Kitas esamos padėties paaiškinimas yra tas, jog egzistuojant labai netolygiam kai kurių gamtos teršimo rūšių pasiskirstymui tarp šalių, o pavyzdžiui, žemės atmosferai esant niekieno, didžiausios šalys teršėjos yra patenkintos esama padėtimi, kai galima nekontroliuojamai vykdyti taip vadinamą ekologinį dempingą – savo teršalais teršti juridiškai niekam nepriklausančią pasaulinę erdvę.
Tūkstančius metų žmonija gyveno sąlygomis, kai dauguma gamtos medžiagų, jėgų buvo neišsenkami, neriboti. Ribotos buvo tik žmogaus galimybės, jo disponuojami ištekliai (pvz. žmogaus jėgos, darbo įrankiai, pinigai ir t.t.). Vadinasi, pagrindinai šiuos išteklius reikėjo tausoti, o pirmieji buvo laisvai, lengvai prieinami. Kitaip sakant, gamtos ištekliai per visą ligšiolinę žmonijos istoriją iš esmės buvo laisvosios gėrybės. Žmonių mąstysenoje, vertybėse, tradicijose ir papročiuose toks požiūris giliai išsišaknijo ir yra labai stiprus, gajus iki šiol.
Šio darbo tikslas: išnagrinėti išteklių taupymo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!