Kuršių nerijos nacionalinio parko miško rekreacinių išteklių tyrimas

Klimatinia ištekliai ………………………………………………….. 15
Žuvies ištekliai ……………………………………………………… 16
Paukščių bendrijos ……………………………………………………18
Augalų bendrijos ………………………………………………….….19
Botaniniai miško rekreaciniai ištekliai ………………………………19
Saugomos gamtinės teritorijos ……………………………………….20
Pabaiga ……………………………………………………………….21
ĮVADAS
Gamtoje viskas, kas gyva ir negyva, turi pradžią, savitą ir nepakartojamą biografiją. Nuo Kuršių nerijos atsiradimo jau praslinko daugiau kaip 5000 metų. Bangos ir vėjai priėmė iš motinos gamtos šį gležną kūdikį – sausumos rėžį tarp dviejų vandenų ir uoliai jį augino. Savo kūdikystėje mūsų nerija, kaip ir daugelis į ją panašių pasaulio nerijų, dar niekuo ypatingu nepasižymėjo. Ji buvo tiesiog plika jūros smėlio juosta, išnirusi iš bangų ir savo kūnu atitvėrusi marias nuo atviros jūros. Tuomet ji buvo tikra dykuma, kurią vėjai nevaržomai glostė, sūpavo iš visų šonų. Atsiradus paplūdimio kopų gūbryje spragoms-raguvoms, pro jas vėjas ėmė ginti smėlį gilyn į neriją. Iš lakiojo smėlio susidarė atstačiusios prieš vėją ragus pasagos pavidalo vadinamosios parabolinės kopos. Jos, slinkdamos į priekį, didėjo, šliejosi viena prie kitos, augo į ilgas kopų grandis, virtinės. Visa nerija tarsi keliavo, iš lėto stūmėsi rytų kryptimi. Vakarinis ir tyrinis nerijos krantai – kaip dabar, taip ir seniau – buvo skirtingi: vakarinis švelniai įgaubtas, bet ištiesintas, o rytinis įlankingas, su kyšuliais, labiau raižytas. Ragais vadinami kyšuliai susidarydavo tose vietose, kur vėjas daugiausia supustydavo smėlio į marias. Taigi ilgainiui atsirado savitų, vien mūsų nerijai būdingų bruožų, išryškėjusių jos gamtovaizdyje ir paskiruose kraštovaizdžiuose.
Praėjus turbūt keliems šimtmečiams po Kuršių nerijos gimimo, joje jau atsirado gyvybės daigų, iš pradžių žolių, o vėliau krūmokšnių ir medžių. Augalų įsikūrimas nerijoje ir tolesnis jų plitimas buvo nepaprastos reikšmės įvykis jos gyvenime. Nuo pat pirmų dienų tarp augalų ir vėjo užvirė nuožmi kova. Vėjas, pradžioje būdamas gailestingas, negailestingai užgniauždavo bet kokį augalų priešinimąsi, bet šie atkakliai ir juo toliau, tuo labiau skverbėsi į smėlio tyrus, tramdydami vėjo despotizmą. Iš pradžių kopose įsitvirtino sausros ir užpustymo smėliu nebijančios žolės – psamofitai, vėliau tarp jų įsiveisė krūmai, o kopoms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!