Išsami Lietuvos istorija iki 1918

Seniausieji Lietuvos gyventojai. 1) Paleolitas. Pirmieji gyventojai Lietuvoje pasirodė X - IX tūkst. pr. Kr., kai iš Lietuvos teritorijos pasitraukė ledynas. Pirmieji Lietuvos gyventojai buvo klajokliai, jų etninė priklausomybė neaiški. Verslai: medžioklė (medžiojo šiaurės elnius), žvejyba, rinkimas. Gaminosi titnaginius įrankius. Pirmieji Lietuvos gyventojai gyveno gimininėmis bendruomenėmis. Šiuo laikotarpiu Lietuvos teritorijoje gyvenę gyventojai priskiriami 2 kultūroms: Madleno (apėmė pietinę Lietuvos dalį, jai būdingi plataus lapo formos strėlių antgaliai) ir Svidrų (apėmė šiaurinę Lietuvos dalį, jai būdingi siauri, pailgi karklo lapo formos strėlių antgaliai). Žmonės gyveno gimininėmis bendruomenėmis, kurias sudarė 6-7 šeimos.
2) Mezolitas. Klimatas stipriai atšyla, į Lietuvą atsikrausto daugiau gyventojų. Susiformuoja 2 vietinės mezolitinės kultūros Nemuno (pietų Lietuva) ir Kundos (šiaurės Lietuva). Gyventojų verslai išlieka tokie patys, kaip ir paleolite, suklestėjo žvejyba.
3) Neolitas. Šiuo laikotarpiu dar labiau atšilo klimatas, žmonės jau apsigyveno sėsliai. Susiformuoja 2 neolitinės kultūros Nemuno (pietų Lietuva) ir Narvos (šiaurės Lietuva). Neolito pradžioje gyventojų verslai išliko tie patys, kaip ir mezolite. Buvo pradėta žvejoti meškerėmis su kauliniais kabliukais, gludinti, gręžti ir pjauti akmenį. IV tūkst. pr. Kr. atsirado keramika.
III tūkst. pr. Kr. viduryje atsirado žemdirbystė ir gyvulininkystė. Seniausi Lietuvoje auginami kultūriniai augalai buvo kviečiai, kanapės ir soros. Ankstyviausia žemdirbystės forma buvo kaplinė žemdirbystė, vėliau atsirado lydiminė žemdirbystė.
Narvos kultūros žmonės pirmieji pradėjo apdirbti gintarą.
Baltų susidarymas. Neolito pabaigoje (apie III tūkst. pab. - II tūkst. pr.) į Lietuvos teritoriją ėmė skverbtis indoeuropiečių gentys iš Rytų Europos stepių. Šios gentys naudojo gludintus akmeninius laivo pavidalo kirvius ir keramiką, puoštą įspaustu virvelės arba eglutės raštu, todėl šios gentys priskiriamos virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūrai. Ateiviai susiliejo su vietiniais gyventojais ir pradėjo formuotis baltų gentys. Šis procesas truko apie 1000 metų (maždaug nuo II tūkst. pr. Kr. vidurio iki I tūkst. pr. Kr. vidurio). Baltų gentys apėmė teritoriją nuo Baltijos jūros vakaruose iki Volgos ir Okos upių rytuose, nuo Dauguvos baseino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!