Islandijos geografinė padėtis

Geologiniu požiūriu Islandija yra Europos žemyno dalis. Tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji įsikūrusi ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio. Islandija susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų aktyviai veikiant ugnikalniams. Per tą laiką saloje vyko milijonai ugnikalnių išsiveržimų. Per juos sala didėjo, kito jos paviršius, todėl ją sudarančios uolienos - vulkaninės kilmės.
• Geologiniu požiūriu Islandija yra Europos žemyno dalis. Tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji įsikūrusi ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio. Islandija susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų aktyviai veikiant ugnikalniams. Per tą laiką saloje vyko milijonai ugnikalnių išsiveržimų. Per juos sala didėjo, kito jos paviršius, todėl ją sudarančios uolienos - vulkaninės kilmės.
• Nors Islandija užima nedidelį plotą, ji pasižymi vienu labiausiai besikeičiančiu reljefu pasaulyje. Šalies gamta stulbinančiai kontrastinga Islandijos kraštovaizdžio grožį sukūrė ledas ir ugnis.: saloje vyrauja arktinė dykuma, akcentuojama stūksančiais kalnais, ugnikalniais, kriokliais bei ledinuotųjų kalnų vaizdais.
• Nors Islandija užima nedidelį plotą, ji pasižymi vienu labiausiai besikeičiančiu reljefu pasaulyje. Šalies gamta stulbinančiai kontrastinga Islandijos kraštovaizdžio grožį sukūrė ledas ir ugnis.: saloje vyrauja arktinė dykuma, akcentuojama stūksančiais kalnais, ugnikalniais, kriokliais bei ledinuotųjų kalnų vaizdais.
• Islandijoje galima grožėtis nuostabiu gamtos reiškiniu – Šiaurės pašvaiste. Tai įvairiaspalvis švytėjimas dangaus skliaute. Dangaus švytėjimo priežastis yra iš kosmoso į žemės magnetinį lauką patekusios elektringos dalelės. Jos švyti 80-120 km aukštyje, todėl matomos beveik visoje Arktyje. Paprastai dominuoja balta ir žalia spalvos, bet kartais pasitaiko ir kitų spalvų variacijų.
Ugnikalniai
• Šio metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 - nuolat veikiantys. Aukščiausias salos ugnikalnis iškilęs 2119 m virš jūros lygio. Nuo to laiko, kai saloje apsigyveno žmonės, Islandijos ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Baisia katastrofa tapo Laki ugnikalnio išsiveržimas 1784 metais, per kurį žuvo ketvirtadalis salos gyventojų. Dabar aktyviausias ugnikalnis - Hekla. Paskutinį kartą ugnikalnis saloje buvo išsiveržęs 1991 metais. Sausuma aplink salą plečiasi ir šiais laikais....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!