Egipto geografinė padėtis

Egipto žemė driekiasi šešis šimtus mylių tarp dviejų klintinių kalvų virtinių, kurios vienur susiartina, kitur atsitraukia į šalis, o tarp jų yra vidutiniškai septynių mylių pločio slėnis. Šiaurėje kalvos vis labiau tols­ta vienos nuo kitų ir visai išnyksta, užleisdamas vietą žolėmis apaugusiai pelkėtai lygumai, kuri driekiasi iki Viduržemio jūros. Pietuose vietoj klintinių kalvų iškyla aštriaviršūnės granito uolos; uolos vis labiau (be­veik visiškai) susiglaudžia ir pro šiuos siaurus vartus ūždami veržiasi slenkstėto Nilo vandenys, o paskui upė, jau virtusi Didžiuoju Nilu, teka per visą slėnį į šiaurę jūros link.
Žiemą ir pavasarį jis tingiai plukdo vandenis sausu ir dulkėtu slėniu. O vasarą upė susidrumsčia, ima tekėti srauniai, vanduo parausta kaip kraujas, paskui pažaliuoja, pakyla, pagaliau užtvindo visą slėnį iki pa­krantės kalvų, stūksančių abiejose pusėse. Visas slėnis virsta ilgu ežeru, o ant supiltų kalvelių pastatyti kaimai atrodo kaip salos.
Nilo upės pakrantėse atsirado viena seniausių žemės civilizacijų todėl, kad civilizacija išauga tik ten, kur žmo­nės gali ilgai gyventi. Prieš dešimt tūkstančių metų, gerokai anksčiau, negu žmogus išmoko naudotis aplinka, žemėje buvo nedaug vietų, pato­gių nuolatinėms gyvenvietėms. Žmonės klajojo ieškodami naujų medžiok­lės plotų arba ganyklų. Kartais pasisėdavo kokių augalų, nuimdavo der­lių ir vėl keliaudavo niekur ilgai neužtrukdami.
Pirmieji Nilo slėnio gyventojai tikriausiai — nors ne visi taip galvoja — atėjo iš pietų, nuo Raudonosios jūros krantų, ir į Egiptą pateko per Chamamato vadę. Patys senovės egiptiečiai tikėjo, savo protėvius atsikrausčius iš Punto šalies, šiandieninio Somalio. Toji klajoklių chamitų grupės tauta čia aptiko pelkėtą, papirusų ir nendrių prižėlusį slėnį, pilną hipo­potamų ir kitokių gyvūnų, kurie dabar nustumti toli į pietus. Čia jie rado derlingiausią pasaulyje žemę, susidariusią iš dumblo, kurio upė kasmet atnešdavo iš Abisinijos kalnyno šlaitų. Nepaprastą Egipto derlingumą galima paaiškinti unikalia geografine padėtimi. Didieji Alberto ir Vikto­rijos ežerai tarytum milžiniški rezervuarai surenka tropinių liūčių vande­nį, todėl didžiulė upė teka tūkstančius mylių per karštas dykumas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!