IPCC ataskaitoje iškelti aktualūs klausimai

IPCC ataskaitoje iškelti aktualūs klausimai Ar vykstant klimato kaitai, tikėtini ekstremalių įvykių (karščio bangų, sausrų ir potvynių) pasikeitimai? Ekstremaliems įvykiams keliami kriterijai: • reiškinio tipas; • intensyvumas; • pasireiškimo dažnumas. Ekstremalus šaltis • Didesnis intensyvesnių, dažnesnių ir ilgiau trunkančių karščio bangų pavojus. • Pavyzdžiui, 2003 m. karščio banga Europoje. • Karščio bangos • Žiemos metu mažėjanti ekstremalaus šalčio periodų tikimybė daugelyje Šiaurės pusrutulio regionų (ne toks ryškus ekstremalaus šalčio sumažėjimas bus Š. Amerikos vakaruose, Šiaurės Atlante, Pietų Europoje bei Azijoje). • Su šaltesnių dienų sumažėjimu yra siejamas vegetacijos laikotarpio trukmės pailgėjimas. • Karščio bangų (1) ir šalčio dienų (2) prognozės (lyginant su 1980-1999 m.) • • 1) • 2) Potvyniai • Kritulių tikimybė mažės vasaros metu (kas nulems didesnį sausrų pavojų). • Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir aukštose platumose žiemos taps drėgnesnės. • Šiltesnė atmosfera savyje gali talpinti daugiau vandens, tad to pasekmė – didesnė intensyvių kritulių ir potvynių tikimybė. • Kritulių ekstremumai • Žiemą dėl padidėjusio kritulių kiekio, didės nuotėkis bei potvynių tikimybė didžiojoje Europos dalyje bei vidutinių platumų regionuose. • Vasarą daugiau potvynių sulauksime Azijos masoninio klimato regione bei kituose tropiniuose rajonuose. • Sausringų (1) ir drėgnų dienų (2) prognozės (lyginant su 1980-1999 m.) • 1) • 2) Ateityje tropiniai ciklonai bus lydimi didesnių vėjo greičių bei intensyvesnių kritulių. • Ateityje tropiniai ciklonai bus lydimi didesnių vėjo greičių bei intensyvesnių kritulių. • Faktiniai duomenys parodė, kad tropiniai ciklonai pasireiškia vis dažniau (kiekvienais metais užfiksuotas 4-5 kategorijos uraganų skaičius didėja). • Tropiniai ciklonai Kiek yra tikėtini staigūs/didelio masto klimato pasikeitimai, tokie kaip ledo skydų tirpimas ar globalios vandenyno cirkuliacijos kitimas? Golfo srovės pasikeitimas • MOC (meridional overturning circulation) – meridianiškai silpnėjanti cirkuliacija. • Antropogeninis poveikis atmosferai gali lemti MOC sutrikimus. ◦ šiltnamio dujų padidėjimas lemia klimato atšilimo ir hidrologinio ciklo intensyvumo didėjimą; ◦ dėl padidėjusio lietaus, ledo tirpsmo vandenų ir iš regioninių upių gėlo vandens pritekėjimo į vandenyną, Šiaurės Atlanto paviršinis vanduo taptų gėlesnis; ◦ tai sumažintų paviršinio vandens tankį bei MOC susilpnėjimą XXI a. • Net esant stabiliam klimatui, daugelis modelių parodo MOC cirkuliacijos atsistatymą, kiti modelių rezultatai – laipsnišką jos silpnėjimą. Dar vienas – (spėjamas) katastrofinis scenarijus – numato jog sustojus cirkuliacijai, gali prasidėti ledynmetis, tačiau nei vienas modelis tokio rezultato nepateikia. Grenlandijos ledo skydo tirpimas • Grenlandijos ledo skydo tirpimą skatina aukštose platumose vykstantis klimato atšilimas. Dėl jo skydas gali išnykti per ateinančius amžius. • Manoma, kad per šį šimtmetį bus pasiekta kritinė temperatūra ir tada Grenlandijos skydas bus pripažintas visiškai nykstančiu. • Tai globalinį jūros lygį padidintų maždaug 7 metrais. • Vakarų Antarktidos ledo sistema yra, dėl kurio tirpimo jūros lygis pakiltų 5-6 metrais. • Ledo skyde vyksta mažo masto dinaminiai procesai, tačiau kaip jų poveikis atsilieps skydo stabilumui nėra žinoma. • Vakarų Antarktidos ledo skydo nykimas Jei yra mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, kaip staigiai mažėja jų koncentracija atmosferoje? Pavyzdžiui: • Pavyzdžiui: • Vykstant cheminiams procesams, maždaug per 12 metų iš atmosferos pašalinamas metanas (CH4). • Diazoto oksidas (N2O) saulės spinduliuotės viršutinėje atmosferoje suardomas maždaug per 110 metų. • Anglies dioksido (CO2) gyvavimo trukmė nėra griežtai apibrėžta: ◦ daugiau kaip pusė išmetamo CO2 kiekio iš atmosferos pasišalina maždaug per 100 metų; ◦ kitokios frakcijos CO2 (kas sudaro apie 20 %) lieka atmosferoje daugeliui tūkstantmečių. • Laikas, per kurį dujų kiekis sumažėja 63 %, vadinamas atmosferos komponento gyvavimo trukme. • Didinant dujų emisijos kiekius – jų koncentracija atmosferoje taip pat didėja. • Tačiau mažinant emisijas, pėdsakinių dujų koncentracijos likimas priklausys ne tik nuo emisijos, bet ir nuo dujų pasišalinimo iš atmosferos procesų. • Bet kokių pėdsakinių dujų koncentracijos kitimas priklauso nuo emisijos: Anglies dioksidas • CO2 emisijos sumažinimas 10 % (30 %), sumažins šių dujų koncentracijos augimo tempą atmosferoje maždaug 10 % (atitinkamai 30 %). • Emisiją sumažinus 50 %, CO2 koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi maždaug dešimčiai metų, vėliau vėl imtų kilti. • Tik sumažinus CO2 išmetimą 100 %, galimas jų kiekio stabilizavimas atmosferoje. Kas vėliau privestų prie lėto CO2 mažėjimo. • Imituojama CO2 koncentracijos kaita, mažinant šių dujų išmetimą į atmosferą 10, 30, 50 ir 100 %. Kitos pėdsakinės dujos • Sumažinus dujų (turinčių ilgas gyvavimo trukmes, pvz., N2O apie 120 m.) emisijas >50 %, per kelis šimtmečius šių dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi. • Sumažinus dujų (turinčių trumpas gyvavimo trukmes, pvz., 12 m.) emisijas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!