Interneto istorija, adresai, paslaugos

ĮVADAS Internetas - pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis, pvz. OS Windows NT), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą. Ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojamas TCP/IP protokolas. Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga. Prie interneto prisijungęs vartotojas gali naudotis elektroniniu paštu, pasaulinio informacijos tinklo [angl. W(orld) W(ide) W(eb), WWW] duomenų masyvais, iš tinklo kompiuterių atsisiųsti failų, juos naujinti, kopijuoti, šalinti (FTP), dalyvauti diskusijų grupėse, kreiptis į interneto žiniasklaidą, interaktyviai bendrauti pokalbių kambariuose (IRC), pirkti ir parduoti įvairias prekes, kurti tinklalapius ir kita. Interneto veiklą koordinuoja, plečia ir tobulina specialios organizacijos. Taigi šio darbo tikslas kuo daugiau sužinoti apie internetą, jo istoriją, funkcionavimą ir paslaugas. Uždaviniai buvo tokie: 1. Susipažinti su interneto istorija. 2. Sužinoti kokie yra interneto adresai ir kompiuterių vardai. 3. Suprasti kaip prisijungiama prie interneto. 4. Sužinoti interneto ryšio ir informacines paslaugas Rašydama šį darbą naudojausi tokiais informacijos šaltiniais: knygos, internetas. 1. INTERNETO ATSIRADIMO ISTORIJA     1934 m. Belgas Paul Otletas (P. Outlet) iškėlė hiperteksto idėją. Hipertekstas – tai tekstinis dokumentas, kuriame informacija nuorodomis susiejama į sudėtingą nenuoseklų asociacijų tinklą. Nuorodos (hipernuorodos) dokumento tekste išskiriamos spalva, piktogramomis, pabraukiamos. Jomis nurodoma kreiptis į kitą arba tą patį tekstinį dokumentą.   1945 m. Dokumente ("As We May Think", 1945) Vanevaras Bušas (Vannevar Bush) aprašė hiperteksto nuorodą, pavadindamas ją memeksu („memex“).   1960 m. 1960 metais JAV Gynybos departamentas iškėlė idėją sujungti kompiuterius į tinklą, kuriam neturėtų įtakos atsitiktinės klaidos ir jis būtų tinkamas ryšiams, ypač karo atveju (pažeidus bet kurią ryšio liniją, tinklo darbas nenutrūktų). Šį projektą turėjo įgyvendinti perspektyviųjų gynybos tyrimo projektų agentūra ARPA (angl. Advanced Research Projects Agency).   1962 m. Psichologas ir informatikas Liklideris (Licklider), dirbantis ARPA, pasiūlė įrengti kompiuterių tinklą, kad būtų vystomas žmonių mąstymas ir vyktų intensyvesnis pasikeitimas informacija tarpusavyje.   1965 m. Tedas Nelsonas (Ted Nelson) pirmasis pavartojo terminą "hipertekstas" norėdamas nusakyti netiesinę idėjų struktūrą kaip priešpriešą nuosekliam tekstui, vartojamam kalbant, knygose, filmuose ir kt.   1966 m. Larry Roberts, konsultuodamasis su ARPA, tapo pagrindiniu tinklo ARPANET architektu.   1969 m. ARPANET tinklu, kuris laikomas interneto prototipu, buvo sujungti 4 kompiuteriai.   1970 m. ARPA sukūrė IP protokolą, 1973 m. – TCP protokolą, iš kurio vėliau išsirutuliojo pagrindinis interneto protokolas TCP/IP (1983 m. pradėtas naudoti ARPANET).   1971 m. Ray Tomlinson išsiuntė patį pirmąjį elektroninį laišką (manoma, kad tai buvo tekstas „QWERTYUIOP“ ) ir nusiuntė į kitą kompiuterį savo biure. Jis pasirinko ženklą „@“ , kuris skiria adresą ir gavėjo vardą.   1973 m. Prie ARPANET tinklo jau galėjo prisijungti Anglijos ir Norvegijos vartotojai, jis tapo tarptautiniu tinklu.   1977 m. pradėta naudoti AT&T Bell Labs sukurta Unix operacinė sistema.   1980 m. Tim Berners-Lee parašė programą "Enquire-Within-Upon-Everything", kuri buvo skirta failų suradimui.   1985 m. JAV pradėtas kurti akademinis tinklas NSFNET (National Science Foundation – Nacionalinis mokslo fondas) visoms švietimo įstaigoms.   1987 m. Bill Atkinson Apple kompiuteriams pritaikė hipertekstą.   1988 m. Sukurta pirmoji elektroninio pašto programa Eudora, pirmą kartą pritaikyta Ilinojaus Universitete.   1989 m. ARPANET veikla nutrūko, susikūrė dabartinis interneto tinklas.   Tim Berners-Lee and Robert Cailliau (CERN – Europos branduolinių tyrimų centras, Ženevos mieste (Šveicarija)) sugalvojo HTML kalbą (Hypertext Transfer Markup Language – hiperteksto žymėjimo kalba), naudojamą pasaulinio informacijos tinklo dokumentams pateikti). Tai buvo WWW pradžia.   1990 m. Atsirado projektų pavadinimai "Mesh", "Mine of Information" ir "Information Mine", tačiau Tim Bernersas-Li nusprendė pasirinkti pavadinimą "World Wide Web".   1990 m. gruodžio mėn. Tim Berners-Lee surengia CERN seminarą kur buvo parodytas hiperteksto pritaikymas tinkle ir pademonstruota pirmoji www naršyklė hiperteksto failams surasti.   Pirmasis interneto puslapis buvo padarytas 1990 m. gruodžio mėn. ir buvo patalpintas adresu http://nxoc01.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.html. Deja, šis adresas jau nebeaptarnaujamas. Kaip atrodė 1990 metų internetas galite bendrą vaizdą susidaryti apsilankę http://www.w3.org/History/19921103-hypertext/hypertext/WWW/Link.html   Viskas tada veikė kaip paprasta nuorodų sistema kur keliaujama iš vienos nuorodos į kitą.   1991 m. rugpjūčio mėn. failus buvo galima perduoti naudojant FTP (File Transfer Protocol) duomenų masyvą. FTP yra skirta failų siuntimui. Paprastai daug serverių reikalauja prisijungimo vardo ir slaptažodžio, nors kiti leidžia prisijungti ir anonimiškai.   CERN Kompiuteriniame informaciniame biuletenyje (CNL) paskelbia WWW pasauliniu tinklu.   1991 m. gruodžio mėn. Paul Kunz įdiegia pirmąjį Web serverį už Europos ribų (Stenforde).   Sukurtos Java programinės technologijos, pradininkais buvo Patrick Naughton, Mike Sheridan ir James Gosling tikėdamiesi sukelti „naują bangą“ kompiuterinėse technologijose.   1993 m. Vasario mėn NCSA (National Center for Supercomputing Applications, Ilinojaus Universitetas, JAV) išleidžia pimąją pagrindinę versiją „Mosaic“.   Balandžio mėn. CERN deklaracijoje pareiškiama, kad WWW technologijomis kiekvienas vartotojas galės naudotis nemokamai .   Gruodžio mėn. užregistruota daugiau nei 200 žinomų HTTP tarnybinių stočių. HTTP (angl. Huper Text Transfer Protocol – hiperteksto persiuntimo protokolas) – taisyklių ir susitarimų rinkinys hipertekstinių dokumentų persiuntimo būdui apibrėžti, kai informacija siunčiama iš pasaulinio informacijos tinklo tarnybinės stoties į vartotojo kompiuterį. Vartotojui savo interneto naršyklėje nurodžius adresą ar paspaudus interneto puslapyje nuorodą, jo kompiuteris susijungia su tinklo tarnybine stotimi ir siunčia į ją pranešimą. Tada iš tarnybinės stoties siunčiami visi failai, reikalingi interneto svetainės puslapiui vaizduoti.   Surengta pirmoji tarptautinė WWW konferencija.   1994 m. Birželio mėn. Užregistruota daugiau nei 1500 serverių.   Startuoja Hotmail internetinis paštas, kuris gali būti tikrinamas visur, kur tik yra internetinis ryšys.   Spalio mėn. 1994 įkurtas World Wide Web Konsorciumas (W3C). Buvo nustatyti pirminiai Web standartai.   1995 m. kovo mėn. internete pradėtas naudoti JAVA kodas   1996 m. Mirabilis iš Izraelio, pradėjo ICQ ("I Seek You" – „Aš ieškau tavęs“) , pirmąją ir iki šiol labai populiarią greitojo susirašinėjimo programą.   1998 m. Du Stenfordo studentai įkūrė paieškos sistemą Google, idėja buvo vystoma jau nuo 1995 metų.   Taip pat atsiranda ir kitos paieškos sistemos: Hotmail, Mirabilis, Netscape. 2. INTERNETO ADRESAI IR KOMPIUTERIŲ VARDAI Visi prietaisai, įskaitant interneto kompiuterius vadinami vienu bendru vardu – interneto mazgai. Interneto mazgus identifikuoja jų adresai. Interneto adresai yra panašūs į mūsų gyvenamųjų vietų adresus. Interneto techninių taisyklių rinkinys JP dalis apibrėžia mazgų adresų sudarymo būdą JP adresus. JP adresą sudaro keturi taškais atskirti skaičiai. Kiekvienas iš šių skaičių yra koduojamas 1 baitu, todėl gali įgyti tik nuo 0 iki 255 atkarpos reikšmes. Pavyzdžiui, mazgas gali turėti adresą 135.24.228.14. Kadangi adresai turi būti unikalūs IP adresų skyrimo procesą būtina koordinuoti. Tai atlieka specialios tarnybos. Tokia tarnyba Europos interneto vartotojams yra vadinama RIPE. Skaitiniai interneto adresai yra patogūs kompiuteriams, tačiau žmonėms priimtinesnė yra žodžių kalba. Dėl šios priežasties naudojami interneto kompiuterio vardai, kurie vienareikšmiškai atitinka IP adresus. Pilnas interneto kpmpiuterio vardas sudaromas iš kelių taškais atskirų žodžių. Kairysis žodis žymi konkretų kompiuterį, o likusieji interneto tinklo sritį. Pavyzdžiui, antanas.ktu.lt reiškia, kad jo vietinis vardas yra antanas ir kad jis yra ktu.lt srityje. Srities aprašyme vardų bendrumo aprašymo lygis iš kairės į dešinę didėja. Dešinio krašto žodis interneto kompiuterio varde parenkamas iš aukščiausio lygio sričių vardų aibės. Galimi tokie aukščiausio lygiosričių vardai: edu (aukšto mokslo įstaigos), com (komercinės firmos), mil (karinės sruktūros), gov (vyriausybinės agentūros), org (bendros paskirtiesnekomercinės organizacijos). Adresuojant elektroninį paštą, reikia, ne tik surasti atitinkamą interneto kompiuterį, bet ir identifikuoti dirbantį šiuo kompiuteriu vartotoją. Todėl internete yra ne tik kompiuterių, bet ir vartotojų vardai. Pilnas vartotojo vardas sudaromas iš vietinio vardo, simbolio @ ir interneto srities adreso. 3. PRISIJUNGIMAS PRIE INTERNETO Prie interneto galima prisijungti trim pagrindiniais būdais: 1. Įprastomis telefono linijomis. 2. Specialiais kabeliais. 3. Oro linija. Įdėjus į kompiuterį specialią modelinę plokštę, prie interneto galima jungtis telefoninėmis linijomis, išnaudojant Telekomo siūlomas paslaugas. Prisijungus tuo būdu už internetą pagrindinai mokama už prabūtą internete laiką. Šis atvejis geriau tinka kai yra siunčiamas didelis informacijos kiekis. Internetą galima pasiekti specialiais kabeliais, kaip pavyzdžiui, kabelinės televizijos. Šiuo atveju pagrindinai atsiskaitoma už produktą arba priimtą informacijos kiekį. Šis būdas tinka tada, kai internete prabūname ilgą laiką. Oro linija prie interneto galime prisijungti trim būdais: • Panaudojant palydovines antenas; • Panaudojant mobilųjį ryšį; • Panaudojant bevielio ryšio zonas. Palydovinis ryšys tikslingas didesniam abonentų skaičiui, kadangi jo įrengimas ir eksploatacija brangiai kainuoja. Labai patogus mobiliųjų telefonų ryšys, tačiau jis yra lėtas ir brangokas. Didelės perspektyvos bevielio ryšio zonoms, kai į kompiuterį įdedamas specialus prietaisas leidžiantis iš bet kurios vietos susijungti su internetu. Problema tai, kad mažai yra bevielio ryšio zonų. 4. INTERNETO RYŠIO PASLAUGOS Visos interneto teikiamos paslaugos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes: ryšio paslaugas ir informacines paslaugas. Ryšio paslaugos leidžia pasinaudoti įvairiomis patogiomis ryšio priemonėmis, kurios yra internete. Šio metu internete naudojamos pagrindinės ryšio paslaugos yra tokios: ◦ Elektroninis paštas ◦ Faksogramų siuntimas ◦ Failų persiuntimas (FTP) ◦ Prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (Telnet) ◦ Pokalbis internete (Talk) ◦ Interneto konferencija (IRC) ◦ Interneto telefonija ◦ Interneto videokonferencija ◦ Vietinių tinklų (LAN) sujungimas Elektroninis paštas yra seniausia ir populiariausia interneto ryšio priemonė. Pagrindiniai jo privalumai yra operatyvumas, patogumas ir pigumas. Vienas iš elektroninio pašto trūkumų yra tai. Kad jame ribotas informacijos kiekis. Faksogramos gali būti siunčiamos panaudojant interneto faksogramų siuntimą. Toks siuntimas per internetą yra ne tik patogesnis, bet ir žymiai pigesnis. Speciali kodavimo sistema naudojama siunčiant faksimiles užtikrina, kad niekas, išskyrus adresatą negalės perskaityti siunčiamo dokumento, todėl šis būdas yra ne tik patogus bei pigus, bet ir saugus. Aprūpinus kompiuterį papildoma garso įranga internetu galima vesti telefoninius pokalbius. Tai taip pat žymiai pigesnė ryšio priemonė. Norint perduoti didelius informacijos kiekius naudojamasi failų persiuntimo protokolu FTP. Naudojantis FTP protokolu, failą persiunčiame kaip pluoštą paketų. Mūsų kompiuteris ir tinklo sistema sulygina siųstąjį ir gautąjį paketus ir jei gautasis paketas tiksliai neatitinka siųstojo, persiuntimas kartojamas. Telnet tai - protokolas, leidžiantis naudoti nutolusių kompiuterių resursus. Toks prisijungimas prie nutolusio kompiuterio vadinamas terminalo emuliacija. Prisijungę prie nutolusio kompiuterio, savo kompiuterio klaveturą naudojame komandoms ir duomenims įvesti, o monitorių informacijai iš nutolusio kompiuterio skaityti. Telnet programa suteikia tokias galimybes: peržiūrėti nutolusio kompiuterio katalogus, jungtis prie duomenų bazių ir ten ieškotis reikalingos informacijos, jungtis prie pasaulio bibliotekų ir patikrinti ar yra jus dominančios literatūros, registruotis įvairioms mokymo programoms, užpildyti jums reikalingos informacijos užsakymo ir gavimo formas. Norint pradėti su Telnet programa darbą, pirmiausia turite žinoti nutolusio kompiuterio skaitmeninį IP adresą arba vardą. Daugelio atvejų jungiantis reikia turėti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį tame nutolusiame kompiuteryje. Kai kurie nutolę kompiuteriai leidžia prisijungti vartojant bendrinius prisijungimo vardus, kaip info, anonimas, kvest ir pan. Šie ir panašūs prisijungimo vardai leidžia naudotis daugelio nutolusių kompiuterių laisvai prieinamų bibliotekų katalogais ar duomenų bazėmis. Reikia nepamiršti, kad su Telnet programa prisijungti galima ne prie visų kompiuterių, o tik prie tų, kurie teikia šią paslaugą. Talk yra vaizdinė ryšio programa. Per ją galima tiesiogiai „pasikalbėti“ su kitu tolimu vartotoju realiu laiku. Vartotoju, su kuriuo norime bendrauti, siunčiame specialų pranešimą. Jį gavęs vartotojas turi atsakyti, jei nori su mumis kalbėtis. Jei iš tolimo terminalo gaunamas patvirtinimas užmegzti abipusį pokalbį, ekranas abejose terminaluose dalijamas į dvi dalis. Informaciją galima įvesti vienu metu ir vietiniame ir tolimajame terminaluose. Vienoje lango dalyje mes įvedame informaciją, o kitoje išsyk matome ką rašo mūsų pašnekovas. Interneto etiketas reikalauja, kad rašydami pašnekovui realiu laiku, daugtaškiu nurodytume pauzes, kurių metu leidžiame pašnekovui realiu laiku daugtaškiu nurodytume pauzes, kurių metu leidžiame pašnekovui ne tik skaityti mūsų įvestą tekstą, bet ir rašyti mums. Norintis dalyvauti interneto grupinėse diskusijose, gali pasinaudoti interneto konferencijų IRC paslauga. Tai taip pat ryšio raštu realiame laike rūšis, skirta grupės interneto naudotojų, turinčių panašius interesus bendravimui. 5. INTERNETO INFORMACINĖS PASLAUGOS Interneto informacinės paslaugas galima suskirstyti į dvi grupes, tai USENET naujienų grupės ir WWW tinklapis. Norint greitai patalpinti skelbimą tokioje vietoje, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių, galima naudotis internetu USENET naujienų grupes. Tai patogios, temomis suskirstytos skelbimų lentos. Interneto vartotojas tiesiog parašo reikiamą žinutę, pasirenka tinkamą naujienų grupę, atitinkančią žinutės turinį ir pasiunčia žinutę taip, kaip paprastą laišką. Ši žinutė visų pirma pasiekia artimiausią naujienų serverį, o šis periodiškai pasidalina informacija su kaimyniniais serveriais. Pastarieji siunčia gautą informaciją toliau. Tokiu būdu naujos žinutės bangomis per kelias valandas paplinta po visus pasaulio naujienų serverius. Bendras šiandien jau esančių USENET naujienų grupių skaičius viršija 10 tūkstančių ir nuolat auga. WWW tai pati moderniausia ir populiariausia interneto paslauga. Tai unikali duomenų saugykla, kurią sudaro daugybė sujungtų kompiuterių, išsibarsčiusių visose pasaulio vietose. Čia galima rasti reikalingos informacijos įvairiausiomis temomis. Vis populiaresne tema tampa elektroninė prekyba. Jau gali rasti WWW paslaugų, kuriose ne tik pateikiami siūlomų prekių sąrašai, bet ir galima užsisakyti šias prekes, bei apmokėti už jas kreditine kortele. Šio tinklapio populiarumo priežastis yra hiper tekstas ir hiper nuorodos. Hiper nuorodos leidžia iš vienos tematikos persimesti greitai į kitą tematiką. Tekste paryškinti, arba spalvoti žodžiai ir vadinami hiper nuorodomis. Prie šių žodžių spragtelėjus pele, mes pereiname į kitą tematiką. IŠVADOS Internetas – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių: studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas, tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Rašydama šį referatą sužinojau, kaip internetas atsirado, kokie yra interneto adresai ir kompiuterių vardai, kaip galima prisijungti prie interneto, kokios jo ryšio ir informacinės paslaugos. Manau kuo toliau, tuo labiau žmonės negalės įsivaizduoti savo dienos be interneto, nes vis daugiau bendravimas vyksta tokiu būdu. LITERATŪRA 1. Jazdauskas A. Informacinės sistemos 2. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. Interneto istorija. Prieiga per internetą 2006-03-15:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!