Infraraudonoji fotografija

Kiekvieną kartą eidamas fotografuoti fotografas nori užfiksuoti kažką neįrasto, nekasdieniško bei nepakartojamo. Kad ir kaip gerai parengtas būtų fotografas nuotrauką lemia sėkmė, būtent tai, kad jis atsiduria tinkamoj vietoj tinkamu laiku. Kada kalbame apie peizažo fotografiją, tinkamai parinkta vietą be tinkamų aplinkos sąlygų nepadės sukurti įspūdingo vaizdo. Per visą fotografijos istoriją nufotografuota milijonai peizažų, milijonai saulėtekių ir saulėlydžių. Tarp jų tūkstančiai nuostabių ir tūkstančiai visai nevykusių. Šiandien kai net pusiau profesionalios kameros tampa prieinamos beveik kiekvienam, fotografams žiūrintiems į fotografiją profesionaliai reikia ieškoti vis naujų kelių, kaip sukurti stebinančius vaizdus, kaip nufotografuoti tai ko negalėtų pakartoti bet kas kitas, tam, kad galėtų pelnytai vadintis fotografu. O Infraraudonoji fotografija sudaro kol kas labai maža procentą bendrame nuotraukų skaičiuje. Susidomėjimas tarp fotografų palaipsniui auga ir jei dar vos prieš keletą metų visi besidomintis šia sritimi susidūrė su dideliais sunkumais, tokiais kaip juostų pasiūlos trūkumas, be to procesas reikalavo išskirtinio atidumo ir tikslumo, dabar ši problema nebe tokia aktuali. Mane ši sritis visada žavėjo, todėl nusprendžiau panagrinėti tai nuodugniau. Kaip ir bet kuri sritis infraraudonoji fotografija, turi savo perspektyvas ir pritaikymo sritis. Tuo labiau, jeigu skaitmeninių kamerų gamintojai, atsižvelgtų į didėjantį susidomėjimą IR fotografiją ir imtų projektuoti universalesnes kameras, suteikdami platesnes galimybes šioje srityje, manau, galima būtų pasiekti išties stulbinančių rezultatų.
Apžvelgiant infraraudonosios fotografijos raidą, matyti, kad progresas nestovi vietoje. Fotografai demonstruoja stebinantį išradingumą, kovodami su kliūtimis iškilusiomis dėl technikos nepritaikomumo. Tai verčia manyti, kad rezultatai to verti. Tačiau prieš žvelgiant toli į ateitį derėtų susipažintų su tuo ką turime šiandien, suprasti mums neįprasto vaizdo prigimti, įvertinti kliūtis.
TEORINĖ DALIS
Istorija
Infraraudonuosius spindulius atrado Viljamas Heršelis 1880 m. Išskirstęs saulės šviesą į spektrą jis norėjo išmatuoti skirtingų spektro vietų temperatūrą, įrastu termometru. Jo nuostabai paaiškėjo, jog pačią aukščiausią temperatūrą turi ne kažkuri matomo spektro dalis, o bespalvis laukas esantis už raudonosios spektro ribos. Taip buvo atrastas šiluminė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!