Informacinių technologijų įtaka nuotolinių studijų kokybei

ĮVADAS Dabartiniais pasaulio globalizacijos laikais, kai beveik jokia menkiausia veikla neatliekama be naujausių informacinių technologijų pagalbos, jau neįsivaizduojama. Sparti informacinių technologijų plėtra, politinės aplinkos kaita, ţinių ekonomikos kūrimas ir daugelis kitų veiksnių daro didelę įtaką švietimui. Iškyla daugybė spręstinų uţdavinių, sietinų su kompiuterinių technologijų plėtros svarba nuotolines studijas siūlančiose aukštosiose mokyklose. Formuojantis ţinių ir informacinei visuomenei, išryškėja naujos problemos: tai judrumas, sudėtingumas, skuba ir abejonės. Svarbiausias tampa ţmogus, pasiruošęs gyventi ir dirbti nuolatinės kaitos sąlygomis. Tai galima padaryti lavinant gebėjimus, plėtojant besimokančiojo kompetenciją, išmokstant tobulinti save nuolat, visą gyvenimą. Įgyvendinant šį tikslą, nebetinka tradicinis mokymas, kuris neskatina besimokančiojo aktyviai veiklai. Pasaulyje vyksta transformacijos - perėjimas nuo tradicinių prie modernių techologijų, kurių panaudojimas ir sklaida laikoma vertybe, padedančia pasiekti gerovę, ekonomikos augimą, konkurencingumą (Ginevičius R. ir kt., 2006). Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos sąjungos (ES) šalyse vyksta panašūs pokyčiai. Kompiuterinės technologijos reikalingos tam, jog ja būtų galima operuoti. Jos padeda efektyviau ir greičiau pateikti norimą informaciją visose kūrimo etapuose ir lygiuose. Kompetencijų kompleksas, konkurenciniai pranašumai lemia atitinkamų švietimo organizacijų teikiamų paslaugų išskirtinumą. Naujos technologijos suteikia galimybes naujajam globaliam valdymui, išplečia rinką po visą pasaulį. Mokytis tampa įmanoma per atstumą. Plėtojamas globalus švietimas. Informacija paremtoje ekonomikoje ţinios tampa pagrindiniu visuomenės produktu ir strateginiu resursu. Keičiasi darbo jėgos sudėtis. Kyla reikalavimai darbuotojams. Kompiuterinis, informacinis ir internetinis raštingumas kiekvienam tarnautojui tampa privalomas. Neuţtenka tik ţinoti, reikia mokėti pritaikyti turimas ţinias, išnaudoti naujas galimybes. O sparti technologijų plėtra reikalauja iš tarnautojų pastovaus kvalifikacijos kėlimo ir nuolatinio mokymosi. Pasak uţsienio mokslininko Nistoresku M. S., tai kas šiandien nauja, rytoj bus jau sena, todėl būtina neatsilikti nuo technologijų paţangos, naudotis jomis tenkinat kasdieninius savo poreikius (Nistoresku M. S., 2006). Informacinių technologijų būtinumą ir naudą organizacijoms, švietimo paţangai, nuotolinėms studijoms mokslininkai tyrė daug ir plačiai, tačiau apie pačias jų panaudojimo nuotolinėse studijose sutinkamas problemas, uţsimenama nepakankamai. Iškyla begalė klausimų, tokių kaip, ar pakankama informacinių technologijų plėtra Lietuvos aukštųjų mokyklų nuotolinių studijų procese, kokie IT veiksniai įtakoja nuotolinių studijų kokybei, 7 kokią naudą jos teikia nuotolinėms studijoms, jų kokybės gerinimui. Kokia informacinių technologijų panaudojimo nuotolinių studijų procese dabartinė situacija? Koks Lietuvos aukštųjų mokyklų kompiuterizavimo lygis lyginant su ES šalimis? Su kokiomis problemomis susiduria studentai virtualiose mokymosi aplinkose? Ar studentams ir dėstytojams uţtenka turimų įgūdţių taikyti virtualias mokymosi aplinkas? Ar dėstytojai studentams virtualioje mokymosi aplinkoje tinkamai, nenusiţengiant nuotolinių studijų metodikoms ir etiketui, pateikia mokomąją medţiagą? Pagal Volungevičienę A., informacinių technologijų svarbą edukologijos kokybei tyrinėjo daugybė uţsienio mokslininkų: Woodley A., Kirkwood A., Graham C., Cagiltay K., Craner J., Lim B., Brown A. ir kt.(Volungevičienė A, 2008 ). Lietuvoje artimas temas nagrinėjo Lauţackas R., Teresevičienė M., Volungevičienė A., Rutkauskienė D., Šileikienė I., Jucevičienė P., Zuzevičiūtė V., Rutkienė A., Targamadzė A., Zajančkauskienė L., Gudonienė D., Janilionis V., Cibulskis G. ir kiti mokslininkai. Šiame darbe, remiantis magistrinio darbo tema, bus grindţiamas kompiuterinių technologijų aktualumas bei jų įtaka nuotolinių studijų kokybei. Darbe formuluojama tyrimo problema – kaip informacinės technologijos įtakoja nuotolinių studijų kokybę. Taip pat iškeliama hipotezė – informacinių technologijų plėtojimas skatina švietimo įstaigų teikiamų nuotolinių studijų kokybės gerinimą. Darbo objektas – informacinių technologijų įtaka nuotolinėms studijoms. Analizuojama informacinių technologijų įtaka aukštųjų mokyklų teikiamų nuotolinių studijų kokybės gerinimui. Darbo tikslas – atlikti informacinių technologijų įtakos nuotolinių studijų kokybei tyrimą, atskleisti ir pagrįsti informacinių technologijų plėtros svarbą. Darbo tikslui pasiekti išsikeliami šie uždaviniai: 1. pagrįsti informacinių technologijų, nuotolinių studijų, studijų kokybės sampratas; 2. panaudojant statistinius duomenis, aptarti ir analizuoti informacinių technologijų įtaką švietimui (Lietuvos ir uţsienio mokslinių tyrimų statistika, Lietuvos Statistikos departamento duomenys, Pasaulio banko duomenys); 3. apibrėţti informacinių technologijų teikiamą naudą nuotolinių studijų kokybei, atskleisti jų integravimo į švietimo procesą problemas; 4. panaudojant anketinę apklausą, atlikti informacinių technologijų įtakos nuotolinių studijų kokybės gerinimui analizę. 8 Metodai: 1. Dokumentų, statistinių duomenų pagal temą analizė (Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija 2011- 2013 m, valstybės paţangos strategijos „Lietuva 2030― projektas, Lietuvos ir uţsienio mokslinių tyrimų statistika, Lietuvos statistikos departamento ir Pasaulio banko duomenys); 2. Edukologijos kompiuterizacijos teorinių prielaidų pagal temą apţvalga; 3. Nuotolinių studijų studentų ir dėstytojų anketinė apklausa; 4. Tyrimo duomenų apdorojimas, panaudojant matematinės regresijos analizę, ir interpretavimas (pagal galimybes). Magistro baigiamasis darbas padalintas į tris skyrius. Pirmajame skyriuje pagrindţiamas informacinių technologijų, nuotolinių studijų, studijų kokybės sampratos, analizuojami informacinių technologijų įtakos aukštojo švietimo kokybei statistiniai duomenys. Analizuojami IT plėtrą skatinantys dokumentai, aptariami IT įtakos švietimui mokslinių tyrimų rezultatai, apibendrinami Lietuvos statistikos departamento ir Pasaulio banko duomenys. Antrajame skyriuje aptariama ir analizuojama informacinių technologijų plėtros Lietuvos aukštųjų mokyklų nuotolinėse studijose tendencijos lyginant su kitomis ES valstybėmis. Analizuojamos IT integravimo į nuotolinio mokymo procesą problemos, jų įtaka švietimo įstaigų teikiamo nuotolinių studijų kokybės gerinimui, atliekama Lietuvos ir ES valstybių aukštųjų mokyklų teikiamų nuotolinių studijų lyginamoji analizė. Paskutiniame skyriuje tiriama informacinių technologijų įtaka nuotonių studijų kokybės gerinimui, analizuojami ir interpretuojami nuotolinių studijų studentų ir dėstytojų apklausos rezultatai, pateikiamos išvados. 9 1. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮTAKOS NUOTOLINIŲ STUDIJŲ KOKYBEI MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI STATISTINIŲ DUOMENŲ APTARIMAS IR LYGINIMAS 1.1. Informacinių technologijų, nuotolinių studijų ir studijų kokybės sampratų aptarimas Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kurioje svarbiausiomis vertybėmis tampa informacija ir naujos technologijos, vis labiau stengiamasi plėtoti nuotolinį mokymąsi, kurio dalyviams suteikiama galimybė mokytis jiems patogiu metu ir priimtina sparta pasirinktoje vietoje. Nuotolinės studijos suteikia galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, leidţia lengviau prisitaikyti ir įsitvirtinti nuolat kintančioje ir vis daugiau reikalavimų keliančioje darbo rinkoje. Vis tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos daro įtaką ir nuotolinio švietimo plėtotei. Nuotolinės studijos perkeliamos į kokybiškai naują – virtualų lygmenį, atskleidţiantį naujas studijų organizavimo galimybes. Pasak dr. Ţvirdausko D., nuotolinio mokymo studijos Lietuvoje pradėtos dar 1998 metais. Tuo metu buvo įsteigtos trys nuotolinio mokymosi klasės su vaizdo konferencijų galimybe, kurios jungė Vilniaus universitetą, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetus. Nuo 2001-ųjų Lietuvos nuotolinio mokymo tinklas (LieDM) kuriamas pagal Švietimo ir mokslo ministro 2001-01-30 įsakymu patvirtintą programą „Informacinės technologijos mokslui ir studijoms‖ (ITMiS). Vykdant šią programą Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas buvo išplėstas geografine prasme, sukurta tinklo bazinė infrastruktūra ir daug mokymosi turinio. Šiuo metu LieDM tinklą sudaro 78 nuotolinio mokymosi klasės, kurios yra įkurtos 60 Lietuvos universitetų, kolegijų, akademijų ir suaugusiųjų švietimo centrų, gimnazijų ir profesinio lavinimo mokyklų (Ţvirdauskas D., 2008). Darosi ypač svarbu įvertinti informacinių technologijų integravimo į nuotolines studijas problemas, kai aukštoji mokykla studijų procese siekia kuo plačiau naudoti šiuolaikines informacines- komunikacines priemones. E. paslaugos yra visos paslaugos, kurios naudoja internetinį ryšį. Švietimas yra taip pat viena iš paslaugų, kuri privalo būti aukščiausio lygio (4 lygio). E. paslaugų lygmenys: 1) Informavimas; 2) Vienkryptė sąveika ―vartotojas- paslauga‖; 3) Dvipusė sąveika; 4) Pilnas atlikimas. E. paslaugos yra skirtos gyventojams ir institucijoms, kurios naudoja virtualią erdvę savo paslaugų teikimui. Kad būtų vis daugiau institucijų, kurios teiktų kokybiškas e- švietimo paslaugas, turi būti kokybiškas e- paslaugos produktas, kad besimokantysis galėtų tą kokybišką turinį gauti. 10 Ţodis „technologija― vartojamas nuo senų laikų, kilęs iš graikų kalbos: „technė― reiškia menas, amatas, „logos― – sąvoka, ţodis. Daţniausiai suprantamas kaip procesų, reikalingų tam tikrai produkcijai gaminti, visuma. Vienas iš svarbiausių technologijos bruoţų – technologiniai procesai kokybiškai keičia apdirbamąjį produktą. Informacines techologijas galima apibrėţti schema (ţr. 1 pav.). Duomenys, pirminė informacija Informacinės technologijos Informacinis produktas Informacijos apdorojimo metodai, priemonėsir t.t. 1 pav. Informacinio produkto gavimo procesas Šiaip daţniausiai informacinės technologijos suvokiamos kaip būdų ir priemonių visuma informacijai apdoroti. Kompiuterinis terminų ţodynas (Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T., 2008) teigia, kad informacinės technologijos – tai priemonių ir būdų visuma informacijai apdoroti, o sampratoje ţodţio „komunikacija― pridėjimas paryškina tinklų svarbą. Informacinės technologijos apima įrangą bei taisykles, kuriomis remiantis informacija gaunama, apdorojama, saugoma bei perduodama. Šiais laikais informacijos apdorojimo neįsivaizduojame be kompiuterių, taigi kalbant apie šiuolaikines IT, paprastai turima omenyje kompiuterines informacines technologijas. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidţia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai uţtikrina labai spartų jų plitimą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Kompiuteriai, telekomunikacijos priemonėmis sujungti į sparčius duomenų perdavimo tinklus, uţtikrina efektyvų gyventojų aptarnavimą. Tačiau didţiausią perversmą ryšių technologijose padarė Interneto atsiradimas. Internetas stumia gyvenimą uţ senų fizikinių laiko ir erdvės ribų, įgalina klajoti po pasaulį neišeinant iš namų, susipaţinti su naujais ţmonėmis, keistis mokslinių tyrimų rezultatais su kolegomis visame pasaulyje, skaityti ką tik pasirodţiusius straipsnius. Dešimtys milijardų skaičiais uţkoduotų ţodţių kasdien cirkuliuoja Internete. Informacinės technologijos plinta ir tobulėja neregėtu greičiu. Bet kokią informaciją galima paskleisti po pasaulį per dieną. Pasak Dagienės V., pastaraisiais dešimtmečiais smarkūs technologijos šuoliai sudarė sąlygas iš esmės naujiems ryšiams visuomenėje atsirasti. Daugelis autorių technologijų kuriamą poveikį visuomenei įvardija kaip pasaulinę revoliuciją – revoliuciją informatikos srityje. Šios revoliucijos 11 pagrindas – informacija kaip ţinojimo šaltinis. Dabartinė technologijos paţanga sudaro sąlygas apdoroti, saugoti, atgaminti ir perduoti informaciją, kokia ji bebūtų – sakytinė, rašytinė, garsinė, vaizdinė – nepriklausomai nuo atstumo, laiko ir informacijos apimties ( pagal Dagienę V., 2007). Technologijų paţanga atveria milţiniškas galimybes ţmogaus protui ir sudaro sąlygas mūsų bendro gyvenimo ir darbo būdams pakeisti. Europiečių paruošimas informacijos visuomenei yra prioritetinis uţdavinys. Pagrindinis vaidmuo, beabejonės, atitenka švietimui, mokymui bei propagavimui. Be technologinių, IT panaudojimo aspektų didelis dėmesys skiriamas mokomo ir mokymosi procesui. Akcentuojama atvirojo ( nuotolino) mokymo sistema, kurios pagrindiniai bruoţai šie: 1) Studentai laisvai renkasi mokymosi formas. 2) Mokomoji medţiaga labai įvairi. 3) Mokomojoje programoje įvairūs mokomieji dalykai tarpusavyje siejami. 4) Vyrauja individualus mokymas ir mokymasis maţomis grupelėmis. 5) Dėstytojai yra tam, kad padėtų išmokti. 6) Studentai pratinasi atsakyti uţ savo mokymąsi. 7) Tarp studento ir dėstytojo yra abipusis supratimas ir pagarba. 8) Mokymosi vertinimas yra diagnostinis. Akivaizdu, kad šioje atviro ugdymo teorijoje dominuoja ne dėstytojas, bet studentas ir mokymosi aplinka, ne mokymas, bet mokymasis bendradarbiaujant. Tolimesnėje eigoje trumpai aptarsiu naujus metodus taikomus naudojant informacines technologijas ugdymo procese. Pabandysiu išskirti jų privalumus, trūkumus bei santykį su tradiciniais mokymo metodais. Mokslininkių Čiţienės R. ir Vitkūnienės L. teigimu., technologijos ir ţinių visuomenės vystymasis, didėjantis ţmonių uţimtumas diktuoja studijų plėtrą ir kaitą. Ţinios ir jų pagrindu sukurtos technologijos efektyviai naudojamos pramonėje, taip didinant jos konkurencingumą bei naujoviškumą, o ţinioms perduoti plačiai naudojamos moderniausios informacinės ir komunikacinės technologijos (Čiţienė R. ir Vitkūnienė L., 2010). Mokymo įstaigoje studentai yra mokymo paslaugos gavėjai, vertintojai, kurie atviri naujoms inovatyvioms technologijoms ir noriai priima naujas studijų formas ir metodus. Dėstytojas taip pat turi priimti mokymosi visą gyvenimą iššūkį ir orientuotis į atvirąsias studijas ir e-mokymąsi, kuris tampa neatskiriama bet kokios studijų formos dalimi. Šiandien universitetai, norėdami būti konkurentabilūs, jie turi parduoti gerą produktą. Jų teikiami kursai ir teikiamas metodas būtų pritaikytas prie besimokančiojo. Nuotolinės studijos yra metodas, kuris turi leisti visiems studijų proceso dalyviams gauti naudos. Anot doc. dr. Rutkauskienės D., nuotolinių studijų kursai yra tik IT produktai, tačiau to nepakanka. Dėstytojai privalo praktiškai įgyti kitus gebėjimus norėdami jį teikti kokybiškai. Šiandieną dėstytojų, virtualioje mokymosi aplinkoje pagal nuotolinio mokymosi metodiką, puikiai parengti nuotolinių studijų kursai sudaro tik 30 proc. visų dėstytojo gebėjimų. Likusiąją dalį 12 sudaro, o kaip tuos kursus dėstytojas teiks, ar sugebės valdyti virtualias mokymosi aplinkas, kuriose efektyviausiai galės motyvuoti savo studentus. Docentės teigimu, šiuolaikiniam nuotolinių studijų studentui trūksta motyvacijos (Rutkauskienė D. ir kt., vaizdo paskaitų sistemos transliacija, 2011). Dideliu mąstu visame pasaulyje populiarėja Internetinės studijos, kai studentai gali įgyti aukštojo mokslo diplomą neišeidami iš namų. Tokias studijas vieni universitetai organizuoja kaip nuotolines bakalauro studijas, kiti – magistro, treti tiesiog siūlo Internetu mokytis atskirų disciplinų. Informacinės technologijos tampa įprasta studijų organizavimo dalimi. Pagal studijų organizavimo būdą išskiriami 3 nuotolinių studijų modeliai (pagal JAV): 1) Sinchroninis (nuotolinių studijų modulis teikiamas realiame laike – vaizdo konferencijos). 2) Asinchroninis (savarankiškas mokymasis, naudojant studijų institucijos paramos sistemą – virtualios mokymosi aplinkos). 3) Mišrus (asinchroninis mokymasis su grieţtai ribotu kontaktinių valandų skaičiumi auditorijose – mokymosi medţiaga /uţduotys VMA derinamos su konsultacijomis auditorijose). Oţelienės D. ir Preidţio S. teigimu, virtualioji mokymo aplinka (VMA) – tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje vyksta sąveika tarp besimokančiųjų ir kuratorių. Virtualioji mokymosi aplinka leidţia taikyti ir naudoti įvairius mokymosi scenarijus. Ji sukurta mokymuisi ir mokymosi kokybei gerinti bei mokymo procesui organizuoti (Oţelienė D. ir Preidys S., 2009). Mokslininkai Mickus A., Vidţiūnas A. savo tyrime ‚,Informacinių technologijų taikymas švietimo sistemoje― siūlo skatinti visų dalykų pedagogus įvairiems dalykams mokyti naudoti informacinių technologijų priemones, todėl visų lygių švietimo institucijose dalis mokymosi proceso perkeliama į virtualią aplinką. Virtuali mokymosi aplinka leidţia kurti ir naudoti įvairesnius mokymosi būdus ir metodus, iš kurių vienas – nuotolinio mokymosi kurso parengimas ir jo praktinis realizavimas (Mickus A., Vidţiūnas A., 2010). Lietuvoje nuotolinėms studijoms organizuoti naudojami visi trys studijų modeliai, tačiau daţniausiai naudojamas mišrus nuotolinių studijų modelis. Čia labai svarbu į studentą (besimokantįjį) orientuota pedagogika ir turinys (ţr. 1 priedą ). Mišrus (kombinuotas) modelis - numato įvairias universiteto studentų nuotolinio mokymo formas, tiksliau sakant, įvairių formų integraciją, pavyzdţiui: akivaizdinio skyriaus studentai dalį kursų, siūlomų pagal programą, studijuoja nuotoline forma, nuosekliai arba lygiagrečiai su duotojo universiteto dėstytojų skaitomais akivaizdiniais mokymo kursais. Anot lekt. dr. Šileikienės I., mišrusis nuotolinių studijų būdas- kai paskaitos skaitomos, grupinis darbas ir diskusijos vyksta sinchroniškai, pasitelkus IT (garso ir vaizdo konferencijas, 13 e.pokalbio priemones), o studento individualus mokymasis vyksta asinchroniniu būdu, pateikus jam individualias uţduotis bei medţiagą, studentas dirba savarankiškai (pagal Šileikienę I., 2005). Tokiam e-mokymui, būdinga nuolatinė kaita, nes atsiranda vis naujesnių technologijų. Tokių, kaip: Web 2.0 technologijos (galimybė kiekvienam publikuoti bet kokios formos turinį internete), socialiniai tinklai internete (galimybė jungtis, dalintis el. šaltiniais, bendrauti ir bendradarbiauti). Įvairių technologijų poveikis visuomenei buvo vienaip ar kitaip reikšmingas. Apie tai jau 1997 m. dėstė ir R. Ališauskas savo giliame straipsnyje „Kompiuterinių technologijų ir švietimo reformos sąveika‖. Čia nurodomi įvairūs socialiniai pokyčiai, kurie siejami su naujų technologijų atsiradimu. Šiuo metu ryškiausiai besiskleidţiantis pokytis – informacinė visuomenė (Ališauskas R, 1997). Aptariant nuotolinių studijų atsiradimą, pirmoji universitetinė nuotolinių studijų programa patvirtinta 1892 JAV Čikagos universitete, o pirmasis atvirasis universitetas įkurtas Didţiojoje Britanijoje 1969 metais. Dabar pasaulyje veikia kelios dešimtys universitetų, kur mokomasi vien nuotoliniu būdu. Lietuvoje nuotolinės studijos atsirado vėliau. 1931 metais pradėjo veikti nuotolinio švietimo įstaiga „Kalbaneum―. Ji buvo parengusi per 40 kursų. Sovietų okupacijos metais aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose veikė neakivaizdinio mokymo skyriai, juose studijuodavo iki pusės visų studentų. Neakivaizdinis mokymas buvo grindţiamas dėstytojo bei studento susirašinėjimu ir periodinėmis sesijomis, t.y. šiam mokymui buvo taikoma keletas nuotolinio mokymo būdų. 1993 metais Lietuva įsijungė į daugiašalę Phare nuotolinio švietimo programą, pagal kurią 1999 metais sukurti du nuotolinio švietimo studijų centrai (Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete), turintys išplėtotą infrastruktūrą ir metodinę bazę. Nuotolinio mokymosi terminą sunku formaliai apibrėţti, kadangi tai kelių mokslo krypčių laimėjimų ar sanglaudos rezultatas. Nuotolinis mokymasis – tai mokymasis, kuris daţniausiai vyksta kitoje vietoje negu pats mokymo procesas ir kuriam reikia savitos kurso skaidymo ir dėstymo metodikos, tam tikrų bendravimo metodų bei kitokio negu įprasta organizacinio ir administracinio pasirengimo. Nuotolinės studijos apibrėţiamos ir tokiu atveju, kai studentai studijuodami lieka savo gyvenamojoje vietoje ir neatsitraukia nuo savo darbo ar kitos veiklos. Nuotolinės, distancinės ar atvirosios studijos suteikia galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, leidţia lengviau prisitaikyti ir įsitvirtinti nuolat kintančioje ir vis daugiau reikalavimų keliančioje darbo rinkoje. Jonėnienės J. ir Rickuvienės A. teigimu, nuotolinis mokymas patrauklus tuo, jog turi daug privalumų, tokių kaip kursų medţiagos aktualumas ir atnaujinimas, laiko ir lėšų maţesnės 14 sąnaudos, galima mokytis savo tempu, norimu metu ir patogioje vietoje, įgytos ţinios yra praktiškai pritaikomos kasdieninėje veikloje (Jonėnienė J., Rickuvienė A., 2007). Vis tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos daro didelę įtaką nuotolinio švietimo plėtotei. Nuotolinės studijos perkeliamos į kokybiškai naują – virtualų lygmenį, atskleidţiantį naujas studijų organizavimo galimybes. Nuotolines studijas pradėjo Didţiojoje Britanijoje 1840 m. įkurta I. Pitmano stenografijos kolegija, kuri siuntinėjo kursų medţiagą paštu. Pirmoji universitetinė nuotolinių studijų programa patvirtinta 1892 JAV Čikagos universitete, o pirmasis atvirasis universitetas įkurtas Didţiojoje Britanijoje 1969 metais. Dabar pasaulyje veikia kelios dešimtys universitetų, kur mokomasi vien nuotoliniu būdu. Pagal „Informacinių technologijų naudojimo edukacinius aspektus― yra išskiriami šie nuotolinių studijų ypatumai (pagal Rutkauskienę D., Įvadas į distancines studijas, Vaizdo pskaitų sistemos (ViPS) transliacija): • Lankstumas. Galimybė studijuoti patogiu laiku, patogioje vietoje, patogiu tempu. • Modulinė struktūra. Galimybė iš atskirų kursų modulių sudaryti individualius ar grupinius mokymosi planus. • Technologiškumas. Naujausių informacinių ir komunikacinių technologijų panaudojimas (spausdinta medţiaga, radijas, vaizdajuostės, garsajuostės, kompaktinės plokštelės, telekomunikacijos, virtuali mokymo aplinka ir kt.). • Naujas dėstytojo vaidmuo. Kuratoriams ir dėstytojams tenka svarbesnis vaidmuo, jiems būtina išmanyti technologijas, atsiranda naujos funkcijos: mokymosi proceso koordinavimas, konsultavimas, dėstomo kurso koregavimas, vadovavimas projektams ir pan. • Nauji reikalavimai besimokančiajam. Būtina tiksli motyvacija, savarankiškumas, darbštumas, tam tikri pagrindiniai technologijų naudojimo įgūdţiai. • Dvipusė komunikacija. Studentai ir dėstytojai bendrauja tiek sinchroniškai, tiek asinchroniškai. • Lygiagretumas. Galimybė studijuoti neatitrūkstant nuo profesinės veiklos, iš karto pritaikant naujai įgytus įgūdţius praktikoje. • Ekonomiškumas. Uţsienyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad nuotolinės studijos yra pigesnės nei tradicinės. Tai pasiekiama efektyvesniu patalpų, techninių priemonių panaudojimu, koncentruotu ir unifikuotu mokymo medţiagos turiniu bei galimybe dirbti su dideliu studijuojančiųjų srautu. • Socialinė lygybė. Vienodos galimybės įgauti išsilavinimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, sveikatos būklės ar materialinių išteklių. • Tarptautiškumas. Pasaulinių laimėjimų švietimo paslaugų rinkoje eksportas ir 15 importas, tarptautinis bendradarbiavimas. Sąvokų junginys distancinis mokymas – apibrėţiamas kaip kokybiškai naujas, paţangus mokymo būdas, atsiradęs paskutiniame XX a. trečdalyje naujų galimybių dėka, kurias atnešė informacinė revoliucija. Jo idėja – mokymo atvirumas. Šio mokymo būdo pamatas – savarankiškas studento mokymasis jam patogiu laiku ir jam patogioje vietoje iš specialiai paruošto interaktyvios mokymo medţiagos komplekto, kuris atiduodamas studento naudojimui ir tampa jo asmenine nuosavybe. Į komplekto sudėtį įeina: vadovėliai, darbo sąsiuviniai, audio ir video kasetės, kompiuterinės mokymo programos. Ypatingai svarbus mokytojo – konsultanto, priskiriamo studentų grupei, vaidmuo. Studentas – aktyvaus mokymo proceso pagal distancinę metodiką centrinė figūra, jis pats renkasi mokymosi tempus, pastoviai lygindamas savo patirtį su teorijos koncepcijomis, jis vis giliau perpranta verslo pasaulio dėsnius. Visi mokymo komponentai ir metodika yra orientuoti į tai, kad mokymas būtų kuo patogesnis ir efektyvesnis. Ši technologija pagrįsta aukštą mokymo kokybę garantuojančių standartų sistema. Pagal dr. Valiuškevičiūtę A., nuotolinės studijos tai švietimo paslauga, kuri pagal tinkamą metodiką atveria mokymosi galimybes (ţr. 2 pav.). 2 pav. Metodika, atverinti nuotolinio mokymosi galimybes (pagal Valiuškevičiūtę A., 2005) Anot dr. Valiuškevičiūtės A., nuotolinis mokymas yra ne studijų modernizacijos tikslas, o mokymosi atvirumo idėjos realizacijos priemonė. Keičiantis visuomenei, švietimas privalo adaptuotis pagal vartotojų poreikius. Taip ir nuotolinės studijos yra šiuolaikinių studentų švietimo poreikio patenkinimo forma (Valiuškevičiūtė A., 2005). Šiuolaikiniai studentai technologiškai išprusę, mobilūs laike ir erdvėje, reikalaujantys paslaugos kokybės ir pagarbos, daugiau praktinės orientacijos nei teorinės. Universitetuose Nuotolinės studijos 16 studijuojančiųjų amţius vis didėja, tarp studijuojančių gausu suaugusiųjų, kurie turi savo darbus, šeimas. Nuotolinis mokymas universitetinėse studijose – tai egzistuojančių paslaugų rinkos išplėtimas ir tų paslaugų kokybės tobulinimas. Studijų kokybė – tai, kai studentų mokymosi poreikių tenkinamas yra svarbesnis uţ mokymosi procesą ir rezultatus. Progresyviai didėjantis informacijos srautas, nuolatinis technologijų atnaujinimas, poreikis būti savo srities profesionalu, saugumo visuomenėje uţsitikrinimo poreikis ir kiti faktoriai nulėmė tai, kad nuolatinis mokymasis tapo neatsiejamu asmenybės, piliečio ir gamintojo gyvenimo dalimi. Pereinant prie nuotolinio mokymosi idėjos, nuotolinių studijų kokybė turi būti vertinama ir tobulinama remiantis kokybės kaip kliento poreikių patenkinimo samprata, standartų uţtikrinimas (ţr. 2 priedą). Dalyvavimas atvirajame nuotoliniame mokymesi iš studento reikalauja naujos mokymosi kompetencijos, kuri nuosekliai turi būti plėtojama per visas studijas. Nuotolinis mokymas reikalauja mokymo-mokymosi paradigmos kaitos, į kurią turi būti įtraukti visi jame dalyvaujantys veikėjai – studentai, dėstytojai, kuratoriai, studijų administratoriai virtualioje aplinkoje, technikai, dalyko ekspertai, kursų autoriai ir kt. Nuotolinio mokymo paslaugų teikimas reikalauja švietimo organizacinių struktūrų pertvarkymo, perėjimo nuo statiškų hierarchinių struktūrų prie lanksčių paritetiniais profesionalų santykiai pagrįstų struktūrų. Nuotolinės studijos- tai studijos, paremtos naujausiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, kai studentai gali mokytis savo darbo vietoje ar namuose, prie kompiuterio, kuris yra prijungtas prie Interneto, be to gali bendrauti su dėstytoju ar kolegomis naudojant elektroninį paštą ar interaktyvias diskusijų svetaines. Svarbiausias dieninių ir nuotolinių studentų grupių skirtumas tas, kad ―nuotoliniams‖ studentams stinga labai svarbaus studijų elemento – gyvo, pastovaus bendravimo su dėstytoju galimybės, arba ši galimybė yra ribota. Kuriant distancinių studijų programas, reikėtų į tai atsiţvelgti. Svarbi ir nuolat keliama problema yra nuotolinių studijų kokybė. Kai studentai negali tiesiogiai bendrauti su dėstytojais, medţiaga sunkiau pasisavinama, gresia studijų kokybės maţėjimas. Kad studijų medţiaga būtų geriau išmokstama, naudojamos įvairios informacijos laikmenos, leidţiančios paįvairinti informacijos pateikimą. Tai garso ir vaizdo kasetės bei kompaktinės plokštelės. Konsultacijoms naudojamos šiuolaikinės ryšio priemonės, pavyzdţiui, vaizdo/garso konferencijos, telefonas, elektroninis paštas ir t.t. 17 Informacinių ir komunikacijos technologijų tobulėjimas suteikia naujų nuotolinių studijų plėtotės galimybių. Naujas esminis ţingsnis ţengtas, atsiradus kompiuterių tinklams. Vis plačiau distancinėse studijose pasitelkiamas elektroninis paštas. Juo siunčiama mokymosi medţiaga, individualios uţduotys, gaunami atlikti kontroliniai darbai bei grąţinami ištaisyti, konsultuojamasi. Anot lekt. dr. Šileikienės I., seminarus ir kolektyvines konsultacijas organizuoti galima, pasitelkus elektroninį paštą, pasaulinio voratinklio (WWW – World Wide Web) diskusijų grupes arba elektroninius pokalbius. Kai kurios priemonės, pavyzdţiui, elektroninis paštas, nereikalauja, kad studentai dirbtų vienu metu. Kompiuterinės mokymo sistemos paprastai turi visas šias bendravimo priemones (Šileikienė I., 2005). Nuotolinių studijų procese daugialypės informacijos terpės (multimedia) diegimas ţymiai pagerina studijų procesą, padeda kiekvienam studentui ir dėstytojui prisitaikyti prie informacinės visuomenės keliamų reikalavimų. Daugialypę informacijos terpę mes suprantame kaip informacijos priemonių (teksto, garso, vaizdo, animacijos, grafikos) skaitmeninį integravimą į tam tikrą komunikavimą. Daugialypė terpė reiškia telefono, fakso, kompiuterio, garso, vaizdo į rangos sujungimą ir bendrą naudojimą. Tai nėra tik vienpusis vartojimas, bet ir interaktyvus keitimąsi tekstais, paveikslais, ţiniomis, grafikais, garso ir vaizdo informacija, informacijos kaupimas, apdorijimas ir naudojimasis ja. Kalbant apie studijų kokybę, ji vis dar tebėra pedagogų, vadybininkų, politikų, valdţios atstovų ir darbdavių ţinių pagrindinis objektas. Pasak Vilniaus teisės ir verslo kolegijos direktorės Daugvilienės D. ir prof. habil. dr. Ruţevičiaus J., spartūs pasaulinės ekonomikos ir įvairių veiklos sričių globalizacijos bei internacionalizacijos procesai įtakoja ir aukštojo mokslo raidos pokyčius (Daugvilienė D., Ruţevičius J., 2008). Po Sorbonos (1998) ir Bolonijos (1999) deklaracijų pasirašymo bei bendrosios Tiuningo metodologijos patvirtinimo mokymo struktūrų harmonizavimas tapo svarbiausia priemone, siekiant bendros ir vieningos aukštojo mokslo Europoje erdvės. Tuo pačiu studijų kokybės uţtikrinimas tapo jau ne tik nacionalinės, bet ir europinės svarbos uţdaviniu (Savickienė I., 2005; Introduction..., 2007; Ruţevičius J., 2007). Aptariant sąvoką kokybė – tai ypatybė, vertė, tikimo / tinkamumo laipsnis (Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas, 2000, p. 319). Uţsienio kalbų ţodynuose kokybė suprantama ir kaip tobulumo laipsnis, ir kaip atitikties standartams laipsnis, ir kaip ypatybė, padaranti objektą gerą arba blogą, pagirtiną ar smerktiną. Vadyboje kokybė reiškia daryti gerus darbus ir gerus daiktus iš karto, o ne daryti klaidas ir jas taisyti. Apskritai kokybė – tai objekto atitiktis reikiamoms charakteristikoms ir jo gebėjimas tenkinti esamus ir numatomus vartotojų poreikius (ţr. 3 pav.). 18 3 pav. Išreikštų ir numanomų poreikių santykio “ledkalnio taisyklė” (pagal Daugvilienę D., Ruževičių J., 2008) Susieję kokybės sаvoką su studijų samprata, gauname, kad studijų kokybė yra sаlygų, suteikiamų asmens saviugdai plėtoti ir kvalifikacijai įgyti universitete ar kolegijoje, tinkamumas. Apie e- mokymosi kokybę, vertinimo aspektus ir kriterijus daug tyrinėjo Švedijos nacionalinė aukštojo mokslo agentūra (Swedish National Agency for Higher Education, 2008) Pasak Kučinskienės R., Kučinsko V., studijų kokybė yra aukštosios mokyklos veiklos kokybės sudedamoji dalis. Savo ruoţtu veiklos kokybė yra svarbiausias kokybės valdymo sistemos posistemis. Todėl universitetams ir kolegijoms būtina sukurti tokią sistemą, kuri įrodytų vidaus ir išorės aplinkoms, kad veiklos kokybė (ir studijų kokybė) tenkina šiuolaikinius reikalavimus. Šiame procese į talką gali ateiti vadybos mokslas bei vadybos ir edukologijos mokslų sandūroje besiformuojanti švietimo vadyba (Kučinskienė R, Kučinskas V., 2005). Pastaruoju metu kokybės valdymo metodų ir priemonių naudojimas aukštojo mokslo įstaigose tampa itin aktualus. Bolonijos deklaracijoje dėl aukštojo mokslo XXI amţiuje kokybė aprėpia visas funkcijas ir veiklą: studijas, programas, tyrimus ir stipendijas, personalą, studentus, pastatus, infrastruktūrą, paslaugas visuomenei ir akademinę aplinką. Kalbant apie kokybę aukštosiose mokyklose manoma, kad ji turėtų būti orientuota į vartotojus: vidinius – studentus ir dėstytojus, ir išorinius – darbdavius. Apibendrinant galima teigti, jog daţniausiai informacinės technologijos suvokiamos kaip būdų ir priemonių visuma informacijai apdoroti. Jos apima įrangą bei taisykles, kuriomis remiantis informacija gaunama, apdorojama, saugoma bei perduodama. Didţiausią perversmą ryšių technologijose padarė Interneto atsiradimas. Smarkūs technologijos šuoliai sudarė sąlygas iš esmės A Išreikšti poreikiai (studentų ir kitų suinteresuotų šalių reikalavimai) Neišreikšti (numanomi) studentų ir kitų suinteresuotų šalių poreikiai ir llūkesčiai B C D 19 naujiems ryšiams visuomenėje atsirasti. Daugelis autorių technologijų kuriamą poveikį visuomenei įvardija kaip pasaulinę revoliuciją – revoliuciją informatikos srityje. 1.2. Intelektinių išteklių ir nuotolinių studijų sąsaja Didėjant globalizacijai, sparčiai besivystant įvairioms technologijoms, plačiais šuoliais kylant ekonominiam augimui, svarbus vaidmuo skiriamas intelektiniams ištekliams. Intelektiniai ištekliai, kaip vieni iš svarbiausių mokslinės, ekonominės ir socialinės paţangos veiksnių bei išteklių, laikomi ţmonių intelektine nuosavybe. Tai vienas pagrindinių šaltinių, naudojamų inovacijų kūrimui visuose visuomenės gyvenimo srityse, ypatingai elektroninėje erdvėje. Šią erdvę jungia daugybė sričių, be kurių jau nebeįsivaizduojamas šiuolaikinis gyvenimas: e- verslas, e- valdţia, e- sveikata, e- mokymasis ir daugelis kitų. Intelektiniai ištekliai tampa skatinančia jėga, kuri įtakoja paţangą visuose srityse, tiek konkrečiose, tiek bendroje valstybės plėtroje. Šių išteklių dėka pasiekiami dideli laimėjimai, kurie suteikia galimybę laisvai konkuruoti su uţsienio vaistybėmis, būti pripaţintais, ir gal net pranašesniais. Intelektiniai ištekliai itin svarbūs ţinių ekonomikoje, nes čia jos sukurtos pereina sklaidos ir pritaikomumo ţmogaus poreikiams procesus. Pasak mokslininkių Karazijienės Ţ. ir Sabonienės A., šiuo metu išaugus ţinių kūrimo, platinimo ir panaudojimo poreikiams, ţinių pritaikomumas ekonomikoje yra svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys (Karazijienė Ţ., Sabonienė A., 2010.). Kraujalytė A. teigia, jog valstybei labai svarbiais veiksniais tampa ne tik idėjos, komunikaciniai- bendradarbiavimo ryšiai, bet ir iš mokslinių tyrimų gaunamos technologijos ir kitos inovacijos (Kraujalytė A., 2006 ). Ypatingas šuolis jaučiamas nuotolinių studijų sistemose, kuomet paţangiausios techologijos suteikia galimybę studijuoti būnant namuose, neatsitraukiant nuo šeimos. Intelektinių išteklių bei ţmonių gebėjimu juos panaudoti visuomenės gerovei ir augimui dėka, vis didėja poreikis mokytis visą gyvenimą, siekti ţinių įvairiomis studijų formomis. Jau tūkstantmečius metų ekonominė sėkmė buvo matuojama tik fizinio kapitalo efektyvumo kriterijais. Dabar, prasidėjus naujosios ţinių ekonomikos epochai, iškilo poreikis matuoti neapčiuopiamą turtą - intelektinį kapitalą, kitaip tariant, nematomą įstaigos intelektinį turtą. Anot Gizienės V. ir Bartkausko V., visi ţmogaus technologiniai išradimai yra intelektinio kapitalo produktas (Gizienė V., Bartkauskas V., 2010). Turėti ţinias yra viena, tačiau gebėti jas valdyti- aukščiausia siekiamybė. Jų valdymas daro įtaką įstaigų veiklai. Ţinios yra pripaţintos kaip vertingas išteklius įstaigos veikloje šiuolaikinės 20 ekonomikos sąlygomis. Šių dienų ekonomikoje vis labiau vertinami nematerialūs ištekliai, kuo darbuotojai turi daugiau patirties, įgūdţių, aukštesnį išsilavinimą, tuo labiau keliama organizacijos vertė (Makstutis A., 2007). Informacinės visuomenės amţiuje intelektiniai ištekliai uţims vieną didţiausių vietų. Informacinės revoliucijos amţiuje informacinės technologijos keičia ţmogaus gyvenimą iš pagrindų, bet intelektiniai ištekliai liks pagrindiniu "ginklu" vedant kompanijas, bei visą visuomenę į naują visuomenės erą – informacinės visuomenės erą. Juk niekas neuţginčys, jog intelektinis kapitalas ir yra informacinių technologijų kūrimo ir diegimo varomoji jėga. Be pasaulio "protų" mes nebūtume pasiekę to, ką dabar turime. Tapusia pagrindine varomąja jėga visų sričių augimui, intelektiniai ištekliai tampa atrama ir švietimo srityje. Tinkamai panaudojamos ţinios, galutinės paslaugos arba prekės yra svarbios visoms švietimo sistemoms, tarp jų ir nuotolinėms studijoms. Nuotolinės studijos tai vienos iš daugelio e- mokymosi paslaugų, kurios atsirado palyginus visai dar neseniai. Tai neformalus visuomenės švietimas, suaugusiųjų ar tęstinis mokymas. Neturint sąlygų studijuoti tradicinių (dieninių) studijų, studentai gali pasirinkti nuotolines studijas. Labiausiai mums ţinomos ir daugiausiai paplitusios nuotolinėms studijoms priskiriamos neakivaizdinės studijos. Studentai nedalyvauja paskaitose, kurios dėstomos auditorijose, o medţiagą, praktines uţduotis, testus, kontrolinius darbus atlieka namuose ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Visa medţiaga ir skirtos uţduotys yra siunčiamos elektroniniu paštu, studentai tarpusavyje ir su dėstytojais bendrauja virtualiose erdvėse, tik labai retai auditoriniuose susitikinuose. Vadybos specialistės Palumickaitė J., Matuzevičiūtė K., paţymi maţiausiai tris elementus, kurie kartojasi intelektinio kapitalo (intelektinių išteklių) apibrėţimuose: „nematerialumą, ţinias, kurios kuria vertę, bei praktikos įtaką―, o nusakydamos intelektinio kapitalo bendrus dėmenis vardija: „ţinias (tiek išdėstytas, tiek numanomas); ţinių keitimosi procesus; produktus, gautus besikeičiant ţiniomis―. Autorės pastebi, kad skiriasi intelektinio kapitalo apibrėţimų turinys ir sudarymo principai (pagal Palumickaitė J., Matuzevičiūtė K., 2007). Intelektinio kapitalo dėka sukurtos virtualios aplinkos, kurios suteikia galimybes naudotis kurso valdymo priemonėmis, el. paštu, testai su automatiniu vertinimu, forumais. Dėstytojų dauguma sukūria nemaţai testų, praktinių uţduočių, savikontrolės klausimų, aktyviai naudoja mokomosios aplinkos vidaus priemones bendrauti su studentais, atidaro forumus, o kai kuriuose moduliuose vyrauja dalyko medţiaga. Vienas iš pagrindinių nuotolinio švietimo rinką formuojančių veiksnių yra tradicinių mokymo būdų modernizavimo poreikis, naujų technologijų diegimas mokyme. Jau praeitame šimtmetyje 21 buvo pradėtas naudoti nuotolinis korespondencinis mokymas keičiantis laiškais, o dabartiniais informacinių technologijų klestėjimo laikais naudojami televizijos, kompiuteriniai, palydoviniai ryšiai (pagal V. Šulskienę). Lietuvoje pirmasis neakivaizdinio švietimo centras buvo įkurtas tik 1994 metais, kuris buvo įpareigotas vykdyti distancinio švietimo programą. Tuo metu pradėtas kurti distancinio švietimo tinklas, kuriam vadovavo prof. A. Targamadzė ir D. Rutkauskienė. Uţsienio šalyse nuotolinės studijos, virtualūs universitetai jau seniai veikė kaip tradicinio universiteto padalinys, tuo tarpu Lietuvoje tokiam universitetui sukurta koncepcija ir kiti reikiami įkūrimui dokumentai paruošti buvo tik 2004 metais. Būtent tokie universitetai, tokios netradicinės studijos, nauji mokymosi metodai, naujos programos, technologijos yra intelektinių išteklių galutiniai produktai, pritaikyti besikeičiantiems vartotojų poreikiams. Tokie intelektiniai ištekliai virsta terpe visuomenės raidai, o inovacijos, susijusios su ţinių kūrimu ir panaudojimu- itin svarbiu ekonominio augimo įrankiu (Landstrom H., 2008). Anot Diskienės D. Marčinsko A. (2010), ši tendencija pasiţymi didėjančiu inovacinių technologijų, kuriant naujus verslo modelius, taikymo mastu, intelektinės veiklos į paslaugas orientuotoje ekonomikoje plitimu, didėjančiu dėmesiu aukštajam išsilavinimui ir mokymuisi visą gyvenimą bei didėjančiomis investicijomis į mokslo tyrimus ir ugdymą. Lektorės dr. Šileikienės I. teigimu, ypatingai svarbus uţdavinys yra sukurti tokią Virtualaus universiteto infrastruktūrą, kuri įgalintų apjungti tiek įvairius nuotolinio mokymosi būdus, tiek įvairias virtualias mokymosi terpes, naudojamas nuotoliniams kursams kurti, bei palaikyti e- mokymosi standartus ( pagal Šileikienę I., 2005). Panaudojant intelektinius išteklius, Lietuvos kaip ir kitų šalių universitetuose, į studijų procesą nenumaldomai terpiasi informacinės technologijos, didėja asmeninių kompiuterių skaičius, internetinių tinklų visuma, nuolat kyla sukurtų daugialypių aplinkų kokybė. Mokymąsis tampa visą gyvenimą trunkančiu procesu, kuriam į pagalbą nuotolinėse studijose pasitelkiamos informacinių technologijų sukurtos virtualios aplinkos, leidţiančios derinti darbą su studijomis, nekeičiant gyvenamosios vietos. Šiam tikslui pasiekti 2005 metais sukurtas Lietuvos distancinio mokymo tinklas (LieDM). Intelektinių išteklių dėka sukuriama daug informacinių technologijų, kurios padidino nuotolinių studijų kokybę, uţtikrino kokybišką studijų vartotojų poreikių tenkinimą. Šį šuolį suteikė universitetuose, įvairiose įstaigose ir pačių studentų namuose itin didėjantis asmeninių, nešiojamų kompiuterių skaičius. Tai paskatino naujų socialinės ţiniasklaidos svetainių naudojimosi išaugimą. Pasak didţiausios tyrimų bendrovės „TNS LT―, kompiuterių ir interneto vartotojų skaičius vis didėja. Atliktas tyrimas parodė, jog 2011 metais (per dešimtmetį) kompiuterių prisijungimo prie 22 interneto skaičius padidėjo net 8 kartus (pagal Bitinaitę I., 2012). Tyrimo duomenys rodo, kad internetu naudojasi net 100 proc. 15-19 metų Lietuvos jaunimo. Net 60 proc. turi namų ūkių turi interneto ryšį, 11 proc. gyventojų perka prekes ar paslaugas elektroninėse parduotuvėse, 35 proc. naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Internete lietuviai daţniausiai naudojasi paieškos sistemomis tai daro 82 proc. interneto vartotojų, elektroniniu paštu 78 proc., internetiniais portalais 71 proc., interneto forumais ir pokalbių svetainėmis 59 proc., ieško konkrečios informacijos duomenų bazėse ir infopuslapiuose 56 proc., naudojasi e. bankininkystės paslaugomis 52 proc., lankosi socialinių tinklų svetainėse 45 proc.. Anot Melniko B., globalizacijos plėtra ir ţiniomis grįstos visuomenės kūrimas tampa vis labiau priklausomi nuo gebėjimo inicijuoti, skleisti ir įgyvendinti naujoves visose gyvenimo sferose (Melnikas B., 2008). Nuotolinėse studijose naudojamasi intelektiniais ištekliais paremtomis priemonėmis, įrenginiais, programomis ir kt. Gebėjimas ţinias paversti preke ar paslauga, uţ kurias intelektinės nuosavybės autorius gauna ne vien materialinę naudą, kelia bendrą visuomenės išsilavinimo lygį. Nuotolinių studijų metu vartotojai naudojasi įvairiomis informacinių technologijų teikiamomis priemonėmis ir paslaugomis (kompiuteriais, spausdinimo įrenginiais, specelizuota ir nespecelizuota programone įranga, interneto paslaugomis, garso ir vaizdo priemonės). Čia mokomasi virtualiose erdvėse, stebimos vaizdo konferencijos, dėstytojų praktinių uţsiėminų įrašai. Tokių aukštos kokybės teikiamų paslaugų dėka, studentai turi galimybę studijuoti bet kurioje pasaulio vietoje neišeinant iš savo namų. Taip pat tokias studijas pasirenka studentai, turintys begalę problemų, susijusių su sveikata, darbu, šeima, finansais. Pagal technologijų dominavimą studijų procese, nuotolinės studijos skirstomos į mokymus kompiuterinių tinklų technologijos pagrindu, į mokymus televizijos tinklų ir palydovinių kanalų duomenų perdavimo pagrindu, į mokymus, sudarytus „Case- technology― ir IKT prieminių pagrindu. Pasak Urbanavičienės I. ir Urbanavičiaus V., nuotolinės studijos organizuojamos interneto terpėje panaudojant dialoginius Web-vadovėlius, elektroninio pašto, nuorodų sąrašų, pokalbių ir telekonferencijų būdus. Studijos interneto terpėje puikiai integruojasi su kitomis studijų rūšimis (Urbanavičienė i., Urbanavičius V., 2010). Pasitelkus sukurtomis tecnologijomis mokymosi turiniui realizuoti internete, tradicinis mokymasis tampa e. mokymusi. Nuotolinėse studijose naujos sukurtos technologijos sprendţia mokymosi išteklių prieinamumo problemas, taupo dėstytojų ir studentų laiką redaguojant ir pateikiant mokymosi išteklius. Pasak prof. habil. dr. Lauţacko R., Teresevičienės M. ir dr. Volungevičienės A., dėstytojai ir studentai atitinkamas technologijas renkasi pagal asmeninę patirtį, mokymosi proceso specifiką ir savo poreikius (Lauţackas R. ir kt., 2009). 23 Švietimo informacinių technologijų centro nustatyta, jog pagal ţmonių gebėjimus naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis, galima pastebėti kokiais nuotolinių studijų modeliais grįstos jų studijos: sinchroniniu, asinchronimiu ar mišriu. Ţmonės, turintys silpnus gebėjimus naudotis paţangiomis technologijomis, daţniausiai renkasi tradicines, dienines studijas, o aukštesnius- nuotolines (Švietimo informacinių technologijų centras, 2009). Tyrimo gauti duomenys pavaizduoti 1 lentelėje. 1 lentelė. Būdai, kuriais priimtiniausia ir patogiausia mokytis (pagal Švietimo informacinių technologijų centro duomenis, 2009 ) Distanciniu (nuotoliniu) būdu (savarankiškai, pasinaudojant kompiuteriu ir internetu) 19,0 % Akivaizdţiai (lankyti paskaitas ar seminarus dienos metu ar vakarais/ savaitgaliais) 41,1 % Mišriu būdu (iš dalies savarankiškai, pasinaudojant kompiuteriu ir internetu ir turėti galimybę konsultuotis su dėstytojais) 47,5 % Nenurodė 3,1 % Informacinių technologijų taikymas nuotoliname mokyme – brangus dalykas. Lengviausiai realizuojamas ir pigiausias – mokymas bendraujant elektroniniu paštu ar Interneto konferencijomis. Tačiau kokybiškų kompiuterinių video konferencijų įranga ir eksploatacija kol kas brangi, o komunikacijai telefoninių kanalų nepakanka. Anot Anuţienės B., jog intelektinių išteklių pagalba sukurti produktai ir paslaugos didintų nuotolinių studijų kokybę, būtina nuotolinių studijų vartotojui įvaldyti naujas mokymo ir komunikacines technologijas. Kitaip sakant, norint studijuoti nuoliniu būdu, pirmiausiai būtina turėti pagrindinius informatikos pagrindus, o tik vėliau gebėti įvaldyti internetą bei vaizdines konferencijas (ţr. 4 pav.). 4 pav. Nuotolinių studijų sudėtinės dalys (pagal B. Anužienę, 20005) Pasak R. Čiarnienės ir V. Kumpikaitės (2005) daugiausia nuotolinių studijų studentai kompiutenius naudoja mokymosi tikslams siekti, kita didesnė dalis naudoja kasdieninės 3 žingsnis Interneto ir vaizdo konferencijos į valdymas 1 žingsnis Mokymo medžiagos pristatymas 2 žingsnis Informatikos pagrindai 24 informacijos paieškai, dar kiti- pokalbiams pramogos. Maţiausiai naudoja filmų, muzikos paieškai, internetinių bankų paslaugų vartojimui. Nors kompiuteriai daugiausiai naudojami mokymuisi, tačiau L. Čiţienės R. ir Vitkūnienės tyrimo duomenys parodė, jog pačiose nuotolinių studijų virtualiosiose programose studentai labiau vertina ir pageidauja, jog dėstytojai pateiktų vaizdines medţiagas (skaidres, mokomuosius filmus, dėstytojų praktinius uţsiėmimus), automatizuotą testų vertinimą, kuris leistų studentui gauti greitą įvertinimą (pagal L. Čiţienę, Vitkūnienę R., 2010 m.). Apibendrinant aptartą teorinę medţiagą, galima daryti išvadą, kad intelektiniai išyekliai- vienas pagrindinių šaltinių, naudojamų inovacijų kūrimui visuose visuomenės gyvenimo srityse, ypatingai elektroninėje erdvėje. Šių išteklių dėka pasiekiami dideli laimėjimai, kurie suteikia galimybę laisvai konkuruoti su uţsienio vaistybėmis, būti pripaţintais, ir gal net pranašesniais. Ypatingas šuolis jaučiamas nuotolinių studijų sistemose, kuomet paţangiausios techologijos suteikia galimybę studijuoti būnant namuose, neatsitraukiant nuo šeimos. Nuotolinėse studijose panaudojami intelektinių išteklių produktai bei jų tinkamas panaudojimas studijų procese įtakoja studijų kokybės gerinimui. Jei visi studijų proceso dalyviai turėtų pakankamai noro ir dėtų daugiau pastangų gebėjimams naudotis informacinėmis technologijomis tobulinti, tai modernios informacinės technologijos suteikų šuolį į studijų kokybės pakilimą. 1.3. IT plėtrą skatinančių dokumentų analizė 1.3.1. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2011 - 2013 metų programos analizė Lietuvos informacinės visuomenės komiteto vienas iš pirmųjų siektinų ir įgyvendinimų tikslų - visose srityse diegti aukštas technologijas ir inovacijas, kurti valdymo kokybės infrastruktūrą ir skatinti tolesnę jos plėtrą. Didelis poreikis diegti naujausias technologijas efektyviam ir maksimaliam vietinių išteklių panaudojimui. Nepakankamas informacinių technologijų teikiamų galimybių versle ir perspektyvaus fundamentalių ir taikomųjų mokslų potencialo panaudojimas. Pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programos „Ekonomikos augimas― prioritetą „Informacinė visuomenė visiems―, atsiţvelgiant į tokias pagrindines Lietuvos problemas, kaip sąlyginai ţemas bendras informacinių ir ryšių technologijų panaudojimas tarp šalies gyventojų, infrastruktūros išplėtojimo netolygumai, nepakankamas valstybės teikiamų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, informacinės visuomenės plėtra 2007–2013 m. turėtų būti skatinama visų pirma kuriant elektroninį 25 turinį ir paslaugas, plėtojant elektroninę infrastruktūrą (pagal Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtrai, viešinimo komunikacijos strategiją ir gaires 2011-2013 m. , 2010 ). Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2011 - 2013 metų programos misija - planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir ţiniomis savo veiklą grindţiančios visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacijos ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis (Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2011 - 2013 metų programa, 2011). Informacinės visuomenės plėtra turi tiesioginę įtaką šalies konkurencingumui ir gyventojų gyvenimo kokybei. Sėkmingai informacinės visuomenės plėtrai būtinos sąlygos – gerai išvystyta informacinių ir elektroninių ryšių technologijų infrastruktūra, elektroninis turinys ir jo naudojimas bei gyventojų IRT naudojimo kompetencija. Paţymėtina, kad kiekvienais metais vis daugiau namų ūkių turi kompiuterį ir prieigą prie interneto. Taip pat beveik visos įmonės savo veikloje naudoja kompiuterį ir internetą. Tačiau viena iš didţiausių problemų išlieka skaitmeninė atskirtis tam tikrose socialinėse visuomenės grupėse (vyresnio amţiaus ţmonės, neįgalieji, kaimiškųjų vietovių gyventojai ir maţas pajamas turintys asmenys). Elektroninio turinio ir paslaugų plėtra bus orientuota į valstybės teikiamų paslaugų (viešųjų el. paslaugų, el. sveikatos paslaugų, el. mokymo paslaugų ir kt.) visumos plėtojimą, lietuvių kalbos ir kultūros sklaidai informacinėje visuomenėje skirtų priemonių kūrimą, el. demokratijos plėtrą skatinančių įrankių diegimą, verslo procesų perkėlimo į elektroninę terpę skatinimą. 2011 m. parengta Informacinės visuomenės plėtros programa, kaip horizontalus šios srities planavimo dokumentas, susiejantis tikslus su įvairius uţdavinius įgyvendinančiomis institucijomis ir įstaigomis. Informacinėje visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyjant ţinioms ir kompetencijai, ypač svarbu gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, sudarant sąlygas mokytis, įgyti kvalifikaciją, dirbti ir kurti gerovę bei gerinti įmonių veiklos aplinką, pasinaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2011 - 2013 metų programos tikslui įgyvendunti, pasirinkti uţdaviniai: 1) sukurti interneto portalą, per kurį gyventojai ir verslo įmonės galėtų gauti visą viešą su valstybės institucijomis ir įstaigomis, jų vykdomomis funkcijomis susijusią informaciją bei viešojo administravimo paslaugas; 2) dalyvauti kuriant valstybės informacinių išteklių valdymo teisinę bazę; 3) teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms metodinę pagalbą ir informaciją, ar jų interneto svetainės atitinka keliamus reikalavimus, tobulinti aplinkos pritaikymo neįgaliesiems teisinį reglamentavimą; 4) uţtikrinti Europos Sąjungos 2007-2013 m. 26 struktūrinės paramos informacinės visuomenės krypties įgyvendinimą; 5) uţtikrinti tikslingą per Valstybės investicijų programą skiriamų asignavimų informacinės visuomenės plėtrai panaudojimą. Šia programa siekiama, kad darbo rinkoje vyrautų kvalifikuoti, mokantys naudotis moderniomis technologijomis, specialistai, plėtoti ne tik elektroninę infrastruktūrą, bet ir kurti naujas elektroniniu būdu teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas, plėtoti elektroninį turinį, tobulinti gyventojų kompetenciją, kurti palankias sąlygas plėtoti elektroninį verslą, kad šalies gyventojai, naudodamiesi informacinėmis ir ryšio technologijomis, galėtų greičiau ir patogiau gauti geresnės kokybės paslaugas iš viešojo ir privataus sektorių, naudotis kitais informacijos šaltiniais. Nors 2011-2013 metų informacinės visuomenės strategijos programa siekiama uţsibrėţtų kilnių tikslų, joje pateikiami atitinkami uţdaviniai ir pasirinktos priemonės, tačiau ši programa nėra pakankamai informatyvi paprastam visuomenės ţmogui. Yra ţinoma, jog rengiant bet kokią strateginę programą būtina ją pateikti taip, jog programos turinį galėtų suprasti visa visuomenė. Taip pat akcentuotina, kad programa nepakankamai pagrįsta ištekliais, ne visi iškelti tikslai, pasirinkti uţdaviniai ir priemonės atitinka Lietuvje esamos ekonomikos galimybes. Tokia situacija rodo, jog kai kurie tikslai- tik „iliuzijos―, nepasiekiama siekiamybė. Apibendrinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2011-2013 metų programos analizę informacinių technologijų kontekste, galima teigti, jog šia programas siekiama atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir ţiniomis savo veiklą grindţiančios visuomenės, kurios nariai turėtų galimybę ir gebėtų visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacijos ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis. Nors iškelti tikslai yra kilnūs, tačiau būtina, jog jie atitiktų ne tik Lietuvos ekonomines (materialines), bet ir socialines galimybes, o pati programa būtų informatyvi ir suprantama eiliniam Lietuvos piliečiui. 1.3.2.Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ projekto analizė Siekiant paţadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, verţlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi, daugiau kaip tūkstančio ţmonių idėjos virto strategijos projektu "Lietuva 2030". Ši strategija virto dvidešimtmetį apimančiu šalies raidos dokumentu, kurio paskirtis - ţadinti ir vienyti idėjas, kurių įgyvendinimas garantuotų visuomenės gerovę, piliečių orumą ir valstybės saugumą. 27 XXI amţius – labai greitos technologijų, klimato, ekonomikos ir vertybių kaitos amţius. Sudėtinga spėti, kokios technologijos vyraus po 20 metų, kokią įtaką jos darys mūsų gyvenimui, aplinkai, ekonomikai, visuotiniams procesams, kokie verslai klestės ir kokie gebėjimai garantuos mums sėkmę. Akivaizdu viena – sėkmingai vystysis tik kaitai pasirengusios šalys, nebijančios naujovių ir drąsiai priimančios konkurencijos iššūkius. Tam būtina paţinti pasaulį ir jo įvairovę pasitelkiant šiuolaikines paţinimo priemones – uţsienio kalbas ir informacines technologijas. Tik kaitai ir naujovėms atviros šalys bus sėkmingos, pritrauks ţmonių ir finansinių išteklių. Įgyvendinant viziją, būtina vadovautis paţangai svarbiomis vertybėmis. Tai (pagal valstybės paţangos strategijos ―Lietuva 2030‖ projektą, 2010): Atvirumas kitokiam poţiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms. Kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti. Atsakomybė uţ savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo šalimi. Jeigu pavyks įgyvendinti viziją, 2030 metais Lietuva bus tarp 10 pažangiausių ES valstybių narių pagal: gyvenimo kokybės indeksą (dabar 23 vieta ES) laimės indeksą (dabar 20 vieta ES) demokratijos indeksą (dabar 22 vieta ES) darnios visuomenės indeksą (dabar 13 vieta ES) pasaulio konkurencingumo indeksą (dabar 17 vieta ES) globalizacijos indeksą (dabar 25 vieta ES) Šia strategija siekiama, jog po 20 metų Lietuvos visuomenė būtų atvira pasaulio kaitai, jos ţmonės būtų dar labiau išsilavinę, besidomintys mokslu ir naujovėmis, lengvai perprantantys ir naudojantys naujas technologijas, mokantys uţsienio kalbų, puoselėjantys mokymosi visą gyvenimą principus. Siekiama, kad Lietuvoje būtų sudarytos geresnės sąlygos besimokantiesiems individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti. Aukštasis mokslas dar geriau gebėtų konkuruoti pasaulyje – Lietuvos mokslininkų darbai tarptautiniu mastu prisidėtų prie aktualiausių pasaulinio lygio problemų sprendimo. Sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią informacinių ryšių 28 technologijų galimybes, uţtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų ţinių bei įgūdţių įgijimą ir tobulinimą. Kurti moderniausias informacines technologijas ir skaitmeninę infrastruktūrą. Visoje Lietuvoje gyventojai turėtų palankias sąlygas neformaliam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą. Lietuva garsėtų turtinga gamtine aplinka ir kultūrine terpe, sukuriančia palankias sąlygas gyventi ir dirbti. Aptariant gyventojų gebėjimus ir norą naudotis informacinėmis technologijomis, pastebima, jog daugelis Lietuvos gyventojų kompiuteriu ar internetu naudojasi kasdien: internetu deklaruojami mokesčiai, naudojamasi bankų teikiamomis paslaugomis, ieškoma profesinės ar pramoginio turinio informacijos. Tačiau Lietuvoje yra gyventojų tikslinių grupių, kurios nesinaudoja kompiuteriu ar internetu arba naudojasi jais maţai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, informacinės ir ţinių visuomenės plėtros rodikliai: Vyresnio amţiaus ţmonės. 2010 metais tik 10,1 procento 65–74 metų gyventojų naudojosi kompiuteriu, 9,6 procento – internetu (kompiuteriu naudojosi 95,5 procento, internetu – 94,2 procento 16–24 metų respondentų); Kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. 2010 metais prieigą prie interneto turėjo 40,7 procento kaimo gyvenamųjų vietovių namų ūkių (miesto gyvenamosiose vietovėse – 62,2 procento namų ūkių); Gyventojai, turintys maţesnes pajamas. 2010 metais prieigą prie interneto turėjo tik 23,3 procento namų ūkių, kurių pajamos – iki 1 000 litų (95,6 procento namų ūkių, kurių pajamos didesnės negu 3 000 litų); Neįgalieji. Specialios IRT priemonės neįgaliesiems brangesnės uţ įprastines, be to, teikiama internetu informacija turi atitikti specialius prieinamumo standartus, kad ja galėtų naudotis ţmonės su specialiaisiais poreikiais. Nors Lietuvoje patvirtinti teisės aktai, uţtikrinantys informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų socialinei integracijai naudojantis IRT didinti, tačiau šie ţmonės (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2011). Nuolatinis mokymas ir mokymasis akcentuojamas kaip vienas iš pagrindinių besimokančios organizacijos bruoţų ir protinio darbo darbuotojų darbo efektyvumo didinimo veiksnių. Pagal European Innovation Scoreboard (2009) pateiktus duomenis, galima teigti, kad Lietuvoje bendras visą gyvenimą (25–64 m. amţiaus gyventojų) trunkančio mokymosi rodiklis buvo tik 51 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Vertinant šio rodiklio dinamiką ryškėja neigiama tendencija, nes nuo 2005 m. iki 2009 m. Europos Sąjungoje suaugusiųjų mokymas didėja vidutiniškai 0,8 proc., o Lietuvoje pastebimas mokymosi visą gyvenimą sumaţėjimas 4,5 proc., nors 2010 m. siekis buvo 12,5 procento. Šalių novatorių mokosi net iki 30 proc. 25–64 m. amţiaus gyventojų (ţr. 5 pav.). Ţmonės patys turės prisiimti atsakomybę uţ savo nuolatinį mokymąsi ir persikvalifikavimą, saviugdą ir karjerą. Įvairių pasaulio valstybių pateikti duomenys, rodantys didėjantį suaugusiųjų mokymąsi, atspindi bendrą visuomenės, valstybių ir organizacijų supratimą 29 apie šioveiksnio reikšmingumą besiplečiančios ţinių ekonomikos sąlygomis (pagal European Innovation Scoreboard). 5 pav. Bendras visą gyvenimą (25-64 m. amžiaus gyventojų) trubkančio mokymosi rodiklis procentais (pagal European Innovation Scoreboard, 2009) Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje parengiama maţdaug keturis kartus maţiau publikacijų, patenkančių į pripaţintas pasaulines mokslo duomenų bazes, išradimų ar patentuotinų technologinių sprendimų skaičius yra itin maţas; Lietuva uţima ţemiausias pozicijas tarp ES valstybių pagal tokius rodiklius, kaip bendras technologinis lygis, patentų skaičius, interneto vartotojų ir asmeninių kompiuterių skaičius, uţsienio technologijų licencijavimas; nepakankamas verslo subjektų ir mokslo bei studijų institucijų bendradarbiavimas; Lietuvoje mokslinių tyrimų tematika nesuderinta su verslo poreikiais, stokojama versle pritaikyti tinkamų mokslinių tyrimų rezultatų; mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra, valdymo veiklos modeliai yra pasenę ir neatitinka rinkos poreikių, neuţtikrina sveikos konkurencijos tarp mokslo ir studijų institucijų; ţemi Lietuvos mokslo ir studijų institucijų inovatyvumo rodikliai; labai ţemas verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą lygis ir versle dirbančių tyrėjų skaičius; menki mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir verslo subjektų inovaciniai gebėjimai (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2011). Nors valstybės paţangos strategija ,,Lietuva 2030‖ numato Lietuvoje globalius pasikeitimus tiek šalies ekonomikoje, tiek mokslo, studijų, verslo strityse, tačiau visuomenėje daţnai išgirsime nuomonių, jog tai nerealu. Lietuvoje nemaţa dalis gyventojų, net ir akademinės bendruomenės 19,3 26,8 19,9 32,4 23,1 6,3 7,2 8,5 30,2 7,9 9,8 6,8 4,9 9,5 0 10 20 30 40 Norvegija Šveicarija Jungtinė Karalystė Švedija Suomija Italija Prancūzija Liuksenburgas Danija Vokietija Estija Latvija Lietuva ES- 27 Bendras visą gyvenimą (25–64 m. amţiaus gyventojų) trunkančio mokymosi rodiklis 2009 m. proc. 30 mano, jog 20 –ies metų laikotarpyje pasiektas šalies proverţis – tai tik ištrauka iš fantastikos. Nors ir paţanga bus šiek tiek jaučiama, tačiau Lietuva tikrai negalės konkuruoti su kitomis ES valstybėmis, o tik uţimdinės vienas iš paskutiniųjų vietų. Būtina logiškai mąstyti ką mes galime pasiekti, o ne vadovautis nerealiais troškimais, kurie pasiekiami tik išsivysčiusioms, ekonomiškai pajėgioms valstybėms. Apibendrinant valstybės paţangos strategijos „Lietuva 2030― projekto analizę, galima daryti išvadą, kad šia strategija siekiama paţadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, verţlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Nors projekte po 20 – ies metų numatomas šalies socialinis, kultūrinis ir ekonominis proverţis, tačiau nederėtų kelti realiai nepasiekiamų tikslų. Iškelti tikslai turi atitikti Lietuvoje esamą situaciją, šalies sacialines, kultūrines ir ypač ekonomines galimybes. Nereikia siekti to, kas siektina tik ekonomiškai turtingoms valstybėms. Sėkmingai vystysis tik kaitai pasirengusios šalys, turinčios patrauklius ekonominius rodiklius, nebijančios naujovių ir drąsiai priimančios konkurencijos iššūkius. Tam būtina paţinti pasaulį ir jo įvairovę pasitelkiant šiuolaikines paţinimo priemones – uţsienio kalbas ir informacines technologijas, norą ir pastangas tobulėti, mokytis visą gyvenimą. 1.4. Atliktų IT įtakos švietimui tyrimų rezultatų aptarimas 1.4.1. Lietuvos statistikos departamento duomenų apibendrinimas Statistikos dapartamento duomeninis, Lietuvoje 2011 m. asmeninius kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo 56 procentai namų ūkių. Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo 64 procentai, kaime – 41 procentas namų ūkių. Dauguma (93proc.) namų ūkių, turinčių namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. Mieste plačiajuosčio interneto prieigą turėjo 95, kaime – 86 proc. internetą naudojančių namų ūkių. Daţniausiai naršyti internete naudojamas prietaisas – stalo arba nešiojamasis kompiuteris. Kompiuterį naršyti internete naudojo 95 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių, mobilųjį telefoną – 23 proc. 5 procentams interneto prieigą turinčių namų ūkių mobilusis telefonas buvo vienintelė interneto naršymo priemonė (mieste – 3, kaime – 10 proc.). Duomenys rodo, jog namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį, interneto prieigą skaičius nuolat didėja. Ypatingas augimas pastebimas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėţio ir Šiaulių apskrityse (ţr. 2 lentelę). 31 2 lentelė. Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį, interneto prieigą (pagal Statistikos dapartamento duomenis, 2011) Kompiuteris 2005,% 2006,% 2007,% 2008,% 2009,% 2010,% 2011,% Lietuvos Respublika 29,0 36,5 42,0 48,0 52,2 53,8 55,8 Alytaus apskritis 20,6 30,8 37,0 41,0 42,0 42,3 47,4 Kauno apskritis 30,1 35,7 44,3 47,4 55,9 60,1 56,9 Klaipėdos apskritis 32,8 44,1 48,8 55,7 55,7 58,3 60,3 Marijampolės apskritis 22,4 35,7 33,7 44,9 53,4 47,3 50,5 Panevėţio apskritis 24,2 26,3 29,9 44,1 45,4 42,4 52,7 Šiaulių apskritis 26,9 33,1 37,4 41,0 50,0 50,5 52,1 Tauragės apskritis 20,9 28,8 28,7 40,7 41,6 40,4 40,0 Telšių apskritis 24,1 28,7 37,1 48,4 47,9 38,9 46,9 Utenos apskritis 24,9 23,8 34,3 37,5 43,2 44,7 48,0 Vilniaus apskritis 35,5 46,4 51,4 54,8 57,6 62,6 64,0 Interneto prieiga Lietuvos Respublika 14,4 31,7 40,3 47,1 54,7 54,9 55,8 Alytaus apskritis 6,8 28,5 30,2 35,0 39,9 38,7 43,5 Kauno apskritis 15,9 30,9 41,2 44,8 53,2 58,9 59,3 Klaipėdos apskritis 17,0 39,1 47,0 51,5 50,3 54,5 58,9 Marijampolės apskritis 9,2 25,2 37,9 39,6 52,2 47,1 47,1 Panevėţio apskritis 10,9 27,7 29,1 39,8 57,4 52,1 53,0 Šiaulių apskritis 13,4 23,1 34,5 43,5 52,0 46,8 49,6 Tauragės apskritis 9,1 24,2 27,2 42,1 42,7 37,1 39,6 Telšių apskritis 12,7 25,6 35,4 49,5 56,3 42,8 45,7 Utenos apskritis 7,5 21,2 36,1 33,6 58,6 61,7 49,1 Vilniaus apskritis 19,3 41,3 50,0 58,2 61,6 64,6 65,0 Analizuojant Statistikos dapartamento duomenis paaiškėjo, jog 2011 m. daugiausiai kompiuteriu ir internetu naudojosi 16-24 ir 25-34 metų amţiaus asmenys, o maţiausiai nuo 55- 64, 65-74 metų amţiaus (ţr. 6 pav.). Tokiam pasiskirstymui įtakos turėjo gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis stoka. Kuo jaunesnis asmuo, tuo lengiau lavinti kompiuterinio raštingumo įgūdţius. Beabejo, įtakojo ir asmenų socialinė padėtis, pajamų dydis ir kliti veiksniai. 6 pav. Kompiuteriu ir internetu naudojęsi asmenys pagal amžių, proc. (pagal Statistikos dapartamento duomenis, 2011) Švietimui intelektiniai ištekliai suteikia aukštesnę kokybę, mokslas sukurtų paţangių technologijų dėka tampa prieinamas didesniąjai liaudies daliai. Paţanga jaučiama ne vien 64,1 96,6 89 72,4 56,8 36,7 11,7 63,6 96,3 88,5 71,8 56,4 36,1 11,4 0 50 100 150 16-74 16-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 Asmenys, naudojęsi kompiuteriu Asmenys, naudojęsi internetu 32 aukštosiose universitetinėse mokyklose, bet ir profesinėse, bendrojo lavinimo ir įvairuose kitose švietimo įstaigose, centruose (ţr. 3 lentelę). 3 lentelė. Informacinių technologijų panaudojimas švietimui ir kultūrai (pagal Statistikos dapartamento duomenis, 2011) Nors per pastaruosius 10 metų studentų skaičius išaugo beveik 4 kartus, Lietuvos aukštasis mokslas tapo masinis, tačiau aukštajam mokslui skiriamų lėšų dalis per pastaruosius 10 metų buvo apie 1 proc. BVP, t.y. augant Lietuvos BVP, kartu augo ir finansavimo apimtys absoliučia išraiška, ir vis dėlto šis augimas nė iš tolo neprilygo studentų skaičiaus didėjimui. O tai įtakoja aukštojo mokslo kokybei. Kaip matome 7 pav., nuo 2005 m. iki 2009 m. aukštojo mokslo sektoriaus lėšos augo, tačiau lyginant su kitomis uţsienio valstybėmis šios lėšos yra minimalios. 7 pav. Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos, mln. Lt (pagal Statistikos dapartamento duomenis, 2009) 30,7 35 60,2 64,2 88,8 0 20 40 60 80 100 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos, mln. Lt Kompiuterių skaičius 100 mokinių ir studentų Metai 2007 2008 2009 2010 bendrojo lavinimo mokyklose 7,2 8,5 9,3 11,3 profesinės mokyklose 9,9 12,8 12,1 12,8 aukštesniosios mokyklose 6 - - - - kolegijose 9,7 9,7 9,7 10,8 universitetuose 7,1 7,1 6,4 5,7 Prisijungusių prie plačiajuosčio nterneto mokyklų dalis, proc. Bendrojo lavinimo mokyklose 51,4 67,3 77,2 84,6 profesinės mokyklose 53,1 86,2 90,1 93,8 kolegijose 100,0 100,0 100,0 100,0 universitetuose 100,0 100,0 100,0 100,0 Bibliotekų, turinčių kompiuterizuotas vartotojų vietas, dalis, proc. 52,7 75,8 86,4 91,8 33 Kalbant apie aukštojo mokslo finansavimą, vėl galima būtų išskirti tris papildomų lėšų šaltinius: valstybė (visi mokesčių mokėtojai), verslo lėšos, privačios lėšos (studentų) ir uţsienio lėšos. Remiantis statistikos dapartamento duomenimis, daugiausiai aukštojo mokslo sektoriui lėšų skyrė valstybė, uţsienio lėšų skirta apie trečdalis, panaši dalis ir iš pačių vartotojų. Maţiausiai lėšų skirta iš verslo sektoriaus (ţr. 8 pav.). 8 pav. Aukštojo mokslo sektoriaus finansavimo šaltiniai, proc. (pagal Statistikos dapartamento duomenis, 2009) Nepakankamą informacinių technologijų diegimą aukštojo mokslo sektoriuje įtakoja ir per maţas informacinių technologijų ir ryšių specialistų, dirbančių Lietuvoje, skaičius. Didţioji dalis šių specialistų emigruoja iš Lietuvos. Lietuvos darbo birţos duomenimis, 2010 metais šių specialistų trūksta net 1,3 tūks. Tarptautinės tyrimų kompanijos IDC duomenimis, 2015 m. Europoje teliks vos 10 proc. darbo vietų, kuriose nereikės e. įgūdţių. Taip teigė daugiau nei 6 000 apklaustų Europos įmonių vadovų. Nepaisant to, kad anksčiau ekonominius sunkumus patyrusioje Europoje nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas (per 22 mln. bedarbių), laisvų IT specialistų darbo vietų skaičius nuolat didėja. Šiuo metu ES šalyse trūksta daugiau nei 300 tūkst. kvalifikuotų IT specialistų. IDC prognozėmis, 2015 m. laisvų darbo vietų skaičius IT srityje sieks jau 700 tūkst. Kaip rodo statistikos dapartamento atlikti tyrimai, Lietuvoje liekantys dirbti aukštųjų mokyklų paruošti specialistai sudaro tik 1 proc. visų paruoštų specialistų (ţr. 9 pav.) 62,5 2,8 15,2 19,5 0 10 20 30 40 50 60 70 Valdţios lėšos Verslo lėšos Aukštojo mokslo ir privataus ne pelno sektorių lėšos Uţsienio lėšos Aukštojo mokslo sektoriaus finansavimo šaltiniai, proc. 34 9 pav. Lietuvoje liekantys dirbti aukštųjų mokyklų paruošti specialistai, proc. (pagal Statistikos dapartamento duomenis, 2009) Anot socialinių tyrimo centro, Lietuvoje IT specialistai pasiliktų, jei aukštosiose mokyklose vyktų IT ir kitų specialybių mokymo derinimo galimybių plėtojimas. Lietuvos universitetai turėtų pakeisti pačią mokymo praktiką. Pas mus aukštąsias mokyklas baigia grynai vien tik IT specialistai, o kadangi visiems nepakanka darbo vietų, tai išvyksta svetur. Uţsienyje yra tokia praktika, kai derinamos IT ir, sakykime, medicinos ar chemijos ţinios, tad specialistas išeina parengtas dirbti ne vienoje srityje ir jam lengviau įsidarbinti. Apibendrinat Lietuvos Statistikos departamento pateiktus duomenis, pastebime, kad kiekvienais metais ţmonių, naudojančių informacines tecnilogjijas, skaičius nuolat didėja. Labiausiai tai pastebima didmiesčiuose. 2011 m. daugiausiai kompiuteriu ir internetu naudojosi jaunesnio amţiaus asmenys. Tokiam pasiskirstymui įtakos turėjo gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis stoka. Paţanga jaučiama ne vien aukštosiose universitetinėse mokyklose, bet ir profesinėse, bendrojo lavinimo ir įvairuose kitose švietimo įstaigose, centruose. Tačiau per 10 metų nors finansavimas švietimui padidėjo, bet pagal ES valstyves lietuva uţima vieną iš paskutiniųjų vietų. 25,3 10,2 54,8 1 5,1 3,6 0 10 20 30 40 50 60 Mokslo ir inţinerijos specialistai Sveikatos prieţiūros specialistai Mokymo specialistai Informacinių technologijų ir ryšių specialistai Teisės, socialinės ir kultūros sričių specialistai Verslo ir administravimo specialistai Specialistais dirbantys, proc. 35 1.4.2. Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų apibendrinimas 1.4.3. Pasaulio banko duomenų aptarimas Švietimo sistemų tobulinimui, Pasaulio bankas imasi didţiulės iniciatyvos įvertinti švietimo politikos kokybę visame pasaulyje. Jo naujoje duomenų bazėje sukaupta informacija, kokią politiką įvairios šalys naudoja, todėl kiekvienoje švietimo sistemos dalyje skatina mokytis, pradedant mokytojų politika, baigiant studentų vertinimais ir mokyklų finansavimo mechanizmais. Pasaulio banko tikslas yra padėti skleisti gerą politiką ir praktiką, leisti šalims mokytis iš įvairių poţiūrių ir suprasti, kurie galėtų būti pritaikyti jų aplinkoje. Anot Mahmoudo Mohieldino, Pasaulio banko grupės vykdomojo direktorius, reikia nedelsiant patobulinti švietimo sistemą ir išlavinti naują jaunų ţmonių kartą, kuri įgytų įgūdţių ir kūrybingumo imtis didţių ekonominių ir technologinių iššūkių (www. iq.lt/tag/pasaulio-bankas/). Pasaulio banko duomenys (K4D, 2009-2010) įrodo, jog Lietuvoje intelektinių išteklių dėka sukurtų informacinių technologijų vartojimo įvairiuose sferose skaičius lyginant su kitomis 133 uţsienio šalimis yra,deja, nepakankamas. Tik pagal mobiliųjų telefonų naudojimą, Lietuva uţimą aukštesnę 7 vietą, tačiau pagal asmeninius kompiuterius, plačiajuosčio iterneto prenumeratą, pačio interneto vartojimą ir jo spartą, interneto prieigas mokyklose, išlaidas švietimui uţima vienas iš paskutiniųjų vietų (ţr. 4 lentelę.). Nors remiantis Statistikos departamento atliktais tyrimais, universitetuose 100 studentams tenka jau 7,1 kompiuterio, tačiau Pasaulio banko duomenimis, šį skaičius palyginus su kitomis 44 valstybėmis, yra maţiausias. 4 lentelė. Lietuvos vieta tarp 133 pasaulio valstybių pagal informacinių technologijų panaudojimą, išlaidų skyrimą švietimui ( pagal Pasaulio banko ekenomikos forumo duomenis, K4D) 9th pillar: Technological readiness 9.01 Availability of latest technologies...........50 9.02 Firm-level technology absorption...........64 9.03 Laws relating to ICT...............................46 9.04 FDI and technology transfer ..................82 9.05 Mobile telephone subscriptions*..............8 9.06 Internet users* .......................................30 9.07 Personal computers*...............................47 9.08 Broadband Internet subscribers*.............31 36 Analizuojant inovacijų sąnaudų rodiklius, galima teigti, kad kiekybiniai rodikliai, susiję su ţinių baze Lietuvoje yra išdėstyti gana gerai, palyginti su ES vidurkiu. Lietuva lenkia ES šalis pagal mokslo ir inţinerijos (S & E) absolventų dalį, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį ir pagal jaunimo švietimo pasiekimus. Tačiau, ji atsilieka dėl dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą ir plačiajuosčio interneto skverbties (ţr. 10 pav.). Regresinė analizė rodo, kad Lietuvos daro sąnaudų rodikliai, susiję su ţinių baze ir suderinti su ES vidurkiu, priklauso nuo išsivystymo lygio ir populiacijos dydţio. 10 pav. Lietuvos ir ES šalių vidurkio inovacijų sąnaudų rodiklių regresinė analizė, mln. Lt (pagal Pasaulio banko duomenis, K4D, 2009) Pagal inovacijų ir verslumo sąnaudų rodiklius, Lietuva palyginti su ES šalių vidurkiu uţ dalyvavimą naujovių veikloje uţima neblogas pozicijas. Tačiau šiek tiek atsilieka nuo ES vidurkio su namų ūkio naujovėmis susijusioje veikloje, su inovacijų ir verslumo išlaidomis (% apyvarta). Tačiau Lietuva geriau vykdo bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis susitarimus dėl naujovių diegimo veiklos, dėl informacijos ir ryšių technologijų (IRT) išlaidų kaip BVP proc. Nepaisant to, Lietuvos inovacijų ir verslumo rodikliai, organizacinių naujovių diegimo srityje, atsilieka (ţr. 11 pav.) Regresijos analizė patvirtina, kad pagal inovacijų ir verslumo sąnaudų rodiklius Lietuva nepasiekia didesnio nei vidutinis lygis. 7,8 12,9 23 16,5 9,6 8,8 18,9 26,8 8,4 4,90 10 20 30 Jaunimo išsilavinimo lygis Mokslo ir inţinerijos absolventai Aukštasis (tretinis) mokslas Plačiajuosčio norma Visą gyvenimą trunkantis mokymasis ES šalių vidurkis Lietuva 37 11 pav. Lietovos ir ES šalių vidurkio inovacijų ir verslumo sąnaudų rodiklių regresinė analizė, mln. Lt (pagal Pasaulio banko duomenis, K4D, 2009) Bendradarbiaudama su Microsoft, Lietuva plėtoja modernią švietimo sistemą, kuria mokymosi pagrindus, skatina programinės įrangos ir verslo bendruomenių, kuriančių darbo vietas, kūrimąsi. Tai skatina ekonomikos plėtrą, pritraukia tiesiogines uţsienio investicijas ir saugo šalies pramonės interesus nuo pasaulinės konkurencijos. Microsoft bendradarbiauja su vyriausybe siekiant padidinti gyventojų informacinių technologijų (IT) raštingumą ir tuo būdu IT rinkoje vaidina svarbų vaidmenį, kuriant naujas darbo vietas ir skatinant ekonomikos vystymąsi. 2009 m. vykusiame Pasaulio ekonomikos forume pagal informacijos technologijų parengtį Lietuvai skirta 33 vieta – tai rodo jos IT potencialą bei pajėgumą, pasireiškiantį per įvairias priemones. Pagal forumo pasaulinio konkurencingumo indeksą šalis uţima 38 vietą ir lenkia pasaulinius bei regioninius partnerius, pavyzdţiui, Slovėniją ir Vengriją, tačiau atsilieka nuo kai kurių kitų šalių, pavyzdţiui, Čekijos ir Estijos. Tikima, kad konkurencinga ir laisva programinės įrangos rinka yra esminis veiksnys siekiant uţtikrinti šalies klestėjimą. Vykdydama iniciatyvas ir projektus, plėtojančius švietimą, skatinančius didesnį gyventojų uţimtumą ir inovacijas, Microsoft prisideda prie ilgalaikio ekonominio ir socialinio Lietuvos vystymosi. Nagrinėjant inovacijų eksporto ir naujų ţinių taikymo rodiklius, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Eksporto rodikliai, susiję su naujų ţinių panaudojimu yra gale, bet esamą spragą, atrodo, galima įveikti. Lietuvoje uţimtumas aukštųjų technologijų paslaugomis yra 2,2% , o palyginti su ES - 3,3%. Naujų produktų pardavimas rinkoje kaip bendros apyvartos dalis yra 4,4%, ES - 7,3%. 21,6 9,1 2,2 34 6,4 14,6 14,8 1,6 23,6 7,8 -5 5 15 25 35 Inovacijų ir verslumo diegimas namų ūkio sektoriuje Bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis vykdymas (naujovių diegimo veikla) Inovacijų išlaidos Organizacinių naujovių diegimas Informacijos ir ryšių technologijų išlaidos ES Lietuva 38 Įmonių naujų produktų pardavimas yra 5,3%, ES - 6,2%. Svarbi sritis, kur Lietuva labai atsilieka iš viso eksporto, tai aukštųjų technologijų produktų eksportas - 4,7% lyginant su ES vidurkiu 16,7% (ţr. 12 pav.). Regresinė analizė rodo, kad BVP vienam gyventojui ir populiacijos dydis Lietuvoje įtakoja inovacijų eksporto ir naujų ţinių taikymo rodiklius. 12 pav. Inovacijų eksporto ir naujų žinių taikymo rodiklių regresinė analizė, proc. (pagal Pasaulio banko duomenis, K4D, 2009) Mokslas, technologijos ir naujovės, lėmusios didţiąją technologinę paţangą, padarė įtaką ne tik mūsų kasdieniam gyvenimui, bet taip pat transformavo visą visuomenę ir padėjo šimtams milijonų ţmonių išbristi iš skurdo (pagal United Nations Economic and Social Council, 2009). Globaliniai iššūkiai, su kuriais dabar susiduriame, įrodo, kad mums reikia pasaulio, pilno našių, lanksčių, kūrybingų ir pakankamai technologiškai bei kultūriškai universalių ţmonių, kad rastume sprendimus daugeliui šių iššūkių. Apibendrinant Pasaulio banko atliktų tyrimų duomenis, tampa aišku, kad mums reikia gerai sukurtos finansų, studentų įvertinimo, profesinės plėtros ir vadybos sistemų, kokybės uţtikrinimo, prieţiūros ir įvertinimo. Šias dabartines sistemas labiau patobulinti arba pakeisti naujomis gali Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiaudama kartu su visomis aukštąsias studijas teikiančiomis institucijomis, ypač bendradarbiaujant su visais aukštųjų studijų proceso dalyviais. Reikia energingų ir skaidresnių santykių tarp centrinės ir vietinių valdţių, valstybinio ir privataus švietimo paslaugų teikėjų, namų ūkių ir bendruomenių. Ir mums reikia glaudesnių sąsajų tarp mokyklų ir darbdavių, kurios uţtikrintų, kad studentai įgytų kintančiai darbo rinkai reikalingų sugebėjimų. Mums reikia daug daugiau išmokti iš nuolat tobulėjančių sistemų tokiose šalyse kaip Singapūras, Čilė, Gana, Slovėnija ir Anglija. 3,3 16,7 7,36,2 6,6 2,2 4,7 4,45,3 2,4 0 10 20 Uţimtumas aukštųjų technologijų paslaugomis Aukštųjų technologijų produktų eksportas Naujų produktų pardavimas rinkoje Įmonių naujų produktų pardavimas Uţimtumas aukštųjų technologijų gamyba ES šalių vidurkis Lietuva 39 2. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ NUOTOLINĖSE STUDIJOSE TENDENCIJOS, LYGINANT SU KITOMIS ES VALSTYBĖMIS 2.1. IT integravimo į nuotolinių studijų procesą problema Lietuvos aukštosios mokyklos naudoja tiek sinchronines, tiek ir asinchronines nuotolinių studijų teikimo priemones. Daţniausiai naudojamos interneto svetainės, vaizdo konferencijos, virtualios mokymosi aplinkos. Šiuo metu iš virtualių mokymosi aplinkų Lietuvoje labiausiai paplitusi „WebCT―. Šioje VMA parengta apie 87% visų LieDM tinklo nuotolinio mokymosi kursų. Maţiau paplitusios, tačiau nuotoliniam mokymuisi taip pat naudojamos ―Moodle‖, „Learning Space― ir „FirstClass― virtualios mokymosi aplinkos. Lietuvoje yra programa ―Lietuvos virtualus universitetas‖(LVU), kuri finansuoja visas švietimo institucijas, norinčias dalyvauti nuotolinių studijų srityje. Šios programos tikslas yra panaudojant sukauptą patirtį bei sukurtą informacinių technologijų infrastruktūrą sudaryti sąlygas ir padėti programos dalyviams, veikiant pagal tinklinį modelį, vykdyti ir plėsti savo veiklą virtualioje erdvėje, teikiant aukštojo mokslo ir kitas švietimo paslaugas Lietuvos gyventojams ir konkuruojant pasaulio rinkose. Pagrindinis LVU programos tikslas – panaudojant jau turimus išteklius, plėsti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę infrastruktūrą (pagal LVU programą) : kurti efektyvią ir darnią, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą, sudarant sąlygas mokytis visą gyvenimą, uţtikrinti švietimo sistemos kokybę integruojantis į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę, rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir uţtikrinti būtiną šalies mokslinę ir technologinę kompetenciją, vykdyti mokslinius tyrimus, skatinti mokslo ir verslo sąveiką, uţtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti ţinių, įgūdţių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informatikos technologijų pranašumais, maţinti socialinės, turtinės, geografinės ir padėties sąlygojamas skirtingas šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo galimybes, 40 plėtoti neįgalių ţmonių ar ţmonių, turinčių ypatingų poreikių, įsitraukimo į informacinę visuomenę programas, panaudojant informacinių technologijų galimybes. Kaip ir ankščiau minėjau, nuotolinės studijos taps kokybiškesnėmis, kai bus išspęstos kelios problemos, susijusios su tinkamu IT panaudojimu tiek nuotolinių studijų rengime, tiek ir pačiame jų teikime. Doc. D. Rutkevičienės pastebėjimu, susiduriama su didelėmis klaidomis, kai dėstytojai, rengdami savo kursą virtualiose mokymosi aplinkose, o ypač jį teikdami, netinkamai panaudoja IT (pagal Rutkevičienę D., E. Švietimo paslaugų teikimas Lietuvoje, tiesioginė transliacija, 2011). Dėstytojai daro didelę klaidą, kai nuotolinių studijų studentams virtualioje mokymosi aplinkoje pateikia didelės apimties paskaitas. Turi būti trumpos ištraukos, kurios pristato svarbiausią paskaitos tikslą ir pateikiamos konkrečios išvados. Mokomoji medţiaga turi būti taip pateikta, jog studentas virtualioje mokymosi aplinkoje rastų tai, ko jam reikia. Tekstas turi būti koncentruotas, trumpas, skyreliai neilgi, su tikslais ir uţdaviniais. Modernizuojant aukštą mokslą Lietuvoje, šiandien svarbiausia ne vie ţmogui suteikti ţinių, tačiau tas ţmogus, panaudodamas pačias moderniausias technologijas, turi sugebėti ţinias nuolat atnaujinti ir jas panaudoti savo darbe. Norint, jog studentai būtų geros ir aukštos kokybės specialistais, gerai uţdirbti, dţiaugtis savo darbu, jie nuolat turi atnaujinti savo ţinias. Todėl dėstytojai savo institucijoje turi suorganizuoti kokią sistemą, kad studentai grįţtų nuolat papildyti savo ţinias, bet prieš tai jie turi ţinoti studentų poreikius. Pasak Ramanauskienės S., šiuolaikinėje verslo ir mokslo aplinkoje produktai, technologijos, rinkos greitai keičiasi, organizacijos, jų konkurentai tampa sumanesni, lankstesni, todėl būtina tobulinti ir modernizuoti nuotolines studijas, jog kitos institucijos, atsirandančios iš uţsienio, neperimtų mūsų rinkos dalies (Ramanauskienė S.,2005). Dėstytojams būtina nuolat tobulinti savo kompetencijas tiek IT panaudojimo nuotolinių studijų procese, tiek uţsienio kalbos, ypač anglų, barjerui panaikinti. Tai turėtų būti labiau aktualu vyresnio amţiaus dėstytojams. Analizuojant klausimą kodėl, ţinome Statistikos departamento duomenimis, didţiąją universitetų darbuotojų dalį sudaro vyresnio amţiaus asmenys. Todėl jei nespėsime keistis panašiu tempu kaip ir visas pasaulis, prarasime savo studentus, kurie pasirinks uţsienio šalių teikiamą švietimą, tiek ir nuotolines studijas. Pasak doc. D. Rutkevičienės, dabartiniams naujos kartos studentams visai neproblema mokytis uţsienio šalių virtualių universitetų įvairiuose dariniuose (pagal Rutkevičienę D., E. švietimo paslaugų teikimas Lietuvoje, vaizdo paskaitų sistemos transliacija, 2011). Nuotolinio mokymosi pagrindą sudaro naujosios informacinės technologijos ir komunikavimo priemonės: elektroninis paštas, diskusijų forumai internete, pokalbiai internete realiame laike, 41 virtualios mokymosi terpės, garso ir vaizdo konferencijos. Taigi tereikia turėti kompiuterį ir prieigą prie interneto, noro mokytis, ir išsirinkti pageidaujamą kursą. Nuotolinio mokymo sistema yra tikrai lanksti ir universali. Sutaupoma nemaţai laiko, kurį tektų praleisti kelyje, norint nuvykti iš Vilniaus į paskaitas, skaitomas Kaune. Lietuvoje nuotolinių studijų plėtra nėra minima tarp bendrų strateginių švietimo politikos tikslų. Tačiau, Lietuvoje kuriant informacijos visuomenę ir nuosekliai skatinant gyventojų naudojimąsi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis bei plėtojant prieigos prie interneto taškų infrastruktūrą, nuotolinis švietimas tampa vienu iš esminių veiksnių, spartinančių bendros švietimo politikos tikslų įgyvendinimą. Pasak prof. hab.dr. Kaklausko A., studijų programos tikslai ir uţdaviniai bei besimokančiųjų norai, poreikiai, mokymosi stiliai ir esamas išsilavinimas yra pagrindas plėtojant pedagogines strategijas ir koncepcijas. Skirtingų studentų norai, poreikiai, esamas išsilavinimas, mokymosi stiliai ir galimybės, gabumai ir kitos savybės skiriasi. Esant tokiems dideliems besimokančiųjų skirtumams, naujausios technologijos, pedagoginės strategijos ir koncepcijos padeda jiems daug geriau perprasti studijų programą ( Kaklauskas A., 2011) Mes gyvename e – mokymosi industrijos aplinkoje, todėl reikia būti budriais, nepraleisti galimybių tobulėti, nes antraip universitetų teikiamos nuotolinės studijos bus niekam nereikalingos. Lietuvoje nuotolinių studijų integravimo į švietimo procesą situacija gana nebloga, tačiau trūksta kokybiškai parengtų nuotolinių studijų kursų. Siekiant kokybės, nuotolinių studijų kursai turi apimti visus e- mokymosi industrijos sigmentus (ţr. 13 pav.) 13 pav. E- mokymosi industrijos segmentai (pagal Rutkevičienę D., 2011) Kita labai aktuali problema ta, jog dėstytojai bei kiti su nuotolinių studijų rengimu ir teikimu susiję dalyviai, nenoriai bendradarbiauja su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Toks E- mokymosi industrija PASLAUGOS (sistemų integravimas, turinio talpinimas, mokymosi parama, mokymosi poreikių vertinimas, konsultavimas e- mokymosi klausimais). TECHNOLOGIJA (mokymosi valdymo sistemos, turinio valdymo sistemos, bendradarbiavimo aplikacijos, virtualios klasės aplikacijos, turinio rengimo įrankiai, naršyklių įskiepai, ţinių valdymo sistemos. TURINYS ( kursų turinio rengimas, kursų turinio teikimas, simuliacijų scenarijų rengimas, testavimo/vertinimo paslaugos , turinio agregavimas, dėstomo dalyko ekspertinio vertinimo paslaugos. 42 bendradarbiavimas leistų sukurti kokybišką nuotolinių studijų kursą, kurį teiktų pati švietimo institucija. Šiandieną yra ţinoma daug atvejų kai, pajutę rinkos poreikį, tokius kokybiškus kursus teikia verslo įmonės, privačios institucijos ar kiti švietimo centrai, kurie ―pasisavina‖ aukštųjų mokyklų paslaugų vartotojus, t.y. studentus. Svarbia problema laikoma ir dėstytojų nenoras virtualiose mokymosi aplinkose mokomąją medţiagą pateikti kūrybiškai, nenuobodţiai. Pateikdamas mokomąją medţiagą virtualiose mokymosi aplinkose, dėstytojas turi vadovautis specialia nuotolinių studijų rengimo metodika. Net rengiant demonstruojamąsias skaidres, svarbu išmanyti kaip apskaičiuoti jose demonstruojamų objektų dydį priklausant nuo patalpos dydţio, kokią įtaką daro spalva, kokia spalvinė gama naudojama, kiek gali daugiausiai būti animuotų paveikslų, koks šrifto dydis ir pan. Skaidrėse ir kituose informacijos pateikimo šaltiniuose negalima patalpinti daug informacijos vien uţsienio kalba, nes ne visi studentai ją moka. Tačiau studentai pabrėţia, jog daugelis dėstytojų nesilaiko etiketo ir nemaţai duomenų vis dėlto pateikia uţsienio kalba, kuriuos studentai priversti išsiversti. Mokomoji medţiaga nuotolinių studijų studentams būtų priimtinesnė, jeigu ji būtų pateikiama ne vien knygos skyriais elektroniniame formate arba pateikiamas tik literatūros sąrašas, bet ir video ir garso įrašais, filmais, praktinių arba laboratorinių darbų įrašais, kuriuose dėstytojas pademonstruoja kaip teorija pritaikoma praktikoje. Deja, tokių kūrybiškų dėstytojų trūksta, nes ne visi geba naudotis įvairiomis technologijomis. Pasak Sakalausko L. ir Preidţio S., nuotolinių studijų kokybė priklauso nuo visų studijų procese dalyvaujančių vartotojų grupių: kokybiškai parengtas nuotolinis modulis bus patogus besimokančiajam, palengvins darbą kuratoriui, nuo kurio veiksmų taip pat labai priklauso nuotolinių studijų proceso kokybė. Nuo administratoriaus, atsakingo uţ virtualaus mokymo aplinkos serverio nepertraukiamą darbą, veiklos taip pat priklauso visas studijų procesas – nustojus veikti serveriui bent po vieną valandą per parą, studijos taps neprognozuojamos ir nepatrauklios studentams bei kuratoriams. Kad šis procesas vyktų sklandţiai ir koordinuotai, būtinas visų dalyvių grupių nenutrūkstamas darbas: besimokančiųjų veiklos stebėjimas ir jų skatinimas, grįţtamojo ryšio uţtikrinimas, galimų techninių problemų prognozavimas, nepavėluotas jų šalinimas ir pan. (Sakauskas L., Preidys S, 2009). Šiai nuomonei pritaria ir daugelis kitų mokslininkų, kaip antai Teresevičienė M., Rutkauskienė D., Volungevičienė A., Zuzevičiūtė V., Rutkienė A., Targamadzė A. Jų teigimu, nuotolinėse studijose įvairiems trukdţiams įveikti labai daţnai nepakanka atskirų ţmonių iniciatyvumo ar pastangų, o reikia viso pastangų tinklo, suausto iš infrastruktūros prieinamumo, politinės paramos ir teisinio uţtikrinimo bei atskiro ţmogaus – tiek pasiryţusio mokytis, tiek pasiryţusio mokyti, tiek pasiryţusio skatinti mokytis – darbų, tai yra būtinas sistemiškumas (Teresevičienė M. ir kt., 2008). 43 Dėstytojams taip pat sunkiau sekasi aktyviai dalyvauti virtualiųjų forumų diskusijose su studentais. Daţnai jiems sunku suvaldyti mokomąsias aplinkas taip, kad studentai tarpusavyje vieni su kitais, ar su pačiu dėstytoju bendradarbiautų, aktyviai diskutuotų, keltų mokymosi motyvaciją. Kursų teikėjai per daug nesistengia, jog studentai būtų ―uţnorinti‖ mokytis. Su kokiomis problemomis susiduria dėstytojai, dirbantys su virtualiomis mokymosi aplinkomis, išsamų tyrimą atliko Mokytojų kompetencijos centro vadovė Saugėnienė N. Jos teigimu, aukštojo mokslo institucijai, diegiančiai e.studijas, būtina apmąstyti institucinės paramos dėstytojams ir studentams sistemą, kuri apimtų ne tik aprūpinimą technologinėmis priemonėmis ir bei techninę pagalbą, bet ir sistemingą, kryptingą metodinę bei pedagoginę paramą dėstytojams (Saugėnienė N., 2010). Nors šiuo metu Lietuvoje išvystytas vaizdo konferencijų tinklas, tačiau nemaţai nuotolinių studijų dėstytojų vengia teikti informaciją šiuo būdu. Kaip prieţastis galima įvardinti nemokėjimą elgtis prieš kamerą. Nemaţai dėstytojų, ypač vyresnio amţiaus, linkę per daug gestikuliuoti rankomis, jiems sunku išsedėti kėdėje nevaikščiojant, sunku palaikyti tiesioginį akių kontaktą prieš kamerą nors tai reikalaujama. Apie šias prieţastis ir daugybę kitų, išsamius tyrimus atlikinėjo mokslininkai Butkevičienė E., Rutkauskienė D., Daukilas S., Gudonienė D., Mušankovienė V. R. ir pateikė veikale „E- mokymosi ypatybių švietimo sektoriuose studija― (Butkevičienė E. irk t., 2008). E- mokymasis, tai toks mokymasis, kuriame nori nenori, bet jau savaime dalyvauji, nes technologijos praturtina procesą. Nors esą dėstytojų, akademikų, manančių, kad technologijos sugriaus akademines auras, sukels sumaištį švietime, kuri prives prie praţūties, tačiau būtina ‖ eiti koja į koja‖ su visu tobulėjančiu pasauliu, nes kitaip, ankščiau ar vėliau, toks dėstytojas švietimo įstaigoje taps nebereikalingu. Nes kuo dėstytojas bus inovatyvesnis, modernesnis, tuo jis labiau patiks dabartinės kartos studentams, jo teikiamas kursas pritrauks daugiau vartotojų, kurie ir ateityje naudosis teikiamomis paslaugomis. Tokie dėstytojai rodys pavyzdį kitiems savo kolegoms, skatins nesivadovauti pasenusiomis paţiūromis. Aptarus mokslininkų atliktus tyrimus apie IT integravimo į nuotolines studijas problemas, galima daryti išvadą, jog pagrindinės problemos susijusios su dėstytojų netinkamai panaudojamomis informacinėmis teghnologijomis, kai jie rengia arba teikia savo kursą virtualiose mokymosi aplinkose (VMA). Taip pat būtina, jog kitos institucijos, atsirandančios iš uţsienio, neperimtų mūsų rinkos dalies. Dėstytojams būtina nuolat tobulinti savo kompetencijas uţsienio kalbos, ypač anglų, barjerui panaikinti. Lietuvoje trūksta kokybiškai parengtų nuotolinių studijų kursų, todėl būtina visoms aukštosioms mokykloms bendradarbiauti. Tačiau dabartiniai tyrimai rodo,kad dėstytojai bei kiti su nuotolinių studijų rengimu ir teikimu susiję dalyviai, nenoriai bendradarbiauja. Tai keletas prieţasčių, dėl kurių informacinės technologijos sunkiau integruojamos į nuotolines studijas, ir ši studijų forma nėra pakankamai vertinama. 44 2.2. IT integravimo į nuotolinių studijų procesą problemų sprendimas ir rekomendacijos situacijos gerinimui 2.2.1.Lietuvos ir ES valstybių aukštųjų mokyklų teikiamų nuotolinių studijų lyginamoji analizė IT integravimo aspektu Danija, Švedija, Norvegija, JAV, Japonija, Prancūzija, Australija, Belgija, Nyderlandai - išsivysčiusios valstybės. Jas be jokių dvejonių galima -priskirti trečiojo sektoriaus šalims. Tai aukšto išsivystymo lygio valstybės. Pasaulio banko duomenimis, jose ryškiai pastebimas aptarnavimo sektoriaus dominavimas, maţiau pramonė ir visiškai maţas ţemės ūkio sektoriaus dominavimas. Išsivysčiusiose šalyse aukšti ekonomikos, inovacijų diegimo, informacinių ryšių technologijų (IRT), švietimo indeksai. Čia sparčiausiai kuriamos naujos technologijos, jos sparčiai diegiamos (kompiuterinė bei programinė įranga ir pan.). Šiose šalyse naujų technologijų išradimas turi senas tradicijas, šių šalių vyriausybės daug investuoja į naujus mokslinius tyrimus. Nepralenkiama lyderė nuotolinio švietimo srityje yra JAV, Europoje pirmauja Didţioji Britanija. JAV yra didelė nuotolinio švietimo modelių įvairovė ir naudojamos praktiškai visos ţinomos nuotolinių studijų rengimo ir teikimo technologijos. JAV aukštojo mokslo institucijose nuotolinių kursų teikimui daţniausiai naudojamas internetas. 90% institucijų teikia asinchroninius kursus internetu, 51% naudoja dvipusį vaizdo ir garso ryšį, 43% teikia sinchroninius kursus internetu, 41% naudoja vienpusę tiesioginę vaizdo transliaciją. Pagal Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktą tyrimą, nuotolinių studijų technologijų įvairove pasiţymi šalys, turinčios atviruosius universitetus. Nors šis tyrimas yra genėtinai pasenęs, tačiau jis atspindi ir dabartinę situaciją Lietuvoje. Technologijų įvairovės nuotolinėse studijose nepakito, pakito tik pačio panaudojimo kiekybės rodikliai. Tyrimo duomenimis, didelę technologijų įvairovę nuotolinėse studijose naudoja JAV, Didţioji Britanija, Ispanija. Skandinavijos šalys, nuotolinių studijų elementus derinančios su tradicinėmis studijomis, daugiausia naudoja virtualias mokymosi aplinkas. Lietuvoje populiariausios technologijos – vaizdo konferencijos ir virtualios mokymosi aplinkos ( ţr. 5 lentelę.). Čia labiausiai paplitęs mokymąsis internetu, vaizdo konferencijos santykinai uţima tik 3-4 proc. 45 5 lentelė. Technologijų, naudojamų nuotolinėms studijoms, rūšys (pagal Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktą tyrimą, 2005) Technologijų rūšys (pagal JAV modelį) Lietuva JAV Norvegija Švedija Dvipusis vaizdo ir garso ryšys (vaizdo konferencijos) X X X X Vienpusis vaizdo ir dvipusis garso ryšys X Vienpusis vaizdo ryšys (tiesioginė vaizdo transliacija per televiziją) X Vienpusis vaizdo ryšys (vaizdo kasetės ar vaizdo įrašo transliacija) X Dvipusis garso ryšys (garso/telefoninės konferencijos) X Vienpusis garso ryšys (garso kasetės, radijo laidos) X Kursai internete naudojant sinchronines priemones (pokalbių kambariai, „baltos lentos― ir pan.) X X X Kursai internete naudojant asinchronines priemones (el. paštas, medţiaga tinklalapyje ir pan.) X X X X Kompaktinės plokštelės (CD) X X X X Priemonių paketai – aukščiau išvardytų priemonių deriniai (virtualios mokymosi aplinkos ir kt.) X X X X Kitos technologijos X Ispanijoje vaizdo konferencijos – daţnai naudojamas mokymo metodas. Jis pripaţįstamas veiksmingu dėl plataus studijų centrų tinklo, specifinių Ispanijos gamtinių sąlygų ir įgimto gyventojų komunikabilumo. Naujų informacinių technologijų įgyvendinimas kelia naujų reikalavimų dėstytojams, dirbantiems universitete ar kolegijoje. Šie pokyčiai lemia pasikeitusius dėstytojų ir besimokančiųjų santykius, dėmesį mokymuisi, didesnei besimokančiųjų autonomijai, grupinio darbo ir mokymosi bendradarbiaujant akcentavimą. Didėja dėstytojo, kaip pagalbininko ir vadybininko, vaidmuo; keičiasi kontrolės sritis, ji pereina nuo dėstytojo besimokančiajam. Atkreipiant dėmesį į šiuos faktus, išsiskiria trys pagrindinės IT integravimo į nuotolines studijas problemos: netobulas mokymosi medţiagos pateikimas virtualiose mokymosi aplinkose (VMA), studentams iškylančios problemos dirbant VMA (programų uţstrigimai, naudojantis įrankių juostomis), nuotolinių studijų dėstytojų, techninio personalo napakankama kompetencija (jie turi nuotolinių studijų studentams uţtikrinti galimybę pasiekti kuo įvairesnius mokymosi šaltinius, atlikant tyrimus ar laboratorinius darbus). Taip pat problemomis laikomi institucinis nenoras bendradarbiauti tarp atskirų institucijų, nepakankama studentų ir dėstytojų informacinė komunikacinė kompetencija. Situacinis barjeras - maţos valstybės teritorijos specifika, ir 46 dispozicinis barjeras yra tas, kad Lietuvos gyventojų nuostatos į nuotolinį mokymąsi vis dar pakankamai rezervuotos. Anot dr. Ţvirdausko D. atlikto tyrimo, studentai pageidavo kad dėstytojai į šią studijų formą ar būdą ţiūrėtų rimčiau. Studentų teigimu, kai kurie dėstytojai nesugebėjo naudotis elementariais dalykais nuotolinio mokymosi aplinkoje. Klausytojai siūlė, kad reikia organizuoti dėstytojų apmokymus kaip naudotis nuotolinio mokymosi aplinka (Ţvirdauskas D., 2008). Siekiant tobulinti mokymosi medţiagos pateikimą, būtina kelti universitetų dėstytojų ir personalo, atsakingo uţ nuotolinių studijų organizavimą, IKT kompetenciją. IT integravimas į nuotolinių studijų programas turėtų būti vykdomas, tenkinant potencialių studentų ar klausytojų poreikius. Šios problemos įtakoja IT integraciją į nuotolines studijas. Nors Lietuvos virtualaus universiteto strategijoje numatyti svarbiausi nuotolinių studijų prioritetai, visgi siekiant nuotolinių studujų kokybės, ypač reikšmingas tampa mokslo ir studijų įstaigų kaip paţangių ţinių centrų bendradarbiavimas su įmonėmis ir institucijomis. Svarbiu tikslu tampa geriausios mokymo klasės ir mokymosi virtualioje aplinkoje praktikos integravimas, skatinant nuolatinį studentų mokymosi savarankiškumą. Tam dėstytojai ir personalas, atsakingas uţ nuotolinių studijų organizavimą turi būti susipaţinę ir su mokymo, informacijos ir komunikacijos technologijomis, nuolat atlikinėti tyrimus vartojų poreikiams išsiaiškinti. Doc. Rutkauskienės D. nuomone, siekiant gerinti nuotolinių studijų proceso rengimą ir teikimą, būtina nuolat tobulinti dėstytojų kompetenciją IT panaudojimo mokymosi procese. Kadangi nuotolinėse studijose, kitaip nei tradicinėse studijose, pagrindinė ir papildoma studijų medţiaga pateikiama internete, diskusijos ir konsultacijos vyksta virtualiose mokymosi aplinkose, ţinias ir gebėjimus studentai patys kontroliuoja esant nutolę nuo tradinės mokymosi aplinkos, tai šios dėstytojų kompetencijos tobulinimas yra vienas iš prioritetinių tikslų (ţr. 14 pav.). 14 pav. Nuotolinių ir tradicinių studijų santykis (pagal doc. Rutkauskienę D., 2011) NUOTOLINĖS STUDIJOS (pgrindinė ir papildoma studijų medţiaga internete, virtualios diskusijos ir konsultacijos, ţinių ir gebėjimų savikontrolė) TRADICINĖS STUDIJOS (keli akivaizdiniai susitikimai, atsiskaitymai) 47 Lietuvoje dauguma priemonių ir įvairių šaltinių, naudojamų nuotolinėse studijose, perimta iš JAV. Ši valstybė garsėja sparčiu IT panaudojimu visose ekonomikos sektoriuose, taigi ir švietime, ir pačiose nuotolinėse studijose. Norint studijuoti nuotoliniu būdu JAV universitetuose, reikia tų pačių dokumentų, kaip ir pradedant kitas (dienines ar vakarines) studijas Lietuvoje. Studentai, besimokantys internetu, gali naudotis universiteto biblioteka, rasti įvairių mokslo darbų, o daugumą vadovėlių gauna iš universiteto paštu. Vadovėliais ir jų siuntimu rūpinasi pats universitetas. Studentai su dėstytojais daţnausiai konsultuojasi elektroniniu paštu. Taip pat daugelis universitetų siūlo tiesiogines pokalbių kanalų transliacijas, forumus ir konsultacijas telefonu. Pavyzdţiui, Fynikso universitete studentai sujungti į bendrą konferenciją, kurioje diskutuoja vieni su kitais ir su dėstytojais įvairiausiomis temomis. Taip pat įmanomos vaizdo bei garso konferencijos ir, ţinoma, tiesioginiai susitikimai. Daugelyje JAV universitetų ir bakalauro, ir magistro laipsnių studijos vyksta panašiai: studentai 6-7 savaites mokosi vieną dalyką, uţ kurį kurso pabaigoje privalo atsiskaityti. Daţniausia atsiskaitymo forma – įvairiausi rašto darbai. Tiesa, vienu metu galima studijuoti ir kelis dalykus – tokiu būdu per trumpesnį laiko tarpą surinkti kursui baigti reikiamą kreditų skaičių. Tad mokslas internetu gali trukti daug trumpiau nei tradicinis, bakalauro laipsnį galima įgyti per 2 ar 3 metus. Universitetų, siūlančių įgyti laipsnį internetu, tinklapiuose teigiama, kad magistro laipsnį įmanoma gauti netgi per metus. 2000 m. Pasaulio bankas įkūrė Pasaulinės plėtros mokymosi tinklą (Global Development Learning Network (GDLN)), kuriame jau bendradarbiauja daugiau nei 120 institucijų iš 80 šalių visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuva (prieigos taškai nuo 2002 m. Kaune - KTU ir Vilniuje- VU). GDLN bendradarbiaujančios šalys siekia ţmonėms ir organizacijoms suteikti mokymosi visą gyvenimą galimybes, keičiasi moderniais mokymosi sprendimais ir juos teikia globalios plėtros veikloje dalyvaujantiems ţmonėms. Šis tinklas visame pasaulyje turi net apie 500 prieigos taškų. Jis veikia keliais lygiais. Pirmas, yra fizinė infrastruktūra (vaizdo konferencijų vietų, kompiuterių, multimedijos įranga ir interneto prieigos), suteikia saugų prieglobstį mokymosi ir keitimosi ţiniomis sostinėse ir kituose nutolusiuose objektuose. Antras, tinklas siūlo plačias konsultavimo ir diegimo paslaugas: nuo poreikių vertinimo į mokymosi veiklą, iki gaminių projektavimo, įgyvendinimo ir vertinimo (pagal GDLN). Prieinama išvada, kad Pasaulio banko duomenimis, išsivysčiusiose šalyse, kaip Danija, Švedija, Norvegija, JAV, Japonija, Prancūzija, Australija, Belgija, Nyderlandai, ryškiai pastebimas aptarnavimo sektoriaus dominavimas, maţiau pramonė ir visiškai maţas ţemės ūkio sektoriaus dominavimas. Jose aukšti ekonomikos, inovacijų diegimo, informacinių ryšių technologijų (IRT), švietimo indeksai. JAV yra didelė nuotolinio švietimo modelių įvairovė ir naudojamos praktiškai 48 visos ţinomos nuotolinių studijų rengimo ir teikimo technologijos. Lietuvoje populiariausios technologijos – vaizdo konferencijos ir virtualios mokymosi aplinkos. Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvos dokumentuose, statistinių duomenų pagal temą analizėse, informacinės techologijos laikomos intelektinių ţinių sukurtais produktais. Jų dėka keliama Lietuvos ekonomika, visuomenės išprusimo lygis. Tai suteikia galimybę lietuvai konkuruoti su ES ir kitomis pasaulio valstybėmis. Vis labiau pripaţįstama, kad kokybiškos nuotolinės studijos, paremtos šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis. Jos turi būti vystomos ir plėtojamos kaip galinčios suteikti lygiavertį išsimokslinimą, kaip ir tradicinės studijos. Tačiau būtina įveikti egzistuojančias problemas, kurios apsunkina informacinių technologijų integravimą nuotolinėse studijose ir jas padaro nepatraukliomis studijų proceso dalyviams. 49 3. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DAROMOS ĮTAKOS NUOTOLINĖMS STUDIJOMS SOCIOLOGINIS TYRIMAS 3.1. Tyrimo metodika Siekiant diagnozuoti informacinių technologijų įtaką nuotolinėms studijoms, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketavimas pagal standartizuotą klausimyną. Tyrimo instrumentas sudarytas remiantis mokslininkų darbais: Woodley A., Kirkwood A., Graham C., Lauţacko R., Teresevičienės M., Volungevičienės A., Rutkauskienės D., Cibulskio G., kurie tyrinėjo informacinių technologijų svarbą edukologijos kokybei, jų panaudojimo nuotolinėse studijose problemas. Tyrimo tikslas- ištirti ugdymo proseso dalyvių (kolegijų, universitetų nuotolinių studijų dėstytojų ir studentų) nuomones informacinių technologijų įtakos nuotolinėms studijoms klausimais. Tyrimas bavo atliekamas trimis etapais: 1) parengtos anketos dviems respondentų grupėms; 2) atlikta anketinė apklausa; 3) išanalizuoti ir grafiškai pateikti tyrimo duomenys. Tyrimo objektas- kolegijų, universitetų nuotolinių studijų dėstytojų ir studentų nuomonės informacinių technologijų įtakos nuotolinėms studijoms klausimais. Tyrimo imtis- 174 studentai ir 88 dėstytojai (iš jų 128 studentai ir 68 dėstytojai dalyvavo internetinėje apklausoje). Kolegijų, universitetų nuotolinių studijų studentų ir dėstytojų anketinė apklausa vyko dviem etapais: 1) internetinė apklausa (www.apklausa.lt); 2) apklausa, pateikiant popierines anketas studijų įstaigose. Respodentams buvo parengti du klausimynai su uţdarais, pusiau uţdarais ir atvirais klausimais (ţr. 3 ir 4 priedus). Pirmieji penki klausimai skirti išsiaiškinti, kaip dėstytojai ir studentai vertina studijavimą nuotoliniu būdu, kokia forma vedami mokymo kursai yra efektyviausi, kokiu modeliu grįstos jų studijos (studijų teikimas), kokiomis nuotolinio mokymosi sistemomis ir asinchroninio modelio įrankiais daţniausiai naudojamasi. Pagrindinėje klausimyno dalyje pateikti devyni blokai, į kuriuos įeina nuo dviejų iki trylikos teiginių, kurių dėka sprendţiama tyrimo problema. Šioje anketos dalyje siekiama nustatyti kaip daţnai dėstytojai ir studentai naudojasi informacinėmis technologijomis nuotolinių studijų metu, kokią studijų įstaigos organizacinę veiklą respondentai pastebi. Taip pat prašoma, kad tyrimo dalyviai apibūdintų dabartinių nuotolinių studijų organizacinių veiklų tobulinimo būtinumą, 50 dėstytojų ir studentų veiklą studijų procese, virtualių mokymosi aplinkos dalių svarbumą, įvertintų nuotolinių studijų kokybę atitinkamuose etapuose, bei jų kokybę lyginant su tradicinėmis studijomis. Apklausos tikslas – įvertinti studentų, dėstytojų nuostatas į informacinių technologijų tikslingą panaudojimą nuotolinėse studijose, į tarpusavio bendradarbiavimą, įvertinti informacinių technologijų daromą įtaką nuotolinių studijų kokybei. Išsiaiškinti respondentų vaidmenį nuotolinių studijų procese, kai jų metu pasitelkiamos informacinės technologijos. Atskleisti vyraujančias informacinių technologijų daromos įtakos nuotolinių studijų kokybei problemas ir problemų sprendimo galimybes. Apklausos paskutiniai klausimai skirti išsiaiškinti kokioje aukštojoje mokykloje (kolegijoje, universitete) studijuoja (dirba) respondentai, koks jų amţius, lytis. Dėstytojų anketose dar prašoma nurodyti pedagoginio darbo staţą, mokslinį laipsnį, pedagoginį vardą. Anketinės apklausos metodas, yra daţnai naudojamas mokslinėje praktikoje, nes klausimyne pateikiami klausimai yra aiškūs ir nedviprasmiški. Kitas teigiamas klausimynų bruoţas yra tai, kad garantuojant anonimiškumą yra skatinamas respondentų noras bendradarbiauti, atsakinyti i pateiktus klausimus. Tyrimo instrumentas. Anketinę apklausą pasirinkau, nes ji turi keletą privalumų, tokių kaip galimybę atlikti šią apklausą respondentų gyvenamojoje ar darbo vietoje (uţtikrinamas pakankamas tyrimui imties dydis, didelė anketų grąţinimo tikimybė, trumpesnis sugaištamas laikas nei naudojant kitokius tyrimo metodus ir ši apklausos forma yra gana informatyvi). Sudarant klausimyną buvo formuluojami klausimai, kurie leidţia kiek galima geriau išsiaiškinti tiriamąjį reiškini ir padeda atsakyti į tyrimo klausimą (ţr.6 lentelę). 6 lentelė. Tyrimo instrumento diagnostiniai blokai Diagnostinis konstruktas Klausimų blokai Testo ţingsnių skaičius Informacinių technologijų daromos įtakos nuotolinių studijų kokybei atspindintys kintamieji Klausimai nuo 1 iki5. Sudaryti devyni blokai. 1 bloką sudaro 13 teiginiu, 2 blokus sudaro 6 teiginiai, 1 bloką- 5 teiginiai, 3 blokus- po 4 teiginius, 1 bloką- 3 teiginiai, 1 bloką- 2 teiginiai, (klausimai nuo 6 iki 14). 5 9 5 48 Socialiniai- demografiniai kintamieji Klausimai nuo 15 iki 18 (dėstytojų anketoje iki 19). 4 4 Iš viso: 57 51 Tyrimo proceduros: Anketų pradţioje su tyrimo tikslais ir metodika buvo supaţindinti tyrime dalyvavusių aukštųjų mokyklų nuotolinių studijų studentai ir dėstytojai. Respondentai buvo informuoti apie tyrimo tikslus, anonimiškumo garantavimą, kad apklausos metu surinkti duomenys bus panaudoti tik tyrimo tikslais. Aiškiai ir tiksliai buvo nusakytas tyrimo tikslas. Respondentai buvo informuoti, jei kils klausimų, ar jie norės išsamiau išreikšti savo nuomonę, pasiūlymus, galės skambinti nurodytu telefonu arba elektroniniu paštu (kontaktiniai duomenys buvo pateikti tiek internetinėje apklausos anketoje, tiek popierinėje). Tyrimo duomenų apdorojimui pasitelktos statistinės analizės proceduros: aprašomoji statistika (procentai, vidurkiai). Kiekvienas blokas yra analizuojamas atskirai kintamujų procentinės išraiškos analize. Respondentai teiginius turėjo įvertinti 3; 4; 6 balų sistemoje (ţr. 7 lentelę). 7 lentelė. Klausimų blokų vertinimo balų sistema ir jų paaiškinimai Klausimų blokų Nr. Pateiktų teiginių vertinimo balų sistema Vertinimo balų paaiškinimai 6. 4 balų 1- Niekada; 2- Retai; 3- Daţnai; 4- Visada. 7. 4 balų 1- Niekada; 2- Retai; 3- Daţnai; 4- Visada. 8. 3 balų 1- Nepritariu; 2- Iš dalies pritariu; 3- Pritariu. 9. 3 balų 1- Nepakankama; 2- Dalinai pakankama; 3- Pakankama. 10. 4 balų 1- 1- Niekada; 2- Retai; 3- Daţnai; 4- Visada. 11. 3 balų 1- Nesvarbu; 2- Svarbu; 3- Labai svarbu. 12. 3 balų 1- Nepritariu; 2- Iš dalies pritariu; 3- Pritariu. 13. 6 balų 1- Niekada; 2- Labai retai; 3- Retai; 4- Daţnai; 5- Labai daţnai; 6- Visada. 14. 3 balų 1- Nepritariu; 2- Iš dalies pritariu; 3- Pritariu. Tyrimo etika. Tyrimo metu vadovautasi teisingumo, savanoriškumo, pagarbos asmens orumui principais. Respondentai iš esmės buvo geranoriški, nors ir buvo nusiskundimų dėl didelio uţimtumo, daţnai vykstančių įvairių tyrimų, anketų sudėtingumo. Tyrimo etikos principus pavyko išlaikyti. Tyrimo imties charakteristikos. Tyrimo metu dėstytojų ir studentų anketos buvo sudarytos ir patalpintos internetinėse svetainėse (www.apklausa.lt, www.manoapklausa.lt, www.fecebook.lt, 52 www.studijos.lt), bei jų nuorodos nusiųstos į daugumą Lietuvos universitetų ir kolegijų nuotolinių studijų centrų elektroninius paštus. Kitas apklausos etapas buvo vykdomas išdalinant studentams ir dėstytojams popierines anketas. Popierinės anketos buvo pateikiamos tik Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų nuotolinių studijų studentams ir dėstytojams. Apklausa buvo vykdoma 2012 metų sausio- kovo mėnesiais. Iš viso buvo apklausta 262 respondentai (174 studentai ir 88 dėstytojai). Internetinėje apklausoje dalyvavo 14 aukštųjų mokyklų ( 7 universitetai ir 5 kolegijos, 2 aukštosios mokyklos). Popierinės anketos išdalintos keturių Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų nuotolinių studijų studentams ir dėstytojams. Anketų grįţtamumas 81,79%. Gauti apklausos duomenys buvo statistiškai apdoroti programomis Microsoft Office Excel 2007, Microsoft Office Word 2007. Internetinėje apklausoje 38 respondentai nenurodė savo studijų įstaigos. Iš likusių 224 respondentų 68 (30,4 %) studijuoja arba dirba kolegijose, o 156 (69,6 %) respondentai- universitetuose. Apklausos metu buvo fiksuojamos respondentų sociodemografinės charakteristikos, kurios gali turėti ryšį su šiuo tyrimu. Tai – lytis, amţius, studentų uţimtumas, dėstytojų mokslinis laipsnis, pedagoginis vardas ir pedagoginio darbo staţas. Respondentų (studentų) pasiskirstymas pagal lyti: 111 (63,8 %) respondentų – moterys; 60 (34,5 %) respondentų – vyrai, 3 (1,7 %) respondentų savo lyties nenurodė. Studentų buvo prašoma nurodyti savo uţimtumą. 38,6 % apklaustųjų teigė, jog dirba visą dieną ir mokosi, 33,7% - dirba ne visą darbo dieną ir mokosi, 25,3 % - tik mokosi, 2,4%- neatsakė į šį klausimą. Tyrimo duomenys rodo, kaip respondentų imtis pasiskirsčiusi aukštosiose mokyklose (ţr. 8 lentelę). 8 lentelė. Respondentų imties pasiskirstymas Lietuvos aukštosiose mokyklose (skaičius, procentai) Eil. Nr. Aukštosios mokyklos pavadinimas Apklaustųjų studentų skaičius (procentais, %) Apklaustųjų dėstytojų skaičius (procentais, %) 1. Vilniaus universitetas 26 (14,94 %) 8 (9,09 %) 2. Lietuvos edukologijos universitetas 15 (8,62%) 9 (10,23 %) 3. Vytauto Didţiojo universitetas 15 (8,62 %) 11 (12,50 %) 4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 10 (5,75%) 5 (5,68 %) 5. Klaipėdos universitetas 10 (5,75 %) 0 (0 %) 53 8 lentelės pabaiga 6. Šiaulių universitetas 19 (10,92 %) 8 (9,09 %) 7. Mykolo Riomerio universitetas 12 (6,90 %) 8 (9,09 %) 8. Vilniaus kolegija 20 (11,49 %) 5 (5,68 %) 9. Kauno kolegija 5 (2,87 %) 3 (3,41 %) 10. Panevėţio kolegija 20 (11,49 %) 5 (5,68 %) 11. Marijampolės kolegija 10 (5,75 %) 5 (5,68 %) 12. Utenos kolegija 5 (2,87 %) 4 (4,55 %) 13. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 1 (0,57 %) 0 (0 %) 14. Klaipėdos verslo aukštoji mokykla 0 (0 %) 1 (1,14 %) 15. Pavadinimas nenurodytas 6 (3,45 %) 16 (18,18 %) Iš viso: 174 (100 %) 88 (100 %) Apklausos rezultatai rodo, jog didţioji dalis studentų, kurie studijuoja nuotolinėse studijose, yra 18- 25 metų amţiaus (56,6 %), penktadalis studentų yra 36- 40 metų amţiaus (14,5 %), šeštadalis studentų yra 26- 30 metų amţiaus (12 %), maţiausiai nuotolinių studijų studentų yra 31- 35 , 41 ir daugiau metų amţiaus (abi amţiaus grupės po 7,2 %). Didţioji dalis dėstytojų yra 26-30 metų amţiaus (19,3 %). Lygiai tiek pat (19,3 %) dėstytojų savo amţiaus nenurodė. Daugiau nei penktadalis (17 %) apklausoje dalyvavusių nuotolinių studijų dėstytojų yra 22-25 metų amţiaus. Šeštadalis (12,5 %) dėstytojų yra 41-45 metų amţiaus. Po 9,1 % visų dėstytojų yra 31-35, 36-40 metų amţiaus. Maţiausiai apklausoje dalyvavo vyresnio amţiaus dėstytojai. Jų procentinis pasiskirstymas: 46-50 metų amţiaus (3,4 %), 51-55 metų amţiaus (5,7 %), 56 ir daugiau metų turintys dėstytojai (2,3 %). Tyrime dalyvavusių dėstytojų amţiaus vidurkis 34,2 metai. Tyrimo rezultatai rodo, kad šioje apklausoje daugiau nei pusė (55,7%) dėstytojų savo pedagoginio darbo staţo nenurodė. Ši prieţastis neleido tiksliai įvertinti dėstytojų imties pasiskirstymą pagal pedagoginio darbo staţą. Didţioji dalis (17 %) dėstytojų, kurie nurodė savo darbo staţą, turi tik nuo 0 iki 4 metų. Po 10,2 % visų dėstytojų, buvo tie, kurių darbo staţas nuo 5 iki 10 metų ir nuo 11 iki 15 metų. Dėstytojų, kurie turi nuo 16 iki 20 metų ir daugiau pedagoginio darbo staţo, apklausoje dalyvavo labai maţai (tik 3,4 %). Šie duomenys parodo, jog kuo dėstytojai yra vyresnio amţiaus, tuo maţiau jie naudojasi informacinėmis technologijomis. Internetinėje apklausoje dalyvavusių dėstytojų imties didţiąją dalį sudarė jauno amţiaus dėstytojai, turintys maţą pedagoginio darbo staţą. 54 Panaši situacija ir su dėstytojų mokslinio laipsnio ir pedagoginio vardo nurodymu. Daugiausia (40 %) respondentų nurodė, jog neturi jokio mokslinio laipsnio. Nemaţa dalis (38 %) nuotolinių studijų dėstytojų turi magistro laipsnį. 17 % visų apklausoje dalyvavusių dėstytojų turi mokslų daktaro laipsnį. Maţiausiai (tik 5 %) apklausoje dalyvavusių dėstytojų turi habilituoto daktaro laipsnį. Svarbi dėstytojų sociodemografinė charakteristika yra jų įgytas pedagoginis vardas. Pusė dėstytojų (50 %) nurodo, jog neturi jokio pedagoginio vardo. 23,9 % visų apklausoje dalyvavusių dėstytojų turi lektoriaus pedagoginį vardą. 13,6 % nurodė, kad turi asistento pedagoginį vardą. 10,2 % - docento pedagoginį vardą ir tik 1,3 % - profesoriaus pedagogonį vardą. Kadangi didţioji respondentų dalis (75 %) dalyvavo internetinėje apklausoje, tai nenuostabu, jog didţiąją jų dalį sudarė, būtent, jaunesnio amţiaus nuotolinių studijų studentai ir dėstytojai. Dalyvavimas internetinėje apklausoje ir respondentų sociodemografinės charakteristikos rezultatai dar kartą įrodo, jog tiek vyresnio amţiaus nuotolinių studijų studentai, tiek dėstytojai informacinėmis technologijomis naudojasi rečiau. 3.2. Tyrimo duomenų apdorojimas ir interpretavimas Nuotolinių studijų studentų ir dėstytojų teiravausi, kaip jie vertina studijavimą (studijų teikimą) nuotoliniu būdu (ţr. 15 paveikslą). 15 pav. Studijavimas nuotoliniu būdu, proc. (N(s)=174, N(d)=88) Apie pusė apklaustų studentų ir dėstytojų mano, jog studijuoti nuotoliniu būdu yra dalinai lengviau nei tradiciniu. Trečdalis studentų mano, kad studijuoti nuotoliniu būdu yra sunkiau nei 36 40 17 7 15 48 33 40 10 20 30 40 50 Lengviau nei tradiciniu Dalinai lengviau nei tradiciniu Sunkiau nei tradiciniu Vienodai Dėstytojų atsakymai Studentų atsakymai 55 tradiciniu, tačiau dėstytojų taip mano tik šeštadalis. Studijuoti nuotoliniu būdu yra lengviau nei tradiciniu mano tik dėstytojai (36 %), studentų nurodė tik šeštadalis.Maţiausiai respondentų mano, jog studijuoti nuotoliniu būdu yra vienodai kaip ir tradiciniu būdu. Kitu klausimu siekiau išsiaiškinti, kokia forma vedami mokymosi kursai yra efektyviausi. Didţioji dalis apklaustųjų mano, kad efektyviausi mokymosi kursai yra studijos auditorijose, kai dėstytojas sako ką reikia daryti ir tokie kursai, kai pats skaitai dėstytojo paruoštą medţiagą, atlieki uţduotis patogiu laiku. Čia studentų ir dėstytojų puomonės pasiskirsčiusios apylygiai. Daugiau nei ketvirtadalis studentų mano, jog efektyviausia yra studijos auditorijose, kai tik klausaisi, rašaisi, vėliau vienas išbandai. Tačiau tokiai mokymosi kursų formai nepritaria dėstytojai. Šią kursų formą nurodė tik 11 % dėstytojų. Maţiausiai respondentų nurodo, kad efektyviausios individualios uţduotys. Apklaustųjų, pasirinkusių efektyviausias mokymosi formas, pasiskirstymas procentais pateiktas 16 paveiksle. 16 pav. Apklaustųjų, pasirinkusių efektyviausias mokymosi formas, pasiskirstymas, proc. (N(s)=174, N(d)=88) 38 11 39 12 28 27 26 12 0 10 20 30 40 Studijos auditorijose, kai dėstytojas sako ką reikia daryti Studijos auditorijose, kai tik klausaisi, rašaisi, vėliau vienas išbandai Nuotoliniai kursai, kai pats skaitai paruoštą dėstytojo medţiagą, atlieki uţduotis patogiu laiku. Individualios uţduotys Studentų atsakymai Dėstytojų atsakymai 56 Respondentų klausta, kuriuo nuotolinių studijų modeliu grįstos Jų studijos (ţr. 17 paveikslą). 17 pav. Studijų modeliai, kuriais grįstos studentų studijuojamos ir dėstytojų teikiamos nuotolinės studijos, proc. (N(s)=174, N(d)=88) Beveik pusė apklausoje dalyvavusių studentų nurodo, jog jų nuotolinės studijos grįstos asinchroniniu studijų modeliu (savarankiškas mokymąsis, virtualios mokymosi aplinkos), o pusė dėstytojų teigia priešingai, jog jų teikiamos nuotolinės studijos grįstos mišriu studijų modeliu (savarankiškas mokymąsis su grieţtai ribotu kontaktinių valandų skaičiumi auditorijoje). Maţiausiai respondentų akcentuoja sinchroninį studijų modelį (vaizdo konferencijos). Studentų ir dėstytojų paprašius nurodyti virtualiosiose mokymosi aplinkose daţniausiai naudojamus asinchroninio modelio įrankius, rezultatai pateikiami 18 paveiksle. Respondentai galėjo pasirinkti ne vieną variantą, o kiek norėjo. Jeigu tinkamo varianto nerasdavo, galėjo nurodyti savo variantą. 18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dažniausiai panaudojamus virtualiosiose mokymosi aplinkose sutinkamus asinchroninio modelio įrankius, proc. (N(s)=174, N(d)=88) 18 35 47 23 47 30 0 10 20 30 40 50 Sinchroninis Asinchroninis Mišrus Studentų atsakymai Dėstytojų atsakymai 46 27 47 46 52 15 2 47 30 41 41 23 2 11 -5 5 15 25 35 45 55 El. Paštas Forumai Uţduotys Testai Ţinių patikrinimo klausimynai Visi šie nurodyti įrankiai Kita Dėstytojų atsakymai Studentų atsakymai 57 Kaip matome 18 pav., dėstytojai ir studentai nuotolinių studijų metu (tiek studijuojant, tiek teikiant nuotolines studijas) daţniausiai naudojasi el. paštu, forumais, uţduotimis, testais. Aptariant ţinių patikrinimo klausimynų įrankį, pastebime, jog dėstytojai šiuo įrankiu naudojasi daţniau nei studentai. Taip pat penktadalis dėstytojų nurodo, kad virtualiosiose mokymosi aplinkose naudojasi visais šiais pateiktais įrankiais, o studentų – tik 2 %. Pasirinkę kitą variantą, respondentai nurodė, jog naudojasi elektroniniais vadovėliais, WEB seminirais. Kitu klausimu norėjau išsiaiškinti, kokiomis nuotolinio mokymosi sistemomis naudojasi respondentai. Respondentai galėjo pasirinkti ne vieną variantą, o kiek norėjo. Jeigu tinkamo varianto nerasdavo, galėjo nurodyti savo variantą. Gauti rezultatai pateikti 9 lentelėje. 9 lentelė. Respondentų, kurie naudojasi nuotolinio mokymosi sistemomis, procentinis pasiskirstymas WebCT Lotus Learning Space Moodle Atutor First Class Too Classe Blackboard Nesinaudoju visai Kita 18 6 59 6 11 7 1 16 2 32 7 44 5 8 4 3 4 10 Dėstytojų atsakymai (N=88) Studentų atsakymai (N=174) Apţvelgiant 8 lentelę, matome, jog didţioji dalis respondentų naudojasi Moodle virtualiąja mokymosi sistema. Trečdalis studentų naudojasi WebCT mokymosi sistema, o dėstytojų šia sistema naudojasi tik aštuntadalis. Maţiausiai respondentų naudojasi First Class, Lotus Learning Space, Too Classe, Atutor ir Blackboard virtualiosiomis mokymosi sistemomis. Beveik aštuntadalis dėstytojų nurodo, jog šiomis sistemomis nesinaudoja visai. Respondentai, kurie pasirinko kitą atsakymą, teigia, kad naudojasi CISCO virtualiąja mokymosi aplinka. 19 pav. pateiktos apibendrintos respondentų nuomonės, visų pirmojo bloko kintamųjų procentinės išraiškos. Palankiausiai buvo vertinamas teiginys „Kursai internete naudojant asinchronines priemones (el. paštą, medžiagą tinklapyje ir pan.)“, į kurį pozityviai atsakė net 40 % dėstytojų ir 39 % studentų.Vadinasi galime teigti, kad nuotolinių studijų kursuose internete asinchroninėmis priemonėmis daţnai naudojasi ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Po 31% dėstytojų teigia, kad virtualiosiomis mokymosi aplinkomis naudojasi ,,retai‖ ir ,,daţnai‖, o studentų didesnioji dalis nurodo, jog naudojasi visada. Vaizdo konferencijomis nuotolinių studijų teikimo 58 metu nesinaudoja net 42 % dėstytojų, o studentų- 33 %. Taip pat dauguma dėstytojų niekada nesinaudoja kompaktinėmis plokštelėmis, tačiau didţioji dalis studentų jomis naudojasi visada. Apibendrinant galima teigti, kad informacinėmis technologijomis nuotolinių studijų metu daţniausiai naudojasi studentai nei dėstytojai. Kadangi dėstytojams reikia studijų metu rūpintis studentų studijų poreikių tenkinimu, tai šie gauti rezultatai įrodo, jog dėstytojams būtina daţniau naudotis vaizdo konferencijomis, virtualiomis mokymosi aplinkomis, o ne vien tradicinėmis priemonėmis. 19 pav. Procentinė respondentų nuomonės raiška apie informacinių technologijų panaudojimo nuotolinėse studijose dažnumą, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) Antruoju klausimų bloku siekiau, jog respondentai apibūdintų savo įstaigos organizacinę veiklą, kurią pastebi. Gauti atsakymų rezultatai pateikiami 20 paveiksle. Perţvelgus gautus duomenis, pastebime, jog dauguma studentų teigia, kad paskaitose daţnai daug vaizdo ir garso medţiagos. Šiai nuomoniai pritaria ir dėstytojai. Taip pat abi respondentų grupės teigia, jog nuotolinių studijų tvarkaraštis nėra analogiškas tradicinių studijų tvarkaraščiui. Daugiau nei trečdalis dėstytojų labai retai vertina ir recenzuoja studentų darbus komunikuojant el. paštu ir Skype, tačiau studentų teigimu jų darbai vertinami ir recenzuojami el. paštu ir Skype- 42 33 22 16 22 17 13 14 3 13 28 23 40 39 27 28 33 24 31 21 20 22 11 29 9 19 31 25 31 18 26 17 0 10 20 30 40 50 (D)Niekada (S) Niekada (D) Retai (S) Retai (D) Daţnai (S) Daţnai (D) Visada (S) Visada Priemonių paketai (virtualios mokymosi aplinkos) Kompaktinės plokštelės (CD) Kursai internete naudojant asinchronines priemones (el. paštas, medţiaga tinklapyje ir pan.) Dvipusiu vaizduokliu ir garso ryšiu (vaizdo konferencijos) 59 daţnai. Maţiau nei trečdalis dėstytojų nurodo, jog jų dėstomos paskaitos yra daţnai interaktyvios, tačiau dauguma studentų pabrėţia, kad interaktyvios paskaitos būna retai. 20 pav. Procentinė respondentų nuomonių raiška apie pastebimą Jų įstaigų organizacinių veiklų dažnumą, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) Apibendrinant galima teigti, jog dėstytojų teigimu, paskaitose gausu naudojimosi informacinėmis tecnologijomis, paskaitos yra interaktyvios, daţnai naudojama vaizdo ir garso medţiaga, tačiau, studentų pastebėjimu, jie to pasigenda, tai organizuojama retai. Trečiuoju klausimų bloku prašiau respondentų apibūdinti dabartinių nuotolinių studijų organizacinių veiklų tobulinimo būtinumo poreikį. Jų nuomonių pasiskirstymas pavaizduotas 21 paveiksle. Kaip matyti pateiktoje diagramoje, daugiau nei pusė apklaustų dėstytojų mano, kad inicijuoti nuotolinių studijų organizavimui reikalingų informacinių technologijų modernumą, diegimą ir plėtrą- būtina ir tam pritaria, tačiau studentai šiam teiginiui tik dalinai pritaria. Tiek dėstytojai, tiek studentai pritaria teiginiui, jog būtina kaupti ir skleisti informaciją apie nuotolines studijas, rengti informacinę medţiagą. Teiginiui, kad būtina uţtikrinti kompiuterinės technikos veikimą, pritaria beveik pusė dėstytojų, studentai tam tik iš dalies pritaria arba net nepritaria. Poreikiui, labiau priţiūrėti virtualias aplinkas ir rūpintis informacijos sauga, abi respondentų grupės pritaria tik iš dalies. 15 17 25 29 32 26 25 22 16 21 40 21 34 33 8 17 5 13 31 26 42 41 16 14 24 19 31 29 22 29 17 25 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 (D)Niekada (S) Niekada (D) Retai (S) Retai (D) Daţnai (S) Daţnai (D) Visada (S) Visada Nuotolinių studijų tvarkaraštis analogiškas tradicinėms studijoms Paskaitose daug vaizdo ir garso medţiagos Studentų darbai vertinami ir recenzuojami komunikuojant el. paštu ir Skype Paskaitos interaktyvios 60 21 pav. Procentinė respondentų nuomonių raiška apie nuotolinių studijų organizacinių veiklų tobulinimo būtinumo poreikį, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) Teiginiui ,,Būtina nuolat tirti nuotolinių studijų efektyvumą, analizuoti studentų poreikių kitimą”abi respondent grupės pritaria taip pat ti iš dalies. Apibūdindami mokymosi metodikos tobulinimo būtinumo poreikį, didţioji dalis dėstytojų šiam teiginiui pritaria, o studentai mano, jog mokymosi metodiką būtina tobulinti tik iš dalies. Suvedant rezultatus, galima teigti, kad nors dabartinių nuotolinių studijų organizacinių veiklų tobulinimo būtinumo poreikiui respondentai pritaria tik dalinai, tačiau į šiuos poreikius būtina reaguoti ir esamą situaciją tobulinti. Ketvirtuoju klausimų bloku respondentų prašiau įvertinti nuotolinių studijų kokybės pakankamumą proceso organizavime, programos rengime, student paramos suteikimo sistemoje, jų komunikavime ir informavime, ţinių ir gebėjimų vertinime. Gauti rezultatai pateikiami 22 paveiksle. 25 11 17 9 21 15 34 34 29 35 40 24 31 50 44 35 30 24 42 37 45 35 22 38 43 35 38 48 45 59 15 18 16 21 40 22 0 10 20 30 40 50 60 Būtina tobulinti mokymosi metodiką Būtina nuolat tirti nuotolinių studijų efektyvumą, analizuoti studentų poreikių kitimą Būtina labiau priţiūrėti virtualias aplinkas ir rūpintis informacijos sauga Būtina uţtikrinti kompiuterinės technikos veikimą Būtina kaupti ir skleisti informaciją apie nuotolines studijas, rengti informacinę medţiagą Inicijuoti nuotolinių studijų organizavimui reikalingų informacinių technologijų modernumą, diegimą, plėtrą (S) Pritariu (D) Pritariu (S) Iš dalies pritariu (D) Iš dalies pritariu (S) Nepritariu (D) Nepritariu 61 22 pav. Procentinė respondentų nuomonių raiška apie nuotolinių studijų kokybės pakankamumą įvardintuose etapuose, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) Apklausos rezultatai rodo, jog nuotolinių studijų proceso organizavimo, programos rengimo, studentų paramos suteikimo sistemoje, jų komunikavime, informavime, ţinių ir gebėjimų vertinime kokybė yra dalinai pakankama. Nemaţa dalis (30 % ) dėstytojų mano, kad labiausiai nepakankama kokybė yra studentų paramos suteikimo sistemoje. Studentai vienodomis dalimis (po 21%) nurodo, jog nuotolinių studijų kokybė nepakankama jų komunikavime, informavime, ţinių ir gebėjimų vertinime. Net trys ketvirtadaliai dėstytojų teigia, kad nuotolinių studijų programos rengimo kokybė yra dalinai pankama. Studentų šį pastebėjimą akcentavo per pus maţiau. Susumavus gautus rezultatus, prieinama išvada, jog visų respondentų vertinimu, nuotolinių studijų kokybė proceso organizavime, programos rengime, studentų paramos suteikimo sistemoje, jų komunikavime, informavime, ţinių ir gebėjimų vertinime yra dalinai pakankama. Tai reiškia, kad nuotolinių studijų proceso dalyvių poreikiai nėra pakankamai kokybiškai tenkinami. Situacijai pakeisti, būtina tirti nuotolinių studijų efektyvumą, studentų poreikių kitimą. Penktuoju klausimų bloku aiškinausi, kaip respondentai apibūdina nuotolinių studijų dėstytojų veiklą studijų proceso metu. Jų veiklų daţnumo procentiniai rodikliai pateikiami 23 paveikle. 19 22 55 41 25 29 10 22 75 41 14 29 30 17 55 33 14 24 23 21 43 44 31 22 21 22 51 40 24 30 0 20 40 60 80 (D) Nepakankama (S) Nepakankama (D) Dalinai pakankama (S) Dalinai pakankama (D) Pakankama (S) Pakankama Studentų ţinių ir gebėjimų vertinime Studentų komunikavime ir jų informavime Studentų paramos suteikimo sistemoje Nuotolinių studijų programos rengime 62 23 pav. Procentinė respondentų nuomonių raiška apie dėstytojų veiklų dažnumą, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) 14 8 14 8 2 7 6 14 18 23 27 11 21 16 17 17 19 28 23 19 20 17 24 16 33 34 36 32 29 23 35 33 36 36 33 39 47 35 32 46 25 29 28 26 25 35 22 26 22 17 30 25 23 34 31 19 21 14 19 22 18 16 17 20 0 20 40 60 Rengia dalykinę ir metodinę medţiagą, vaizdines, filmuotas, garsines mokomąsias medţiagas Atlieka priimtų studijuoti nuotoliniu būdu studentų edukacinių poreikių tyrimus, rūpinasi, kad tie poreikiai būtų kokybiškai tenkinami Palaiko nuolatinius ryšius su studentais, juos aktyvina, konsultuoja, padeda naudotis savarankiškų studijų priemonėmis Tikslingai paskirsto krūvius visoms numatytoms paskaitoms Aiškiai ir suprantamai virtualiose mokymosi aplinkose pateikia mokymosi medţiagą, uţduotis Moka naudotis virtualių mokymosi aplinkų priemonėmis Nuotolinių studijų teikimo procese parodo būtiną informacinių technologijų panaudojimo kompetenciją Paskaitas/ vaizdo konferencijas ,mokymosi medţiagą ir uţduotis pateikia nenuobodţiai, kūrybiškai, studentams suprantamai, atsiţvelgiant į studentų poreikius (S) Visada (D) Visada (S) Daţnai (D) Daţnai (S) Retai (D) Retai (S) Niekada (D) Niekada 63 Analizuojant penktąjį klausimų bloką „ Nuotolinių studijų dėstytojų veiklų dažnumas’’, didţiausią įvertį po 47 % ir po 46 % dėstytojų davė teiginiams “Dažnai aiškiai ir suprantamai virtualiose mokymosi aplinkose pateikia mokymosi medžiagą, užduotis” bei “Dažnai paskaitas/ vaizdo konferencijas pateikia nenuobodžiai, kūrybiškai”. Šiems teiginiams pritaria tik ketvirtadalis studentų. Penktadalis studentų nurodo, jog dėstytojai niekada nepateikia medţiagos taip, kad būtų nenuobodu, kūrybiška. Aptariant teiginį ―Nuotolinių studijų teikimo procese dėstytojas parodo būtiną informacinių technologijų panaudojimo kompetenciją”, studentai teigia, kad dėstytojai tai daro retai, tačiau patys dėstytojai pabrėţia tai darantys daţnai arba net visada. Tik 17 % dėstytojų pripaţįsta, jog to neparodo niekada. Ši nuomonė sutapo ir su studentų nuomone. Kai kurių studentų nuomone, dėstytojas šią kompetenciją parodo tik tuomet, kai tiesiogiai neskaito iš užrašų, bet pateikia skaidres. Tačiau labai dažnai skaidrės būna sunkiai suprantamos, nes pateikeikiamos anglų kalba arba tik dėstytojui suprantamais grafikais, sąvokomis. Teiginiui “Dėstytojas dažnai moka naudotis virtualių mokymosi aplinkų priemonėmis”pritaria abi respondentų grupės. Po 16 % apklaustųjų (tiek dėstytojai, tiek studentai) sutinka, kad jomis niekada nesinaudoja, nes nemoka. Stebint 24 paveiksle pavaizduotus teiginio “Dėstytojas palaiko nuolatinius ryšius su studentais, juos aktyvina, konsultuoja, padeda naudotis savarankiškų studijų priemonėmis”rezultatus, matome, jog dauguma dėstytojų tai daro daţnai arba net visada. Tačiau vėl pastebima tendencija studentų nepritarimui. Jie teigia, kad dėstytojai tai daro retai. Ketvirtadalis dėstytojų pripaţįsta niekada su studentais nepalaikantys nuolatinių ryšių, jų neaktyvinantys. Keliolika studentų teigė, jog kai kurie dėstytojai tik nuobodžiai atskaito savo paskaitą ir išeina, nebūna jokių aktyvesnių užduočių, išsamesnių konsultacijų. Analogiškai pastebima tendencija ir su teiginiais ―Dėstytojai atlieka naujai priimtų nuotoliniu būdu studijuoti studentų edukacinių poreikių tyrimus, rūpinasi, kad tie poreikiai būtų kokybiškai tenkinami’’, “Rengia dalykinę ir metodinę medžiagą, vaizdines, filmuotas, garsines mokomąsias medžiagas”, “Tikslingai paskirsto krūvius visoms numatytoms paskaitoms”. Dauguma dėstytojų nurodo, kad taip elgiasi daţnai, tačiau studentai sako, jog taip būna retai. Apibendrinant penktojo klausimų bloko duomenis galima teigti, kad ši tendencija, kai studijų temomis dėstytojų nuomonė ne visada sutampa su studentų nuomone, buvo nuspėjama. Jeigu būtų pateikiami klausimai apie studentų, o ne dėstytojų atliekamas veiklas, atlikimo gebėjimus, informacinių technologijų panaudojimo nuotolinių studijų procese daţnumą, manyčiau, tuomet studentai save geriau vertintų nei dėstytojai juos. Tačiau visiškai į tai nekreipti dėmesio negalima, 64 būtina atlikinėti išsamesnius tyrimus, kurie leistų įvertinti, ar tikrai, kaip teigia studentai, dėstytojai retai daro viską, kad tik studentų studijų poreikiai būtų tenkinami kokybiškai. Šeštuoju klausimų bloku respondentų prašiau apibūdinti virtualios mokymosi aplinkos dalių svarbumą nuotolinėms studijoms. Buvo pateiktos dvi VMA dalys: 1) VMA valdymo aplinka; 2) Kompiuterinės mokymosi priemonės, palaikančios bendravimą ir bendradarbiavimą. Gauti rezultati pateikiami 26 paveiksle. 24 pav. Procentinis respondentų pasiskirstymas išreiškiant nuomonę apie virtualios mokymosi aplinkos dalių svarbumą, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) Analizuojat abiejų respondentų grupių nuomones apie VMA dalių svarbumą, pastebima, jog dėstytojams labai svarbios kompiuterinės priemonės, palaikančios bendravimą ir bendradarbiavimą. Tuo tarpu studentams labai svarbi VMA valdymo aplinka. Šių abiejų virtualios mokymosi aplinkos dalių nesvarbumui studentų pritarė du kartus daugiau nei dėstytojų. Apibendrinant galima konstatuoti, kad VMA valdymo aplinka ir kompiuterinės mokymosi priemonės yra svarbios abiems respondentų grupėms. Jų svarbumui įtakoja vien tai, jog studijuojama nuotoliniu būdu. Šiandieninės, o ypač ateities nuotolinės studijos jau sunkiai beįsivaizduojamos be VMA, todėl ir jos dalių išmanymas nuotolinių studijų proceso dalyviams yra būtinas ir svarbus. Respondentams anketoje buvo pateikti teiginiai, kurie atspindi jų nuomonę apie nuotolinių studijų kokybės panašumus ir skirtumus, lyginant jas su tradicinėmis studijomis. Į keturis teiginius 9 20 48 29 38 42 5 16 40 41 50 39 0 10 20 30 40 50 (D) Nesvarbu (S) Nesvarbu (D) Svarbu (S) Svarbu (D) Labai svarbu (S) Labai svarbu Kompiuterinės mokymosi priemonės, palaikančios bendravimą ir bendradarbiavimą VMA valdymo aplinka 65 respondentai turėjo išreikšti savo nuomonę. Šiais teiginiais buvo siekiama įvertinti, ar apklaustieji pritaria, jog tos pačios specialybės nuotolinių studijų ir tradicinių studijų apimtis, turinys, įgyjamos kompetencijos, organizavimo profesionalumas, efektymumas yra vienodi (ţr. 25 pav.). Tyrimo duomenys parodė, kad didţioji dalis visų respondentų pateiktiems aštuntojo klausimų bloko teiginiams pritaria tik iš dalies. Tiek dėstytojai, tiek studentai mano, jog informacinių technologijų dėka glaudţiai bendraujama internetu tarp studento ir dėstytojo, nuotolinės studijos (NS) organizuojamos profesionaliai, kokybiškai ir efektyviai kaip ir tradicinės studijos, įgyjamos tokios pat kompetencijos, vienodos studijų programos. Perţvelgiant neigiamus įvertinimus, pastebima, kad dėstytojai šiems teiginiams nepritaria labiau nei studentai. 25. pav. Procentinis respondentų pasiskirstymas išreiškiant nuomonę apie nuotolinių studijų kokybės panašumus ir skirtumus, lyginant jas su tradicinėmis studijomis, D- dėstytojai (N=88), S- studentai (N=174) Apibendrinant galima daryti išvadą, jog nuotolinės studijos savo kokybe, apimtimi, turiniu, reikalavimais, organizacijos profesionalumu, efektyvumu tik dalinai panašios į tradicines studijas, todėl ir kokybė yra nevienoda. 21 14 47 41 25 26 17 11 49 48 28 23 15 18 55 38 23 26 13 12 53 41 26 11 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 (D) Nepritariu (S) Nepritariu (D) Iš dalies pritariu (S) Iš dalies pritariu (D) Pritariu (S) Pritariu Nuotolinės studijos organizuojamos profesionaliai, kokybiškai ir efektyviai kaip ir tradicinės studijos Informacinių technologijų dėka glaudţiai bendraujama internetu tarp dėstytojo ir studento Nuotolinėse studijose įgyjamos tokios pat kompetencijos kaip ir tradicinėse studijose Nuotolinės studijos savo kokybe, apimtimi, turiniu bei reikalavimais niekuo nesiskiria nuo tradicinių studijų programų 66 Apklausiant respondentus, prašiau jų apibūdinti, kaip daţnai nuotolinių studijų metu jie naudojasi atvirais mokymosi ištekliais. Jiems buvo pateikti šeši teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti 6 balų sistemoje (1- niekada, 2- labai retai, 3- retai, 4- daţnai, 5- labai daţnai, 6- visada). Respondentų buvo teiraujamasi, kaip daţnai jie naudojasi įrankiais internete praktinėms uţduotims atlikti (o dėstytojai- įtalpinti), pateiktai savarankiškų studijų medţiagai analizuoti, kaip daţnai jie naudojasi tik tradiciniais įrankiais (spaustintinės knygos, diskusijos tik auditorijose, paskaitų uţrašai). Ar daţnai VMA dalyvauja diskusijose, tobulina grupinio darbo įgūdţius, ten stebi įrašytas paskaitas, dėstytojo praktinius uţsiėmimus, kaip daţnai laiku atlieka (o dėstytojai- pateikia) praktines uţduotis, testus, atsiskaitymo darbus. Respondentų gauti atsakymai pateikiami 10 lentelėje. 10 lentelė. Procentinis respondentų pasiskirstymas išreiškiant nuomonę, kaip dažnai nuotolinių studijų metu jie naudojasi atvirais mokymosi ištekliais, D- dėstytojai, S- studentai Teiginiai Teiginių vertinimas Niekada Labai retai Retai Daţnai Labai daţnai Visada D S D S D S D S D S D S Naudojatės įrankiais internete praktinėms uţduotims atlikti (įtalpinti) 14 5 9 16 6 17 32 31 17 10 19 12 Naudojatės įrankiais internete pateiktai savarankiškų studijų medţiagai analizuoti 6 7 16 11 6 20 39 29 11 17 18 10 Naudojatės tik tradiciniais įrankiais 7 12 13 17 31 17 24 20 15 16 8 9 VMA dalyvaujate diskusijose, tobulinate grupinio darbo įgūdţius 2 8 10 12 26 14 31 26 8 12 19 14 VMA stebite (įtalpinate) įrašytas paskaitas, praktinius uţsiėmimus 9 6 7 18 16 11 30 21 19 21 23 17 VMA laiku atliekate (įtalpinate) praktines uţduotis, testus, atsiskaitymo darbus 2 9 6 13 1 14 26 21 24 16 28 25 67 Apibendrinant 10 lentelėje pateiktus duomenis, galima teigti, kad abi respondentų grupės daţnai naudojasi įrankiais internete praktinėms uţduotims atlikti (įtalpinti), pateiktai savarankiškų studijų medţiagai analizuoti. Taip pat daţnai VMA stebi (įtalpina) įrašytas paskaitas, dėstytojo praktinius uţsiėmimus. Analizuojat teiginių: „Naudojatės tik tradiciniais įrankiais“, „VMA dalyvaujate diskusijose, tobulinate grupinio darbo įgūdžius“ rezultatus, pastebima, jog studentai tradicinius įrankius ir diskusijas virtualioje mokymosi aplinkoje naudoja daţnai,o dėstytojai- retai. Tteiginius: „ VMA stebite (įtalpinate) įrašytas paskaitas, praktinius užsiėmimus“, „VMA laiku atliekate (įtalpinate) praktines užduotis, testus, atsiskaitymo darbus“ dauguma studentų apibūdino kaip labai daţnai ar net visada naudojamus atvirus mokymosi išteklius, tuo tarpu dėstytojai – kaip daţnai naudojamus. Susumavus gautus rezultatus, prieinama išvada, jog studentai ir dėstytojai atviraisiais mokymosi ištekliais naudojasi daţnai, todėl to pasekoje, tobulina informacinių technologijų panaudojimo kompetenciją, ugdo glaudesnį tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą Paskutiniuoju klausimų bloku tyrimo dalyvių prašiau įvertinti teiginius apie nuotolines studijas, susijusius su nuotolinių studijų ir jas teikiančių institucijų pasirinkimu, studijų kainos lyginimu tradicinių studijų kainai, programos ir laiko pasirinko galimybe, VMAveikimu. Gauti rezultatai pateikiami 11 lentelėje. 11 lentelė. Procentinis respondentų pasiskirstymas išreiškiant nuomonę apie nuotolines studijas, D- dėstytojai, S- studentai Teiginiai Teiginių vertinimas Nepritariu Iš dalies pritariu Pritariu D S D S D S Studentai studijuoti gali pasirinktos valstybės ar miesto mokymosi įstaigoje 16 16 85 25 34 44 Studentams nereikia gaišti laiko ir skirti lėšų transporto išlaidoms iki studijų įstaigos 9 18 43 36 42 48 Nuotolinės studijos yra pigesnės nei kita neakivaizdinių satudijų forma 10 20 55 37 32 41 Studentų ţinios vertinamos itin objektyviai, nes dėstytojas nepaţįsta Jų asmeniškai 10 13 57 44 28 41 Studijoms naudojamos paţangiausios technologijos 10 14 58 28 27 50 68 11 lentelės pabaiga Studijuojant (teikiant studijas) galima pasirinkti Jums tinkamiausią laiką ir dienas 8 12 47 36 43 47 VMA pakankamai dėmesio skiriama studento praktinėms uţduotims atlikti 8 20 44 48 42 30 VMA studentams pakanka tiesioginio kontakto su dėstytoju 9 24 58 37 26 34 VMA nestringa, patogu naudotis jos įrankiais 8 21 61 41 26 37 Platus nuotolinių studijų pasirinkimas 11 21 57 40 27 35 Baigus nuotolines studijas, įsidarbinti vienodos galimybės kaip ir baigus tradicines 21 20 47 46 33 37 Apibendrinant paskutiniojo klausimų bloko gautus rezultatus, pastebima tendencija, jog didţioji dalis apklaustų dėstytojų pateiktiems teiginiams pritaria tik iš dalies, tuo tarpu studentai iš dalies pritaria arba visiškai pritaria. Abi respondentų grupės iš dalies pritaria šiems teiginiams: Studentų žinios vertinamos objektyviai, nes dėstytojas jų asmeniškai nepažįsta; VMA pakankamai dėmesio skiriama studento praktinėms užduotims atlikti; VMA studentams pakanka tiesioginio kontakto su dėstytoju; VMA nestringa, patogu naudotis jos įrankiais; Platus nuotolinių studijų pasirinkimas; Baigus nuotolines studijas, įsidarbinti vienodos galimybės kaip ir baigus tradicines. Stebint nesutampančius interesus, matome, jog dalį teiginių pozityviai įvertino tik studentai. Jie pritaria teiginiams: Studentai studijuoti gali pasirinktos valstybės ar miesto mokymosi įstaigoje; Studentams nereikia gaišti laiko ir skirti lėšų transporto išlaidoms iki studijų įstaigos; Nuotolinės studijos yra pigesnės nei kita neakivaizdinių satudijų forma; Studijoms naudojamos pažangiausios technologijos; Studijuojant galima pasirinkti Jums tinkamiausią laiką ir dienas. Susumavus gautus rezultatus, galima daryti išvadą, kad abi respondentų grupės pateiktiems nuotolinių studijų teiginiams tik iš dalies pritarė, todėl galima daryti prielaidą, jog būtina tobulinti nuotolinių studijų organizavimą, jų teikimą informacinių technilogijų pagalba. Būtina siekti platesnio nuotolinių studijų pasirinkimo, pakankamo studijų proceso dalyvio bendravimo ir berdradarbiavimo. Būtina siekti nuotolinių studijų kokybiškumo, o jas baigus -vienodų galimybių įsidarbinti, kaip ir baigus tradicines studijas. Dėstytojų ir studentų anketinės apklausos analizė rodo, kad studijuoti nuotoliniu būdu yra dalinai lengviau nei tradiciniu. Efektyviausi mokymosi kursai yra studijos auditorijose, kai dėstytojas sako ką reikia daryti ir tokie kursai, kai pats skaitai dėstytojo paruoštą medţiagą, atlieki 69 uţduotis patogiu laiku. Tačiau dalis studentų mano, jog efektyviausia yra studijos auditorijose, kai tik klausaisi, rašaisi, vėliau vienas išbandai, bet tokiai mokymosi kursų formai nepritaria dėstytojai. Apklausoje dalyvavę studentai nurodo, jog jų nuotolinės studijos grįstos asinchroniniu studijų modeliu, bet dėstytojai teigia priešingai, jog jų teikiamos nuotolinės studijos grįstos mišriu studijų modeliu. Maţiausiai respondentų akcentavo sinchroninį studijų modelį. Abi respondentų grupės nuotolinių studijų metu (tiek studijuojant, tiek teikiant nuotolines studijas) daţniausiai naudojasi el. paštu, forumais, uţduotimis, testais. Aptariant ţinių patikrinimo klausimynų įrankį, pastebima, jog dėstytojai šiuo įrankiu naudojasi daţniau nei studentai. Didţioji dalis respondentų naudojasi Moodle virtualiąja mokymosi sistema. Kitos populiaresnės VMA yra WebCT, First Class. Nemaţa dalis apklaustųjų teigė visai nesinaudojantys virtualiomis mokymosi aplinkomis. Informacinėmis technologijomis nuotolinių studijų metu daţniausiai naudojasi studentai nei dėstytojai. Kadangi dėstytojams reikia studijų metu rūpintis studentų studijų poreikių tenkinimu, tai jiems būtina daţniau naudotis vaizdo konferencijomis, virtualiomis mokymosi aplinkomis, o ne vien tradicinėmis priemonėmis. Dėstytojų teigimu, paskaitose gausu naudojimosi informacinėmis tecnologijomis, paskaitos yra interaktyvios, daţnai naudojama vaizdo ir garso medţiaga, medţiaga pateikiama aiškiai, nenuobodţiai, kūrybiškai, tačiau, studentų pastebėjimu, jie to pasigenda, tai organizuojama retai. Gauti tyrimai parodė, nors dabartinių nuotolinių studijų organizacinių veiklų tobulinimo būtinumo poreikiui respondentai pritaria tik dalinai, tačiau į šiuos poreikius būtina reaguoti ir esamą situaciją tobulinti. Visų respondentų vertinimu, nuotolinių studijų kokybė proceso organizavime, programos rengime, studentų paramos suteikimo sistemoje, jų komunikavime, informavime, ţinių ir gebėjimų vertinime yra dalinai pakankama. Tai reiškia, kad nuotolinių studijų proceso dalyvių poreikiai nėra pakankamai kokybiškai tenkinami. Situacijai pakeisti, būtina tirti nuotolinių studijų efektyvumą, studentų poreikių kitimą. Studentų teigimu, nuotolinių studijų teikimo procese dėstytojas parodo būtiną informacinių technologijų panaudojimo kompetenciją, dėstytojai tai daro retai, tačiau patys dėstytojai pabrėţia tai darantys daţnai arba net visada. Taip pat dėstytojas daţnai moka naudotis virtualių mokymosi aplinkų priemonėmis. Tačiaus penktadalis apklaustųjų sutinka, kad jomis nesinaudoja niekad , nes nemoka. 70 IŠVADOS 1. Dokumentų, statistinių duomenų pagal temą analizė parodė, kad: Informacinės technologijos apibūdinamos kaip intelektinių išteklių dėka sukurti produktai; kaip būdų ir priemonių visuma informacijai apdoroti. Tik sukūrus naujas technologijas ir jas tinkamai panaudojus, keliama šalies ekonomika, visuomenės išprusimo ir gyvenimo kokybės lygis. Nuotolinės studijos daţniausiai suprantamos kaip netradicinė studijų forma, suteikianti galimybes studijų proceso dalyviams studijuoti ar teikti studijas bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kuriuo laiku. Leidţia mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, lengviau prisitaikyti ir įsitvirtinti nuolat kintančioje ir vis daugiau reikalavimų keliančioje darbo rinkoje. Keičiantis visuomenei, švietimas privalo adaptuotis pagal vartotojų poreikius. Taip ir nuotolinės studijos yra šiuolaikinių studentų švietimo poreikio patenkinimo forma. Studijų kokybę galima apibrėţti labai skirtingai, daţniausiai ji apibūdinama kaip studijų ―kliento‖ poreikių tenkinimas. Tik tiriant studijuojančiųjų poreikių kitimą, atsiţvelgiant į iškylančias problemas ir tobulinant nuotolinių studijų organizavimą bei teikimą, galėsime uţtikrinti jų kokybiškumą, efektyvumą. Studijų kokybė neatsiejama nuo studijų proceso dalyvių noro ir pastangų ,,eiti ţingsnis į ţingsnį’’ su tobulėjančiomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Vieno iš dalyvių pasyvumas jau neigiamai įtakoja studijų kokybę. Aptarus informacines technologijas, kaip nuotolinių studijų organizavimo ir teikimo priemones, nuotolinės studijos Lietuvoje grindţiamos trimis studijų modeliais: sinchroniniu, asinchroniniu arba mišriu. Kad ir kuriuo modeliu būtų grįstos nuotolinės studijos, būtina vadovautis jų ypatumais: lankstumu, moduline struktūra, technologiškumu, nauju dėstytojo vaidmeniu, naujais reikalavimais besimokančiąjam, dvipuse komunikacija, lygiagretumu, ekonomiškumu, socialine lygybe, tarptautiškumu. Apibendrinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos 2011-2013 metų programos analizę informacinių technologijų kontekste, galima teigti, jog šia programas siekiama atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir ţiniomis savo veiklą grindţiančios visuomenės, kurios nariai turėtų galimybę ir gebėtų visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacijos ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis. Nors iškelti tikslai yra kilnūs, tačiau būtina, jog jie atitiktų ne tik Lietuvos ekonomines (materialines), bet ir socialines galimybes, o pati programa būtų informatyvi ir suprantama eiliniam Lietuvos piliečiui. Sėkmingai informacinės visuomenės plėtrai būtinos sąlygos – gerai išvystyta informacinių ir elektroninių ryšių technologijų infrastruktūra, elektroninis turinys ir jo naudojimas bei gyventojų IRT naudojimo kompetencija. 71 Apibendrinant valstybės paţangos strategijos „Lietuva 2030― projekto analizę, galima daryti išvadą, kad šia strategija siekiama paţadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, verţlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Nors projekte po 20 – ies metų numatomas šalies socialinis, kultūrinis ir ekonominis proverţis, tačiau nederėtų kelti realiai nepasiekiamų tikslų. Iškelti tikslai turi atitikti Lietuvoje esamą situaciją, šalies socialines, kultūrines ir ypač ekonomines galimybes. Nereikia siekti to, kas siektina tik ekonomiškai turtingoms valstybėms. 2. Aptarus ir išanalizavus statistinius duomenis informacinių technologijų įtakos švietimui, kartu ir nuotolinėms studijoms, klausimais, galima teigti, kad: Kiekvienais metais ţmonių, naudojančių informacines technologijas, skaičius nuolat didėja. Labiausiai tai pastebima didmiesčiuose. 2011 m. daugiausiai kompiuteriu ir internetu naudojosi jaunesnio amţiaus asmenys. Tokiam pasiskirstymui įtakos turėjo gebėjimų naudotis informacinėmis technologijomis stoka. Tačiau per 10 metų nors finansavimas švietimui padidėjo, bet pagal ES valstybes Lietuva uţima vieną iš paskutiniųjų vietų. Būtina, jog Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras ir kitos su aukštosiomis studijomis susijusios institucijos kartu bendradarbiaudamos, įtraukdamos visus studijų proceso dalyvius, atlikdamos jų poreikių kaitą, patobulintų ar sukurtu naują finansų, studentų įvertinimo, profesinės plėtros ir vadybos sistemas, kokybės uţtikrinimą, prieţiūrą ir įvertinimą. Reikia energingų ir skaidresnių santykių tarp centrinės ir vietinių valdţių, valstybinio ir privataus švietimo paslaugų teikėjų, namų ūkių ir bendruomenių. Ir mums reikia glaudesnių sąsajų tarp mokyklų ir darbdavių, kurios uţtikrintų, kad studentai įgytų kintančiai darbo rinkai reikalingų sugebėjimų. 3. Apibendrinus informacinių technologijų teikiamą naudą nuotolinių studijų kokybei, atskleidus jų integravimo į švietimo procesą problemas, galima daryti išvadą, kad: Netobulas mokymosi medţiagos pateikimas virtualiose mokymosi aplinkose (VMA), studentams iškylančios problemos dirbant VMA (programų uţstrigimai naudojantis įrankių juostomis), nuotolinių studijų dėstytojų, techninio personalo nepakankama kompetencija (jie turi nuotolinių studijų studentams uţtikrinti galimybę pasiekti kuo įvairesnius mokymosi šaltinius, atliekant tyrimus ar laboratorinius darbus), neigiamai įtakoja nuotolinių studijų kokybę. Institucinis nenoras bendradarbiauti tarp atskirų institucijų, nepakankama studentų ir dėstytojų informacinė komunikacinė kompetencija trukdo įgyvendinti kokybiškų studijų 72 modelį. Tam įtakoja ir situacinis barjeras - maţos valstybės teritorijos specifika, ir dispozicinis barjeras, kai Lietuvos gyventojų nuostatos į nuotolinį mokymąsi vis dar pakankamai rezervuotos. 4. Panaudojus anketinę apklausą, atlikus informacinių technologijų įtakos nuotolinių studijų kokybės gerinimui analizę, galima teigti, kad: Studijuoti nuotoliniu būdu yra dalinai lengviau nei tradiciniu. Efektyviausi mokymosi kursai yra studijos auditorijose, kai dėstytojas sako ką reikia daryti ir tokie kursai, kai pats skaitai dėstytojo paruoštą medţiagą, atlieki uţduotis patogiu laiku. Apklausoje dalyvavę studentai nurodo, jog jų nuotolinės studijos grįstos asinchroniniu studijų modeliu, bet dėstytojai teigia priešingai, jog jų teikiamos nuotolinės studijos grįstos mišriu studijų modeliu. Maţiausiai respondentų akcentavo sinchroninį studijų modelį. Abi respondentų grupės nuotolinių studijų metu (tiek studijuojant, tiek teikiant nuotolines studijas) daţniausiai naudojasi el. paštu, forumais, uţduotimis, testais. Aptariant ţinių patikrinimo klausimynų įrankį, pastebima, jog dėstytojai šiuo įrankiu naudojasi daţniau nei studentai. Didţioji dalis respondentų naudojasi Moodle virtualiąja mokymosi sistema. Kitos populiaresnės VMA yra WebCT, First Class. Nemaţa dalis apklaustųjų teigė visai nesinaudojantys virtualiomis mokymosi aplinkomis. Informacinėmis technologijomis nuotolinių studijų metu daţniausiai naudojasi studentai nei dėstytojai. Kadangi dėstytojams reikia studijų metu rūpintis studentų studijų poreikių tenkinimu, tai jiems būtina daţniau naudotis vaizdo konferencijomis, virtualiomis mokymosi aplinkomis, o ne vien tradicinėmis priemonėmis. Dėstytojų teigimu, paskaitose gausu naudojimosi informacinėmis technologijomis, paskaitos yra interaktyvios, daţnai naudojama vaizdo ir garso medţiaga, medţiaga pateikiama aiškiai, nenuobodţiai, kūrybiškai, tačiau, studentų pastebėjimu, jie to pasigenda, tai organizuojama retai. Gauti tyrimai parodė, nors dabartinių nuotolinių studijų organizacinių veiklų tobulinimo būtinumo poreikiui, respondentai pritaria tik dalinai, tačiau į šiuos poreikius būtina reaguoti ir esamą situaciją tobulinti. Nuotolinių studijų kokybė proceso organizavime, programos rengime, studentų paramos suteikimo sistemoje, jų komunikavime, informavime, ţinių ir gebėjimų vertinime yra dalinai pakankama. Hipotezė: informacinių technologijų plėtojimas skatina švietimo įstaigų teikiamų nuotolinių studijų kokybės gerinimą- pasitvirtino. 73 LITERATŪRA 1. Ališauskas R. Kompiuterinių technologijų ir švietimo reformos sąveika. Kompiuterių naudojimas mokykloje.Vilnius: Baltic Amadeus, 1997, p. 5-25. 2. Anuţienė B. Tutorius distancinių studijų aplinkoje. Veiklos vadovas. Klaipėda, 2005,17 p. 3. Bitinaitė I. TNS LT: aktyviausi komentatoriai interneto erdvėje – jaunuoliai. Pranešimas spaudai. Vilnius, 2012. Prieiga internete:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!