Informacinės technologijos bei programavimas

Programavimo stilius. Programavimo stiliaus paskirtis: • Programavimo stilius – programavimo kalbos konstrukcijų išdėstymo taisyklės. • Programavimo stilius apima: – Programinio kodo elementų vardų parinkimą; – Programavimo kodo formatavimą; – Bendras programavimo taisykles. Programavimo stilius – nauda. • Stilius neturi įtakos programos darbui, tačiau svarbus ją suprasti siekiančiam žmogui. • Stiliaus taisyklių ypač svarbu laikytis kuomet su kodu dirba ne vienas programuotojas. • Standartizuotas programavimo stilius padaro programinį kodą tvarkingesniu, vieningesniu, aiškesniu ir taip leidžia pakelti programavimo kokybę. 1. Programavimo kultūra. • Programos teksto suvokiamumui, jos veiksmų aiškumui įvertinti vartojama programavimo kultūros sąvoka. Programavimo kultūra apima: – tinkamą, racionalų algoritmo parinkimą ar sudarymą; – tai paprastai vadinama algoritmavimo stiliumi; čia priklausytų apgalvotos valdymo konstrukcijų bei duomenų tipų parinkimas, jų derinamumas tarpusavyje, tinkamumas duotam uždaviniui spręsti; – programos skaidymą į dalis, kurios išreiškia logiškai atskirus ar nedaug susijusius veiksmus; – prasmingų vardų (kintamiesiems, konstantoms, tipams, procedūroms, funkcijoms) parinkimą; – taiklų programos aprašų ir veiksmų komentavimą; – vaizdų programos teksto išdėstymą. 2. Kodo formatavimas. Programavimo stilius nurodo, kokiu būdu formatuoti kodą: • Atitraukimai – Tabuliacija - paprasti tarpai – Hierarchinės if { …} else sakinių struktūros • Tarpai tarp elementų – Ar išskirti tarpais skliaustelius? – Ar išskirti tarpais operatorius (=, +, / )? • Perkėlimai į kitą eilutę – Ar kodo bloko pradžios ir pabaigos simboliai { ir } rašomi toje pačioje ar kitoje eilutėje? • Kodo blokai – Ar vieno teiginio sąlyginiame sakinyje naudoti skliaustelius { }?. Geras programavimo stilius. • Programa turi būti lengvai skaitoma ir lengvai suprantama, tuomet ją būtų lengva skaityti ne tik autoriui. • Pirmosios programos eilutės pradedamos rašyti pirmąja pozicija, o visas kitas programos kamienas pastumiamas palaipsniui į dešinę. 3. • Visi baziniai žodžiai ir didžioji programos dalis rašoma mažosiomis raidėmis. • Klasių, funkcijų vardų pirmoji raidė didžioji. • Geras programavimo stilius leidžia lengviau redaguoti programos kodą. Vardų sudarymas. • Vardai sudaromi laikantys šių taisyklių: – Globalių kintamųjų vardai informatyvus ir sudurtiniai; – Lokalių kintamųjų vardai – trumpi; – Klasių ir funkcijų vardų pirmoji raidė didžioji; – Vardai turi parodyti paskirtį. Vardai. Programavimo stilius apibrėžia taisykles kodo elementų vardų parinkimui: • Paketams – visi žodžiai iš mažųjų, minimalus ilgis (com.nomagic.magiclibrary). • Klasėms – daiktavardis, kiekvienas žodis iš didžiosios (LibraryItem). • Sąsajoms – funkcionalumas + able; daiktavardis (Comparable). Metodams – prasideda veiksmažodžiu iš mažosios, toliau iš dižiosios (registerReturn). 4. • Kintamiesiems – daiktavardis, prasideda iš mažosios, toliau iš didžiosios (reservationDate). • Konstantoms – daiktavardis, visos didžiosios, žodžiai atskirti _ (MAX_RESERVATIONS). Lokalūs vardai. • Trumpi; • i, j, k ir pan; • Kam naudoti indexOfElements jei galima n ir pan.; • Ilgi lokalūs vardai apsunkina ciklo sakinių ir jų turinio skaitymą. Išraiškos ir sakiniai. • Aiškumui naudoti skliaustelius. • Išraiškose naudoti įtraukas ir riestinius skliaustelius. Komentarai. • Komentavimas gerina skaitomumą; • Komentuojamos: – konstantos, – Klasės paskirtis ir kintamieji, – Metodo paskirtis ir parametrai; • Nekomentuojami aiškus sakiniai – i++ //I reikšmė didinama vienetu. 5. Programavimo kultūros patarimai. 1. Komentarų kiekis. Programavimo kultūrą ir programos dokumentavimą apibrėžiantis kriterijus. – Paprastai programos tekste komentarai turėtų sudaryti 10% – 60% bendro programos teksto ilgio. – Jei programos kodas nėra komentuojamas, kitiems programuotojams ir net pačiam kodo autoriui po tam tikro laiko tampa sunku jį suprasti. Padidėja tikimybė: – padaryti klaidų ir eikvojamas laikas. – Kita vertus, jei programos kode komentarų yra per daug, jie užgožia pačią programą. 2. Tuščių eilučių kiekis. Tai programavimo kultūros rodiklis. – Tuščios eilutės turėtų sudaryti 15%–30% bendro programos teksto ilgio. – Nors perdidelis tuščių eilučių kiekis nėra geras rodiklis. – Tačiau kuomet programos tekstas yra labai kompaktiškas, darosi sunku jį perskaityti. 6. 3. Klasių ir metodų vardų, prasidedančių iš mažosios raidės, kiekis. – Rekomenduojama vardus rašyti iš didžiosios raidės, nes tai leidžia geriau skirti kintamųjų vardus nuo klasių ar metodų vardų. – Kintamųjų ar objektų vardai turėtų prasidėti mažąja raide, nes lengviau skaityti programos tekstą. 4. Vidutinis programos sakinių ilgis. – Nuo šio kriterijaus priklauso paties programos teksto sudėtingumas. – Vartotojui yra sunkiai suprantami ilgi sakiniai, todėl klaidų tikimybė didėja. – Be to ilgi sakiniai gali netilpti į redaktoriaus ekraną. – Patartina ilgus sakinius skaidyti į kelis trumpesnius. 5. Masyvo rėžiai yra aprašyti, naudojant konstantas bet ne jų vardus. – Jei keičiasi uždavinio sąlyga (pavyzdžiui padidėja masyvo apimtis), tuomet pakanka pakeisti tik konstantos reikšmę. 7. 6. Neteisingų intervalo rėžių kiekis for cikluose. – Nurodant intervalo viršutinį rėžį, jis turi būti aprašomas neimtinai. – Tada intervalo dydis yra lygus rėžių skirtumui. – Taip yra aiškiau suprasti kiek kartų bus kartojamasciklas. – Be to, naudojant masyvus, sumažėja tikimybė “išeiti” už masyvo ribų. – Pvz.: for (int i = 0; i > ryšys. • > ryšys atvaizduoja dažnai pasitaikančius panaudos atvejus • Pastarieji yra išskiriami siekiant didesnio atkartojamumo. • > ryšys prasideda nuo įterpiamo panaudos atvejo. 16. > ryšys. • > ryšys atvaizduoja išimtinius arba retai atliekamus panaudos atvejus. • Pastarieji yra išskiriami siekiant didesnio aiškumo. • > ryšys gali išplėsti daugiau kaip vieną panaudos atvejį. • > ryšys yra nukreiptas į išplėstą panaudos atvejį. Notacija: sąsajos tipai. Paveldėjimas žymi procesų, aktorių priklausomumą, hierarchiją. Use Case pastabos. • Nėra ciklų, • Nėra sąlygos tikrinimo, • Kas vyksta be vartotojo įsikišimo nevaizduojama. • Vartotojo sąryšis su programa per jos grafine sąsaja. Žingsniai I. Surašykite visas komandas, kurias gali atlikti vartotojas. • Įvesti simbolių eilutę; • Įvesti miestų skaičių; • Importuoti duomenis iš tekstinio failo; • Priskirti atstumus tarp miestų; • Sudaryti kodavimo abėcėlę; • Išsikvieti pagalbą; • Išsaugot duom į failą; • Skelbti duomenų paieška. 17. II. Specifikuoti cases. III. Sudaryti tarpo kurių cases yra include ryšys, o tarp kurių extends. IV. Nubrėžti U C diagramą. Klasių diagrama. Pagrindinės sąvokos. • Klasė - tai kategorija arba grupė daiktų, kurie turi panašius požymius ir bendras savybes. • Objektai yra klasių egzemplioriai, kurie turi savo struktūrą: – savybės (atributus); – veiksmus (metodai, kuriuos iškviečia objektas). • Diagrama - tai klasių ir ryšių tarp jų visuma. Klasių diagramos paskirtis. • Atvaizduoja sistemos statinę struktūrą: – sistemos objektus ir statinius ryšius tarp jų. • Tai grafinis statinio struktūrinio modelio vaizdavimas. • Klasių diagrama yra loginis būsimo kodo žemėlapis. • Rodo, iš kokių elementų yra sudaryta programų sistema ir kaip sistemoje tie elementai siejami vieni su kitais. • Taikomos objektinio projektavimo metu modeliuojant klases, objektus ir metodus. 18. Klasių diagramos taikymas. • Klasių diagrama neaprašo, nespecifikuoja duoto objekto sąveikos, abstrakčiai vaizduoja ryšį 1 objekto su kitu. • Nerodo kažkokios nepastovios ar kintamos informacijos, ji tik aprašo objektų klasifikavimą. Notacija – klasė. • Klasė - elementų, turinčių panašią struktūrą, elgesį, ryšius, grupės deskriptorius. • Viršutinėje dalyje rodomas klasės vardas. Vardas dažniausiai būna daiktavardis, nes klasė nurodo esybę. – Klasės pavadinimas pradedamas didžiąja raide. (jeigu pavadinimą sudaro keli žodžiai, tai kiekvienas iš jų pradedamas didžiąja raide ir rašomas be tarpo tarp jų) • Klasė gali turėti savo parametrus: metodus ir atributus. • Atributai rodomi vidurinėje aprašo dalyje, metodai – apatinėje. • Abstrakčių klasių ir abstrakčių operacijų vardus rašyti kursyvu. 19. Notacija – atributas. • Rašomi mažąja raide. (jeigu vardą sudaro keli žodžiai, tai jie rašomi be tarpo. Kiekvieno žodžio, pradedant antruoju, pirma raidė didžioji). • Galima nurodyti kintamiesiems tipus ir pradines reikšmes. • Galima išvardinti ne visus atributus, bet svarbiausius, esminius, reikalingus kuriamos sistemos visumai suprasti: • Tokiu atveju sąrašų gale yra daugtaškių eilutė kaip požymis, kad sąrašas nepilnas. Atributų specifikavimas. • "+" for public pliuso ženklas reiškia, kad parametras yra viešas, t.y. jis yra matomas visoms klasėms. • "#" for protected “grotelės” prieš parametro vardą reiškia, kad parametras yra apsaugotas, t.y. į jį galima kreiptis tik žinant slaptažodį. • "−" for private metodo vardą reiškia, kad parametras yra privatus, t.y. gali būti prieinamas tik tos klasės elementams. • "~" for package. 20. Notacija – metodai. • Numatomos operacijos t.y. metodai rašomi apatinėje dalyje. • Jeigu reikia, skliaustuose nurodomi parametrai ir jų tipai. Notacija – interfeisas. • Interfeisu vadinama išoriškai matoma objekto operacijų aibė. • Tai gali būti objektų, dalyvaujančių informacijos gavimo, formavimo ir perdavimo vartotojui procese. Realizavimo ryšys. • Dažniausiai tai ryšys tarp interfeiso klasės ir klasės, kuri jungia objektus susijusius su taikomosiomis programomis. • Tai reiškia, kad informacija, kuri yra įvedama intefeiso objektų pagalba toliau yra naudojama kitų klasių veiklai. Notacija – ryšiai. • Ryšys tarp klasių, kuris sudaromas tuomet kai yra tam tikras ryšys tarp tų klasių egzempliorių, nurodantis paprastą sąveiką. 21. • Ryšys gali turėti vardą. Dažniausiai šis vardas yra veiksmažodis ir reiškia sąveikos formą (kaip objektai sąveikaują). • Klasės gali būti susietos keliais ryšio tipais: – Asociacija (association) suprantama kaip “susietumas”; – Generalizacija (generalization) suprantama kaip “apibendrinimas”; – Priklausomybė (dependency) kai viena klasė naudoja arba priklauso kitai klasei. Notacija: priklausomybė. • Toks ryšys reiškia, kad klasė A inicijuoja komunikavimą, arba kad klasė A (klientas) naudojasi klase B (tiekėju). •Pvz: viena klasė naudoja kitos metodus. Notacija – asociacija. • Asociacija yra toks klasių susietumo būdas, kur viena klasė “žino” apie kitą klasę ir naudoja jos operacijas arba atributus. • Asociacija aprašoma šiais parametrais: asociacijos pavadinimas, navigacijos kryptis, vaidmenys, kiekybė, rysio pasiekiam. 22. Navigacija. • Navigacijos kryptis gali būti vienpusė, dvipusė arba neapibrėžta: – Vienpusė navigacija rodo, kad rodyklės pradžioje esanti klasė žino rodyklės rodomą klasę, t.y. pirmoji klasė naudoja antrosios klasės operacijas ir/arba atributus, kai tuo tarpu antroji klasė nieko nežino apie pirmąją. – Kai navigacijos kryptis dvipusė, tai abi klasės žino ir naudojasi viena kitos paslaugomis. – Jei asociacijos navigacija nenurodyta, tai laikoma, kad navigacija yra arba dar neapibrėžta, arba dvipusė (diagramą naudojančių žmonių susitarimo reikalas. Ryšių pavyzdžiai. • “0..1” sąveikoje dalyvauja “nuo nulio iki vieno” objekto, t.y. arba nei vieno, arba vienas objektas. • “1” atitinka “1..1”, t.y. sąveikauja tik vienas objektas • “*” atitinka ”0..∞”, t.y. objektų kiekis neribojamas. • “1..*” atitinka “1..∞”, t.y. vienas arba daugiau; • “2, 4, 8” atitinka “arba 2, arba 4, arba 8”; • “2..4, 8” atitinka “arba 2, arba 3, arba 4, arba 8”. 23. Notacija – agregacija. • Agregacija – tai toks klasių susietumo būdas, kur viena klasė (part) yra sudedamoji kitos klasės (whole) dalis. – Naudojamas tuomet, kai ryšį galima nusakyti žodžiais “sudaryta iš” arba “yra dalis”; – kai vienos klasės metodai yra taikytini kitai klasei; – kai viena klasė priklauso nuo kitos. • Agregacija vaizduojama klases jungiančios linijos gale pridedant rombą. Notacija – kompozicija. • Ši ryšys stipresnis už agergacija, nes objektas-dalis vienu metu gali priklausyti tik vienam sudėtiniam objektui. • Be to, jų gyvavimo trukmė sutampa, t.y. objektasdalis yra sukuriamas ir sunaikinamas vienu metu kaip ir visas sudėtinis objektas. • Diagrama rodoma juodu (užtušuotu) rombu. 24. Generalizacija. • Reiškia, kad viena klasė (vaikas) yra susijusi su kita klase (tėvu) tokiu būdu, kad pirmąją galima naudoti visur, kur tinka antroji. • Naudojamas tuomet, kai viena klasė dalijasi savo savybėmis su kitom klasėmis. • Šis ryšys naudojamas kai reikia sukurti klasių hierarchiją (pavaizduoti superklasėm). • Poklasės paveldi superklasės atributus, metodus ir ryšius. Ryšių palyginimas. – Asociacija (pvz: a company has many employees). – Kompozicija (subtypes) (pvz: an employee is a kind of person); – Paveldėjimas (pvz: a company is using trucks to ship products). Kas yra testavimas? Testavimas – tai testas kokybei pamatuoti. Jo metu siekiama mes siekiame įvertinti, ar programinė įranga atitinka apibrėžtus kokybės kriterijus ir nustatyti problemas. 25. Testavimas – tai sistemos ar taikomos programos vykdymas kontroliuojamomis sąlygomis ir iš to sekančių rezultatų vertinimas. Testavimo procesas. * testavimas gali parodyti klaidas, bet ne jų būvimą. * Sėkmingas testas kuris atskleidžia vieną ar daugiau klaidų. * Testavimas dedikuoja klaidas. * Testavimo metu paaiškėja ar PĮ yra tinkama skirtam tikslui. Funkcinis testavimas. * Funkcinis testavimas – „juodosios dėžės“ testavimas, įėjimai ir išėjimai formuojami pagal specifikaciją. * Testavimo metodas, kai programa yra įsivaizduojama kaip „juodoji dėžė“ nevertinant jos struktūros. * Kuriami testai, tikrinantys visas programos funkcijas, susijusias vartojimo sistemos dalis ir vartojimo scenarijus. 26. Testas. * Testas – tai formali procedūra: įėjimai turi būti paruošti, išėjimai turi būti numatyti. * Kontrolinės būsenos turi apimti ir normalias ir nenumatytas sąlygas. Testų sudarymo būdai: pagrįstas testuotojo intuicija, pagrįstas specifikacija, pagrįstas kodu, pagrįstas gedimais, pagrįstas naudojimu, pagrįstas programos pobūdžiu. 1. Programavimo stilius. 6-9. Programavimo stiliaus patarimai. 9-10. UML. 11-13. User Case. 13-15. Notacija. 16-17. Ryšiai. 18-19. Klasių diagramos. 20-24. Notacija. 25-27. Testavimas. 27. Notacija-pavyzdys Panaudos atveju diagramos pazydys Pavyzdys

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!