Informacinė arba skaitmeninė visuomenė

Įvadas Dvidešimt pirmame amžiuje mes gyvename informacinėje-skaitmeninėje visuomenėje, kurioje dažnai yra kalbama apie informacinės (skaitmeninės) visuomenės plėtros svarbą ir būtinybę, tačiau tik nedaugelis iš mūsų gali tiksliai apibrėžti, kas tai yra, kam ji reikalinga, kokios naudos iš to galime tikėtis. Informacinės-skaitmeninės visuomenės plėtra priklauso nuo skaitmeninių technologijų plitimo ir vartojimo. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje yra vykdoma daugybė programų, skirtų visuomenei susipažinti su naujosiomis technologijomis, supažindinti su sąvokomis e-valdžia, e-paslaugos, e-verslas bei mokėti pasinaudoti šių naujovių teikiamais privalumais. Kadangi yra labai nevienodas kompiuterizavimo bei skaitmeninio raštingumo lygis lyginant kaimus ir miestus, dideles ir mažas pajamas gaunančius piliečius, siekiama šį atotrūkį sumažinti. Taipogi kompiuterizuojamos mokyklos, norima, kad jau mokykloje vaikai įgytų įgūdžius, reikalingus naudotis kompiuteriu, spauzdintuvu ir kitomis informacinėmis technologijomis. Taip pat daugėjant interneto – pasaulinio kompiuterių tinklo – vartotojų, atsiranda tokia sąvoka kaip skaitmeninė kultūra, dar vadinama kibernetine kultūra, kurią tiksliai apibrėžti yra sunku, kadangi ši kultūra yra labai kintanti. Šiandien ji vienokia, rytoj jau gali būt kitokia, kadangi skaitmeninė kultūra priklauso nuo naujų informacinių technologijų vystymosi, diegimo ir kūrimo, kurios kinta neįsivaizduojamu greičiu. Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje ši kultūra taip pat egzistuoja. 1. Skaitmeninės visuomenės samprata Skaitmeninę visuomenę dar galima apibrėžti kaip informacinę visuomenę, kadangi informacinė visuomenė – tai atvira išsilavinusi ir toliau besimokanti visuomenė, kurios nariai moka ir gali visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šalies bei pasaulio informacijos ištekliais,o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. Šiuolaikinės informacinės technologijos įgalina labai veiksmingai apdoroti, laikyti ir perduoti informaciją, o tai užtikrina spartų šių technologijų skverbimąsi į visas mokslo, verslo, gamybos ir privataus gyvenimo sferas. Bendram tikslui naudojamos trys dar neseniai visiškai atskirai plėtotos stitys: • Informacija bei įvairių tipų laikmenos; • Informacijos technologijos siekiant efektyviai kaupti, valdyti ir perteikti informaciją; • Telekomunikacijos sparčiai ir tiksliai perduoti skirtingų pavidalų bei formų informaciją įvairiais atstumais. O aš suprantu, kad skaitmeninė visuomenė – tai visuomenė, kuri naudoja informacines (skaitmenines) technologijas informacijai gauti, perduoti, apdoroti, t.y. naudojasi kompiuteriais, internetu, telefonija, populiarėjančio elektroninio verslo, elektroninės valdžios, elektroninės bakininkystės paslaugomis bei kitomis paslaugomis, kuriose gausiai taikomos naujosios technologijos. Taigi toliau savo darbe minėdama terminus skaitmeninė ir infomacinė visuomenė turėsiu omenyje vieną ir tą patį dalyką. Iki 1998 metų informacinės visuomenės sąvoką dažniau vartojo specialistai. Lietuvoje dar ir šiandien ne visiems aišku kas iš tikrųjų tai yra. Iki šiol oficialiuose Lietuvos informacijos šaltiniuose teko sutikti net 4 iš dalies skirtingus informacinės (skaitmeninės) visuomenės apibrėžimus, tačiau visuose juose yra vienas bendras besikartojantis teiginys – informacinė visuomenė tai visuomenė besinaudojanti informacinėmis technologijomis. Skaitmeninė (informacinė) visuomenė nėra dirbtinis dalykas, sugalvotas informacinių technologijų specialistų ar kurių nors šalių vyriausybių. Iš principo tai yra pasaulinė raidos tendencija, kuri veikia visas šalis ir prasidėjo kartu su labai sparčia informacinių technologijų raida. Būtent informacinių technologijų paplitimas ir buvo tas veiksnys, iš esmės paskatinęs globalizaciją bei visuotinį informacijos prieinamumą. Siekiant dar tiksliau apibrėžti kas yra informacinė (skaitmeninė) visuomenė, galima sakyti, kad esminis jos bruožas yra interneto arba kitaip tariant informacinių tinklų panaudojimas. Statistika rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 14,4% interneto vartotojų, todėl pakankamai drąsiai galima teigti, kad daugiau nei dešimtadalis Lietuvos visuomenės jau gali save vadinti skaitmenine. Ir būtent daugiau nei dešimtadalis informacinės-skaitmeninės visuomenės, įvairių šalių ekspertų teigimu, yra ta kritinė masė žmonių, kurių dalyvavimas veikloje sudaro prielaidas sėkmingai informacinės (skaitmeninės) visuomenės plėtrai. 2. Skaitmeninė kultūra Skaitmeninė kultūra egzistuoja ir reiškiasi per Internetą - visuotinį kompiuterių tinklų tinklą, sukurtą JAV Gynybos departamente 1960 m. Skaitmeninė arba dar kartais vadinama kibernetinė kultūra yra galima tik pasaulinio kompiuterių tinklo ryšių kanalų, aibės serverių ir terminalų dėka. Ji klesti ten, kur vartotojai "susitinka" begaliniuose jos ryšių ir kanalų labirintuose, suranda vieni kitus ir keičiasi nuomonėmis, informacija, meno kūriniais bei savo atradimais ar patyrimais. Tokios virtualios bendrijos, sistemos ar sąveikos yra labai plačios ir įvairios. Jos naudoja elektroninį paštą, kuria įvairiausioms temoms skirtas naujienų grupes, elektronines konferencijas ir e-žurnalus, elektroninių pokalbių kambarius, interaktyvias Interneto svetaines pasauliniame kompiuterių tinkle WWW (World Wide Web), bei daugelį kitų darinių (IRC- Internet Relay Chat, Usenet, Bulletin Board System (BBSs), Usenet, MOOs ir MUDs). Nors skaitmeninė kultūra gali būti ir lėkšta kaip koks vienišas neatsakytas elektroninis laiškas, neradęs savo adresato. Bet dažniausiai yra kitaip: skaitmeninė kultūra yra bendradarbiavimo ir sudėtingos bendros veiklos, vykstančios  tiek skirtinguose ervdvės plotuose, tiek skirtingais laikotarpiais, rezultatas. Iš tiesų daugelyje virtualių bendrijų susidaro tam tikri socialiniai ryšiai, kintančios sąveikos. Vyksta politiniai ir kitokie disputai, sudaromos sąjungos ir kyla priešprieša, kuriama sava "istorija". Elektroninės diskusijos bendrija, panašiai kaip realiame gyvenime,  primena mažo miestelio bendriją: ji turi savo kvailį ir savo išminčių, savo idealistus ir niurzgas, studentus bei rūpestingus prižiūrėtojus. Yra sava "žaidimų aikštelė" ir slapti praėjimai, ir, be abejo, miesto "valdžia" ir kitos struktūros... Viskas kaip gyvenime. Skaitmeninė kultūra yra nuolat kintanti. Aišku, tai ką mes šiandien vadiname skaitmenine kultūra, rytoj gali nebeegzistuoti tuo pačiu pavidalu. Panašiai kaip ir  kitos naujosios technologijos, kompiuteriniu ryšiu pagrįstos informacinės technologijos kinta neįsivaizduojamu greičiu. Visuomenė nuolat asimiliuoja, "įsiurbia" ir integruoja į savo asmeninį gyvenimą ir verslą naująsias informacines technologijas. Elektroninė komercija  buvo naujiena vakar, šiandien ji jau tampa kasdienybe. Netolimoj praeityje elektroninis paštas ir listserverių tarnybos dominavo pasauliniame kompiuterių tinkle nuo jo atsiradimo pradžios iki maždaug 1980-jų, atsiradęs Gopher pakeitė organizacines struktūras devintajame dešimtmetyje. Greit atsirado tinklo naršyklės: Mosaic, vėliau Netscape ir Internet Explorer, kurios iš esmės pakeitė tinklo ideologiją - pereita nuo tekstų prie kitų medijos formų. Atsirado ne tik paveikslai ir garso įrašai, vis daugiau naudojama animacijos, video įrašų, pakeliui yra interaktyvioji televizija. Kas pasakys, kaip naujosios dinaminės technologijos pakeis pasaulinį tinklą artimiausioje ateityje? Svarbiausia, ko galima tikėtis yra kolektyvinės ir individualios pastangos perkurti tai, ką mes dabar pavadinome skaitmenine kultūra. 3. Skaitmeninės (informacinės) visuomenės plėtra Lietuvoje Šiandienos pasaulyje informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtra tampa labai svarbiu socialinės, ekonominės, politinės, kultūrinės sferos elementu. Ne išimtis yra ir Lietuva – jau senokai kalbame apie poreikį kurti informacinę (skaitmeninę) visuomenę, kurios nariai galėtų, mokėtų ir norėtų naudoti šiuolaikinių informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemones, naudotis savo šalies bei viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldos institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus bei užtikrinti gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą. Tenka pripažinti, kad Lietuvos situacija – sudėtinga. Tiesa, telekomunikacijų ir informacijos technologijų rinka Lietuvoje auga, tačiau kol kas Lietuvos gyventojų kompiuterizavimo lygis yra žemas. Švietimo srityje susiduriame su labai žemu Lietuvos mokyklų kompiuterizavimo lygiu, nemažai problemų yra ir valstybinio reguliavimo srityje: nesutvarkytas valstybei svarbus informacijos registrų ūkis, tarp registrų nėra tarpusavio sąveikos, jų informacija nepatikima; vykdomosios valdžios institucijų darbuotojai menkai moka naudotis informacijos apdorojimo galimybėmis, nėra dokumentų, reglamentuojančių elektroninius mainus tarp institucijų, nebaigtos kurti mokesčių ir muitinės informacinės sistemos. Lietuvos strateginiame plane numatytos keturios prioritetinės grupės: Pirmasis prioritetas – Lietuvos gyventojų kompetencija. Šioje dalyje numatytais darbais planuojama užtikrinti gyventojams galimybę įgyti žinių ir kvalifikaciją, kad, pasitelkę ryšių ir informacijos technologijų teikiamas galimybes, jie galėtų lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose. Kita prioritetinė kryptis yra viešasis administravimas – šios dalies darbų tikslas yra taikant informacinių technologijų galimybes modernizuoti valstybės valdymą, sukurti tinkamą teisinę aplinką, plėtoti elektroninę valdžią ir elektroninę demokratiją, suteikti gyventojams realias galimybes nevaržomai gauti iš visų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų informaciją, teikti pasiūlymus, kritikuoti, dalyvauti priimant sprendimus. Elektroninio verslo plėtojimui skirtais darbais bus siekiama vystyti žiniomis, informacija, ryšių ir informacinėmis technologijomis grindžiamą verslą. Ketvirtasis prioritetas – kultūra, kultūros paveldas ir kalba: IT pagrindu bus siekiama puoselėti Lietuvos kultūrą, kultūros paveldą, lietuvių kalbą ir išsaugoti juos pasaulio informacinės visuomenės aplinkoje. Įgyvendinus Lietuvos skaitmeninės (informacinės) visuomenės plėtros strateginiame plane numatytas reformas, būtų galima tikėtis nemažai teigiamų pokyčių: turėtų smarkiai išaugti informacinių technologijų galimybes naudojančių Lietuvos gyventojų skaičius; pagerėtų gyventojų ir verslo įmonių aptarnavimo sąlygos viešojo administravimo sektoriuje, vystytųsi informacija, ryšių ir informacinėmis technologijomis grindžiamas verslas, didėtų užimtumas IT srityje, galiausiai augtų viso ITT sektoriaus konkurencingumas. 4. Skaitmeninės (informacinės) visuomenės plėtros chronologija Toliau pateiktoje chronologijoje galima matyti kaip vystėsi skaitmeninė visuomenė nuo pirmo kompiuterio Lietuvoje pagaminimo iki šiandien. 1989 m. Lietuvoje sukurtas ir pagamintas pirmasis asmeninis kompiuteris. 1991 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Lietuvos informatikos tarybą ir pavesti jai vykdyti valstybinės informacijos politikos eksperto funkcijas. 1991 m. spalio 3 d. Įsteigta Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministeriją. Įkurta bendrovė "Omnitel"; Įrengtas pirmasis Lietuvoje X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo Universiteto ir Matematikos informatikos instituto Vilniuje. Veiklą pradėjo LITNET - Lietuvos mokslo, studijų ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų asociacija; LITNET - Lietuvos Mokslo ir Studijų kompiuterių tinklas teisėtai vadinamas Interneto pradininku Lietuvoje Pradėtas informacijos visuomenės plėtros projektas "Lietuva 2000". 1992 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pradėti nacionalinės informacinės infrastruktūros sukūrimo ilgalaikį projektą "Lietuva 2000". 1994 m. Lietuvoje pradėtos teikti komercinės bevielio interneto paslaugos. 1995 m. rugsėjo mėn. Įkurta informacinių technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacija "Infobalt". 1996 m. Prasidėjo Lietuvos švietimo įstaigų kompiuterizavimas. IBM korporacija šiems darbams paskolino 7mln. USD 1997 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pavesti Ryšių ir informatikos ministerijai parengti Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje programą, suderintą su atitinkamomis Europos Sąjungos nuostatomis. 1998 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė sudaryti nuolatinę informacinės visuomenės komisiją. 1999 m. spalio 23 d. Pagrindinės parlamentinės partijos ir pasirašo memorandumą "Dėl informacinės visuomenės sukūrimo Lietuvoje"; 2000 m. vasario mėn. Bendrovė "Omnitel" įdiegia GPRS technologiją. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybę, kurioje galima naudotis GPRS paslaugomis; 2000 m. liepos 11 d. Priimtas Elektroninio parašo įstatymas. 2000 m. lapkričio 6 d. E-Vyriausybės darbo grupė pristatė Ministrui Pirmininkui Vyriausybės ir kitų vykdomosios valdžios institucijų tinklapių ir e-Vyriausybės koncepcijas. 2000 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarė sudaryti nuolatinę Seimo Informacinė visuomenės plėtros komisiją. 2000 m. rugsėjo 22 d. įsteigta UAB "Rinkis pats" - pirmoji Lietuvoje elektroninė bendrovė; 2001 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę Nacionalinei informacinės visuomenės plėtros strategijai kurti. 2001 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Informacinės visuomenės plėtros departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. 2001 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepciją. 2001 m. gegužės 24 d. Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų". 2001 m. birželio 25 d. LR Vyriausybė pritarė Elektroninio verslo koncepcijai. 2001 m. gruodžio 5 d.  LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1463 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijos". 2002 m. balandžio 23 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 568 "Dėl elektroninio parašo priežiūros institucijos", kuriuo pavedė Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie LR Vyriausybės vykdyti Elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijas. 2002 m. gegužės mėn. Privataus verslo iniciatyva aljansas „Langas į ateitį“ pradėjo vykdyti unikalų Lietuvoje verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai projektą. 2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas  nutarimu Nr. IX-1187 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos "patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją 2002 m. gruodžio mėn. Įgyvendintas žvalgomasis „Skaitmeninės bendruomenės“ projektas. 2002 m. gruodžio 31 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 2115 "Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo". 2003 m. sausio mėn. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV parengė ir kartu su Vidaus reikalų ministerija pateikė pasiūlymą „Viešosios interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“, kuris buvo atrinktas bei pradėtas finansuoti pagal PHARE 2003 Socialinės-ekonominės sanglaudos programą. 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 290 "Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo". 2003 m. birželio 23 d. Lietuva prisijungė prie Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų. 2003 m. rugpjūčio 27-29 dienomis Vilniuje įvyko pirmasis Pasaulio informacinių technologijų forumas (WITFOR), kuriame buvo priima Vilniaus deklaracija. 2003 m. gruodžio mėn. pristatyti Valdžios elektroniniai vartai. Sukurta taikomoji programinė įranga bei įsigyta techninė įranga, parengtas nuorodų į paslaugas katalogas ir jo tvarkymo priemonės,  sistemos administravimo priemonės ir dokumentai, užregistruoti oficialūs interneto vardai (http://www.govonline.lt/, http://www.evaldzia.lt/, http://www.epaslaugos.lt/) 2004 m. sausio 28 d. Vidaus reikalų ministerija ir verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai aljansas "Langas į ateitį" Lietuvoje pernai įsteigė dar 100 nemokamų interneto centrų. 2004 m. kovo 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pradėjo eksploatuoti informacinės sistemos Gyventojų pajamų deklaravimo modulį, kuris leidžia gyventojams internete pateikti visų formų gyventojų metinės pajamų deklaracijas ir jos priedus, metinės gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir jos priedus, taip pat prašymą pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą. 2004 m. gegužės 1 d. Įsigaliojo Elektroninių ryšių įstatymas. 2004 m. rugsėjo 15 d. Pasibaigė pirmasis paraiškų teikimo etapas pagal Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“. 2004 m. spalio 12 d. Ryšių reguliavimo tarnyba prisijungė prie tarptautinio kovos su elektroninio pašto šiukšlėmis tinklo. Lietuvos Vyriausybė nuolatos pabrėžė, kad Lietuvos informacinės (skaitmeninės) visuomenės plėtra – nauja, prioritetinė ir ilgalaikė Vyriausybės strategija. 2001 m. vasario 28 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijos patvirtinimo“ įvardyta ir elektroninės valdžios samprata, kurios įgyvendinimui reikėsią „modernizuoti valstybės valdymą, suteikti gyventojams realias galimybes nevaržomai gauti iš visų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų informaciją, sudaryti sąlygas plėtoti Lietuvos informacinę visuomenę, teikti pasiūlymus, kritikuoti, dalyvauti priimant sprendimus...“ Dėl elektroninės valdžios „viešųjų paslaugų, pagrįstų informacinėmis technologijomis, plėtros“ pagerėsiančios gyventojų aptarnavimo sąlygos, kiekvienas gyventojas visoms valstybinėms institucijoms jau gali pateikti klausimus ir gauti atsakymus per viešuosius tinklus, taip pat aktyviai dalyvauti įvairiose apklausose, sprendžiant svarbius valstybės politikos klausimus. Šią valstybinę informatizavimo iniciatyvą – Lietuvos elektroninės Valdžios projektą – Lietuvos gyventojai vertina teigiamai. Toks teigiamas vertinimas grindžiamas ekonominio suinteresuotumo viešosiomis skaitmeninėmis paslaugomis laikysena: • daugiau kaip du trečdaliai – 69,7% – teigė norį, kad būtų įrengti paprasti ir patogūs naudotis kompiuteriniai įrenginiai (pašte, bibliotekose, savivaldybėse ir kitur), leidžiantys gauti informaciją, pareikšti savo nuomonę, tvarkyti savo sąskaitą ir kitus reikalus. Respondentų nuomonei įtakos turėjo išsilavinimas, pajamos bei socialinė padėtis. Palankiausiai el. valdžios iniciatyvą vertino respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, taip pat 15-29 metų amžiaus gyventojai, moksleiviai bei studentai, turintys aukštąjį išsilavinimą specialistai, tarnautojai ne specialistai bei respondentai, gaunantys didžiausias pajamas. 5. Pagrindiniai skaitmeninės (informacinės) visuomenės plėtros siekiniai Mokslo ir technologijų plėtra, spartinanti ekonomikos augimą  (inovacinių sistemų plėtra). Šis siekinys iškeltas į pirmą vietą todėl, kad jis apima inovacinę plėtros sritį, kuri skatina visų kitų visuomenės sričių plėtrą. Kita vertus, informacinių  ir  skaitmeninių technologijų plėtra - tai šiuolaikinis mokslo ir technologijų plėtros variklis, katalizuojantis mokslo ir verslo sąveiką. Greitaveikių skaitmeninės komunikacijos tinklų, jungiančių akademines mokslo ir studijų institucijas, sukūrimas ir plėtra atveria naujas efektyvaus bendradarbiavimo galimybes mokslinių tyrimų ir studijų srityje. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo plėtra pagal GEANT programą turi būti sparčiau plėtojama, kad būtų pasiekti ES standartus atitinkantys  akademinio informacinio tinklo (LITNET) duomenų perdavimo greičiai. Greitas tarptautinis akademinis intranetas – tai inovacija, lemianti žinojimu pagrįstos visuomenės sukūrimą. Tai, kas šiandien gims šioje integruotoje žinojimo erdvėje, rytoj ras pritaikymą kasdieniniame gyvenime, o kartu tai – pagrindinis plačiosios visuomenės kompetencijos atnaujinimo šaltinis. Skaitmeninė mokslo vystymo technologinė tendencija  vystosi į paskirstyto skaičiavimo (padalintos atminties) integruotų tinklų, “metakompiuterių” sukūrimą, t.y.: į globalaus tinklo sistemų (WWG) koncepcijos realizavimą, kuris dar labiau paspartins mokslo  plėtrą ir jo inovacines galimybes. Intensyvesnis informacinių technologijų pritaikymas Lietuvoje tiesiogiai įtakos spartesnę biotechnologijų, optinių ir kitų aukštųjų technologijų plėtrą. Lietuvos mokslo raida turės būti siejama su sugebėjimu išnaudoti globalios informacinės infrastruktūros teikiamas galimybes, įsisavinant informacines mokslo procesų valdymo technologijas bei naujausius pasaulinius mokslo laimėjimus, o taip pat su tinkamu pasirengimu įvairiapusiškam tarptautiniam bendradarbiavimui, o kartu ir  su globalios rinkos poreikiais. Valstybės finansų resursai, skirti mokslo vystymui, turės būti labiau koncentruojami į priešakinio pobūdžio tyrinėjimus, šiuolaikinius projektus, turinčius inovacijų potenciją. Valstybės programos turi būti įgyvendinamos, panaudojant šalies mokslo institucijų kompetenciją ir resursus (integruotas žinias ir patirtį, o taip pat  jų galimybes pateikti įvairaus profilio specialistus). Lietuvos  mokslo ir technologijų plėtra per  inovacijoms imlią ūkio infrastruktūrą, ir specialias inovacijų skatinimo programas bei sistemas padės transformuoti naujus ar įsisavintus išradimus į rinkos produktus bei paslaugas ar sprendimus, galinčius konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Produktyvių žinių ekonomika taps svarbiausiu augimo veiksniu  ir Lietuvos visuomenės kompetencijos bei konkurencinių galimybių atsinaujinimo pagrindu. Mokslo ir technologijų plėtra – tai  šalies vystymosi perspektyvas užtikrinantis siekinys. Lietuvos mokslo ir inovacinių centrų aktyvus dalyvavimas integruotoje Ęuropos Mokslinių Tyrimų Erdvėje. Lietuva dar turi galimybių kai kuriose srityse (biotechnologijų, lazerinių technologijų, informacinių technologijų, tiksliosios mechanikos ir kt.) pasiekti aukščiausią Europos mokslinio meistriškumo rangą ir visavertiškai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų strategijos formavime bei mokslinių produktų panaudojimo programose, o tuo pačiu sudaryti galimybes sparčiau vystyti ir kitas mokslo sritis, užtikrinant ir spartesnę bendrą technologinę pažangą bei ūkines vystymosi perspektyvas. Tačiau šį strateginį uždavinį pasiekti pavyks tik greitai įgyvendinus gilią mokslo ir studijų reformą, atitinkamai koncentruojant valstybinius asignavimus bei siejant mokslo ir studijų turinį bei struktūrines kryptis su nacionalinės plėtros ir konkrečiais ūkio poreikiais. Visuomenės išsilavinimas (kompetencija) – galimybės visiems (tęstinio ir nuotolinio lavinimosi sistemų plėtra). Lietuvos informacinės (skaitmeninės) kompetencijos ilgalaikes ir geras perspektyvas nulems išplėtota nauja visuomenės organizacinė infrastruktūra, skatinanti gyventojus nuolat siekti naujų žinių bei leidžianti palaikyti savo kvalifikaciją ir konkurencingumą pasaulinėje darbo rinkoje, leidžianti mokytis ir siekti žinių, nepriklausomai nuo gyvenamosios ir darbo vietos, laiko ir besimokančiojo amžiaus. Europos Komisija savo 2000 m. kovo 24 d. Lisabonos nutarime pažymėjo pagrindinius Europos Sąjungos politikos momentus. Ji patvirtino, kad Europa eina į žinių amžių, kas turės didžiulę įtaką į kultūrinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Visų pirma, keisis darbo, mokymosi ir pačio gyvenimo pobūdis. Šiose išvadose pažymima, kad nuolatinis mokymasis yra pagrindinis sėkmingo perėjimo į žiniomis grįstą ekonomiką ir visuomenę garantas. Švietimo ir kvalifikacijos palaikymo sistema įvardinta kaip ateinančių pasikeitimų šerdis. Pagal Europos Sąjungos duomenis,  jeigu jau šios  Strategijos įgyvendinimo pradžioje vieną kartą įgytos kvalifikacijos dar pakanka 7 – 10 metų, tai vėliau šis laikotarpis dar trumpės. Todėl būtina gyventojams suteikti galimybę nuolat tobulintis ir palaikyti savo konkurencingumą darbo rinkoje, kuri tampa globalia, neribojama šalies sienų. Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos išsaugojimas ir skleidimas pasaulio informacinėje visuomenėje (nacionalinio paveldo įskaitmeninimas, vertimo sistemos). Nepaisant pasaulinių procesų kosmopolitinio slėgimo, nacionalinis kultūros paveldas kryptingų ir nuoseklių pastangų dėka turi būti išsaugotas, prieinamas pasaulio informacinėje aplinkoje ir kūrybingai pristatomas bei plėtojamas, o nacionalinis savitumas ir tapatybė išliks būtinu Lietuvos visuomenės solidarumą, bendruomenišką sąveikavimą skatinančiu veiksniu. Nacionalinės kultūros įskaitmeninimo uždaviniai. Šie uždaviniai sietini su tuo, kas ES dokumentuose vadinama turinio industrijos, kurios yra greitai auganti Europos ekonomikos šaka, ir kurių būsimoms augimo perspektyvoms lemiamą vaidmenį vaidins intensyvus skaitmeninių technologijų įsisavinimas. Kultūros turinio įskaitmeninimas turi lemiamą reikšmę sparčiai e-verslo plėtrai, bei skatinimui naudotis Internetu ir kitomis globalaus tinklo sistemomis. Skaitmeninė turinio pramonė, panaudodama ir susiedama Europos kultūrinę įvairovę  sukuria joje pridėtinę vertę, todėl Europos Sąjungoje siekiama remti ir užtikrinti skaitmeninės “turinio” produkcijos prieinamumą greitiveikos tinkluose. Lietuvos nacionalinės bendruomenės ir kultūros paveldo skaitmeninės plėtros strateginiai interesai harmonizuojasi su šia ES strategija. Įskaitmeninant Lietuvos kultūros reiškinius, tikslinga bendradarbiauti su lavinimo įstaigomis, derinti šį siekinį su specialiomis bibliotekų ir muziejų kompiuterizavimo ir  “virtualizavimo” programomis. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys turi gerą pagrindą vystyti “turinio” industrijas – stiprią spaudą ir išvystytą audiovizualinį sektorių, turtingą nacionalinį paveldą. Lietuva turi išnaudoti ES  kultūros turinio programas (MEDIA - audiovizualiniam sektoriui ir speciali - CULTURE 2000,  INFO2000 ir “Multilingualism in the Information Society” (MLIS) programos; Europos Komisija taip pat įgyvendina programą Europos skaitmeniniam turiniui globaliuose tinkluose remti (eContent). Veiksminga Lietuvos kultūros plėtojimo politika ir integracija į informacinių paslaugų sektorių (“nacionalinės kultūros įskaitmeninimo inkubatorius”) sudarys sąlygas visavertiškai dalyvauti interaktyvioje Europos bei viso pasaulio kultūros paveldo “skaitmeninėje bendruomenėje”, skatins tarptautinį bendradarbiavimą su Lietuva ir naudingą dėmesį Lietuvai pasaulio informacinėje infrastruktūroje, o kartu netiesiogiai skatins ir Lietuvos ūkio subjektų rinkų plėtrą. Bus parengtos ir įgyvendinamos specialios kultūros paveldo išsaugojimo ir šalies mokslo, meno ir kultūros vertybių pristatymo pasaulio visuomenei, panaudojant informacinių technologijų galimybes, programos (“įskaitmeninimo programos”); skaitmeninėje formoje bus kaupiama informacija apie lietuvių kalbą ir nacionalinės kultūros paveldą. Informacinių technologijų plėtotė įgalina kaupti ir saugoti, bei realizuoti informacijos mainus tarp įvairių subjektų apie kultūros paveldą, suteikia naujų galimybių ilgalaikiam informacijos išsaugojimui. Tikslinga numatyti naujų skaitmeninių ir lazerinių technologijų taikymą kultūros vertybių inventorizacijai, tyrimams, apskaitos ir valdymo uždaviniams spręsti, kultūros paveldo objektų pristatymui ir kultūrinio turizmo skatinimui, kultūros paminklų inventorizavimo, dokumentavimo tikslams, bei pristatymui ir didaktiniams-edukaciniams tikslams. tikslinga sukurti integruotą etninės kultūros paveldą, gyvuosius tradicinės kultūros židinius, dabartinę raišką bei veiklą atspindinčią informacinę sistemą. Nacionalinė kalba tarptautiniu mastu pripažįstama labai svarbiu žmogaus dvasinių ir kūrybinių sugebėjimų realizavimo veiksniu. Be to, kadangi kalba yra vienijanti nacionalinės kultūros ašis, ji tampa svarbi turinio industrijos požiūriu, o lingvistiniai tyrinėjimai tampa vienu iš technologinių ir  strateginių informacinės visuomenės plėtros resursų, be kurio neįmanomas žinių visuomenės sukūrimas Lietuvoje. Lietuvoje reikia sukurti produktyvią humanitarinių mokslų plėtojimo strategiją, nes informacinės (skaitmeninės) visuomenės plėtros procese jie ne mažiau svarbūs, kaip tiksliųjų mokslų ar technologinė plėtra siaurąja prasme. Nepakankamas lingvistinis ir kultūros pritaikymas skaitmeninėje erdvėje tarptautiniam vartotojui – viena iš ES, o taip pat ir Lietuvos problemų, kurios kompleksinis sprendimas palengvins globalų Lietuvos dalyvavimą. Atitinkamai turi būti plėtojamos ir specialios programos, skatinančios lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje aplinkoje, įstatymais nustatomos palankios sąlygos plėtoti lietuvių kalbą globalioje elektroninėje, kompiuterių terpėje, diegiamos šiuolaikinės informacinių technologijų priemonės, pritaikytos šalies vartotojui dirbti su jomis lietuvių kalba; plėtojami lietuvių kalbos automatizuoto atpažinimo, sintezės bei vertimo iš lietuvių kalbos į kitas kalbas (ypač į oficialias Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos kalbas) moksliniai ir taikomieji tyrimai, skatinamas šių tyrimų rezultatų diegimas (leksinių ir struktūrinių keitiklių iš lietuvių kalbos ir atgal moduliai; tokia programa turi apimti ir universalios vertimo kalbos pritaikymą lietuvių kalbai; vertimui reikalingų žodynų ir tekstynų sudarymą, lietuviškų tekstų vertiklius kalbos garsais neįgaliesiems), atitinkamų komercinių produktų gamybą; pradiniame etape dėmesys bus sutelkiamas į juridinių tekstų vertimą, kad galima būtų versti į lietuvių kalbą Europos Sąjungos dokumentus ir lietuviškus dokumentus versti iš pradžių bent į vieną iš Europos Sąjungos vartojamų kalbų; turi būti skatinama aktualios mokslinės, kultūrinės, reklaminės, mokomosios medžiagos rengimo ir e-leidyba lietuvių kalba, ir iš kitos pusės, siekiama, kad Lietuvos virtualiose bibliotekose gyventojams būtų prieinama informacija apie pasaulį ir jo kultūrą, virtualiuose muziejuose sudaromos sąlygos pažinti nacionalinę bei užsienio tautų istoriją, kultūrą, meną. Nuo pat šios Strategijos įgyvendinimo pradžios specialios pastangos ir finansavimas turi būti skirti kompiuterių programinės  įrangos lituanizavimui,  sulietuvintos vartotojų sąsajos su kompiuteriais palaikymui. Nesant galimybės greitai lietuviškai adaptuoti komercinius kompiuterinių programų produktus, šalyje turi būti priimtas strateginis sprendimas kompiuterinę lituanizaciją (kompiuterinių programų lokalizavimą) derinti su viešojo kodo kompiuterinių programų plataus diegimo šalyje prioritetu. Nacionaliniuose plėtros planuose turi būti aiškiai išskirtas regionų plėtros komponentas.  Informacinės (skaitmeninės) visuomenės plėtros aspektu – dėl geografinės lokalizacijos ar finansinių resursų stokos niekas nebūtų izoliuotas nuo e-aplinkos. Informacinių technologijų diegimas ir informacinė ekonomikos plėtra sudarys prielaidas labiau subalansuotai šalies raidai, racionalių ir efektyvių aplinkos apsaugos sistemų įdiegimui, subalansuotai regionų ekonominei raidai (turės būti numatytas regioninių informacinių sistemų integravimas su visos valstybės informacinėmis sistemomis, centrinių registrų ir savivaldybių informacinių sistemų koordinavimas ir specifiškai:  e-verslo plėtros skatinimas regionuose, naikinant darbo sąlygų ir socialinės apsaugos skirtumus; bus plečiamos ekonominės veikos veiklos sritys, kurios galimos namų aplinkoje, naudojantis kompiuterių tinklu, ir sulygina kaimo ir miesto galimybes, leidžia vienodomis sąlygomis dalyvauti tarptautiniuose projektuose). Palankios reguliavimo aplinkos ir specialių informacinės infrastruktūros prieinamumo programų sudarymas bei įgyvendinimas kiekviename regione, panaudojant bibliotekas, paštą, kitas viešąsias įstaigas ir pan. (viešųjų Interneto centrų kūrimas). Darbas gali tapti patrauklesnis įvedant lankstesnes įdarbinimo galimybes  (tokios kaip teledarbas). Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų įtraukimui į e-verslą, jaunų žmonių poreikių realizavimui informacinės kompetencijos įgijimo bei nuotolinio mokymosi srityje, o  pat specialioms programoms “žmonėms, su ypatingais poreikiais” (užtikrinant jų galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis). Šios programos derintinos su ES “e-Dalyvavimo” ir kitomis iniciatyvomis (WAI). Darbo santykių modernizavimas suteiks papildomą lankstumą derinant šeimos gyvenimą ir darbo laiką, kas būna aktualu ir darbdaviams ir darbuotojams. Šios reformos turi būti vykdomos socialinio bendradarbiavimo abipusių interesų dvasioje, išnaudojant įstatymų suteiktas galimybes pasirašyti lankstesnes darbo sutartis. Viešojo administravimo efektyvumas ir demokratijos plėtra. Įgyvendinant šį siekinį, bus siekiama sukurti lanksčią ir optimalią viešojo administravimo struktūrą, informacinių technologijų pagalba didinti tiesioginę  visuomenės įtaką politiniams sprendimams. Vykdant e-valdžios įgyvendinimo programą, kaip vieną iš žinių visuomenės elementų, didinamas valstybės ir savivaldos institucijų priimamų strateginių sprendimų efektyvumas, plėtojamas integruotų valstybinių  informacinių sistemų ir registrų, vaidinančių lemiamą vaidmenį šalies ūkio tvarkymui, funkcionavimas,  efektyvus pažangių duomenų tvarkymo technologijų panaudojimas, statistikos informacinės sistemų, duomenų saugumo sistemų diegimas; Platesnis visuomeninis dialogas, visuomenės procesų dinamiškumas ir interaktyvumas bei didesnė visuomenės įtaka politiniams sprendimams (užtikrinant dialoginį kompiuterinį ryšį tarp gyventojų ir valstybės institucijų) sąlygos aukštus viešojo administravimo vadybinės kompetencijos reikalavimus, elektroninio raštingumo ir modernių valdymo technologijų poreikį;  plėtojant informacinę visuomenę bus siekiama padidinti piliečių aktyvumą, išplečiant jų komunikavimo galimybes, sudarant realias sąlygas visiems šalies gyventojams  plėtoti visuomenės informacinę infrastruktūrą ir ja naudotis, tenkinant savo poreikius bei siekiant visuomenės pažangos. Viešųjų paslaugų valdymą betarpiškai sąlygos visuomenės poreikiai, nes funkcionuos ir bus  plėtojama vieninga šalies viešosios informacijos sistema, užtikrinanti valstybės ir savivaldybių bei verslo institucijoms, visuomenei laisvą ir operatyvų priėjimą prie visų valstybės prižiūrimų informacijos šaltinių. Šalies gyventojams įstatymais bus garantuojama prieiga prie atviros informacijos šaltinių, valstybės duomenų bazių ir per viešųjų paslaugų elektroninius instrumentus (elektroninius informacijos gavimo-teikimo punktus, stendus, svetaines, o taip pat – naudojantis daugiafunkcijinėmis elektroninėmis asmens identifikavimo kortelėmis  ir kt..) realiai naudotis šalies ir pasaulio informacijos resursais bei elektroninių procedūrų skaitmeninėje informacinėje aplinkoje galimybėmis. Šalies ir užsienio gyventojams bus sudaromos sąlygos gauti išsamią ir visapusišką atvirąją informaciją iš visų lygių valdžios institucijų, teikti savo pasiūlymus, kritiką, šalies piliečiams sudaromos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus. Jau naujosios informacinės (skaitmeninės) visuomenės plėtros strategijos įgyvendinimo pradžioje būtina nustatyti tvarką ir sąlygas įgalinančias juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius duomenų perdavimo tinklus tiesioginiame režime atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo bei pajamų deklaravimo procedūras, įgyvendinti ir palaikyti “vieno langelio” principu veikiančią piliečių ir įmonių e-pareiškimų aptarnavimo sistemą; kiekviena ministerija ir kitokia valdžios institucija turės rengti savo veiklos e-paslaugų teikimo srityje planus, kur būtų suskaičiuotos tiek išlaidos, tiek pajamos. Viešojo administravimo sektorius bus reorganizuotas į lanksčias, e-viešąsias paslaugas teikiančias, struktūras ir užims optimalesnį lyginamąjį svorį visuomenėje bei valstybės sąnaudose (bus mažinami viešojo administravimo kaštai, gerinama viešųjų paslaugų kokybė.). Įmonėms turės būti sudaromos sąlygos plėtoti savo verslą, naudojantis viešosios informacijos šaltiniais bei taikant įvairias elektronines santykių su valdžios institucijomis procedūras, o taip pat - dalyvauti informacinių sistemų bei ryšių tinklų kūrime bei eksploatavime, viešųjų paslaugų aptarnavime. Viešojo administravimo srityje bus ne tik plačiai taikomi verslo modeliai, bet ir plėtojamos investicinės programos, įtraukiant į šią sritį kuo daugiau privataus kapitalo. Valdymo institucijų renovacija, valstybės institucijų aprūpinimas kompiuterine technika, programine įranga, ryšio kanalais pasieks išsivysčiusių šalių lygį tik intensyvios atitinkamo privataus sektoriaus plėtros visoje šalyje dėka. 6. Skaitmeninių technologijų išplitimas ir vartojimas Lietuvoje itin ryški disponavimo skaitmeninėmis technologijomis ir jų vartojimo disproporcija – atotrūkis tarp, viena vertus, turinčių naująsias informacines priemones ir jomis besinaudojančių, kita vertus – tarp norinčių jas vartoti ir galinčių tai daryti. Tokia disproporcija vertintina kaip pagrindinis faktorius, kliudantis spartesnę skaitmeninės Lietuvos raidą. Didžiausias informatizavimo galimybių ir jų realizavimo disbalansas būdingas namų ūkių kompiuterizavimo, asmeninės telematinės įrangos paplitimo, interneto prieigos bei jo vartojimo masto ir struktūros srityse. Apskritai, skaitmeninis Lietuvos potencialas keleriopai didesnis už jo panaudojimo mastą visuose bendrabūvio pavidaluose: ir ekonominiame, ir politiniame, kultūriniame bei socialiniame gyvenime. Telefonijos ir garso bei vaizdo aparatūros paplitimas ir vartojimas, išskyrus mobiliąsias telematines priemones, nėra reikšmingas skaitmeninių technologijų disponavimo ir jų vartojimo disproporcijos faktorius. 6.1. Kompiuteriai Lietuvos kompiuterizavimui būdinga disponavimo skaitmeninėmis technologijomis ir jų vartojimo disproporcija, t. y. disbalansas tarp, viena vertus, darbo bei mokymo vietų kompiuterizavimo ir, kita vertus, asmeninės kompiuterinės įrangos paplitimo masto: • 70,1% dirbančiųjų ir besimokančiųjų, arba 37,9% visų skaitmeninės Lietuvos gyventojų, darbuojasi kompiuterizuotose darbo ir mokymo vietose, tačiau tik kas antras jose pats naudoja kompiuterinius įrenginius (iš viso skaitmeninėmis technologijomis sako mokąs naudotis beveik kas trečias Lietuvos gyventojas). Dauguma tokių besinaudojančių - beveik 80% - tą daro dažnai: kiekvieną dieną arba kelis kartus per savaitę. Pagrindinis tokio naudojimo tikslas - tekstų apdorojimas ir naršymas po internetą, beveik 40% kompiuterį naudoja duomenų bazėms ir apskaitai, apie 20% - grafikai apdoroti ir žaidimams. Beveik pusė vartotojų nežino, koks kompiuterio, kuriuo jie naudojasi darbe ir mokymo įstaigoje, procesorius. Kas penktas naudojasi procesoriumi Pentium II, kas dešimtas - Pentium arba Pentium III. • Net kas antras mokantis dirbti kompiuteriu juo naudojasi ne mokymo įstaigoje, ne darbovietėje, ne namuose, o dar kur nors kitur. Dažniausiai tai daroma pas draugus, gimines - taip elgiasi kas trečias. Kas dešimtas kompiuteriu naudojasi bibliotekoje, 6,5% - interneto kavinėje, 2,7% - informacijos centruose. Tokį elgesį labiausiai lemia amžius, išsimokslinimas ir socialinė padėtis. Dauguma - 64,5% visų kitur kompiuteriu besinaudojančių respondentų - tai daro retai, t. y. porą kartų per mėnesį, kartą per mėnesį arba dar rečiau. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje kompiuterius naudojo 91,0 procento apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų (2004 m. pradžioje – 89,7%). Internetu naudojosi 84,6 procento apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių (2004 m. pradžioje 79,8%). Daugiau kaip pusė įmonių (56,6%) naudojo plačiajuosčio ryšio technologijas (45,4% – DSL technologijas, 13,0% – kitas vielines jungtis).  1 pav. Kompiuterių ir interneto naudojimas įmonėse 6.2. Internetas Lietuvoje interneto vartojimo struktūrą lemia disponavimo telematinėmis technologijomis ir jų naudojimo disproporcija, t. y. disbalansas tarp, viena vertus, telematinio darbo bei mokymo vietų kompiuterizavimo ir, kita vertus, asmeninės telematinės įrangos paplitimo ir vartojimo masto. 1 lentelė. Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį (Procentais)   1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 I ketvirtis III ketvirtis I ketvirtis I ketvirtis Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį 1,7 2,0 3,0 5,3 8,5 12,0 19,3 19,9 25,0 29,0 Namų ūkių tyrimo duomenimis, pirmąjį 2005 metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 29 procentai namų ūkių: mieste – 36, kaime – 14 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 42 procentai namų ūkių. Internetu namuose 2005 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 14,4 procento namų ūkių. Mieste internetą namuose turėjo kas penktas namų ūkis, kaime – keturi iš šimto. Namų ūkių tyrimų duomenimis, 2002 m. internetu namuose naudojosi 4,1 procento, 2003 m. pirmąjį ketvirtį  – 6,2 procento, 2004 m. pirmąjį ketvirtį – 10,6 procento visų namų ūkių. Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 1500 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 76 procentai, internetą – 51 procentas namų ūkių. Daugiau kaip pusė (56%) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbiausios priežastys, dėl kurių nesinaudojama internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur, reikiamų žinių neturėjimas. 7. Skaitmeninis raštingumas Visuotinis skaitmeninis-kompiuterinis raštingumas suprantamas kaip reikiamas informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymas, mokėjimas ir gebėjimas taikyti kompiuterio techninę ir programinę įrangą vartotojo lygiu. Nemokėjimas ir neturėjimas galimybių naudotis informacinėmis technologijomis savo ruožtu mažina galimybes dalyvauti darbo rinkoje, trukdo naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis (informaciniai tinklai, banko operacijos, elektroninis atsiskaitymas, elektroninės prekės ir paslaugos, daugiafunkcinių kortelių naudojimas ir panašiai). Kad galėtų sėkmingai naudotis naujo tipo paslaugomis, gyventojams reikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir žinių. Lietuvos Respublikos gyventojų kompiuterinio raštingumo lygis priklauso nuo jų gyvenamosios vietos (miesto ar kaimo vietovės), amžiaus ir pajamų. Kuo aukštesnis gyventojų išsimokslinimas ir didesnės pajamos, kuo jie jaunesni, kuo daugiau jų gyvena didmiesčiuose ir miestuose ir užima aukštesnę socialinę padėtį, tuo aukštesnis jų skaitmeninio raštingumo lygis ir didesnis troškimas juo disponuoti. 2004 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Vyriausybės seime buvo pavirtinta visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, kurios tikslas – spartinti informacinės (skaitmeninės) visuomenės kūrimąsi sudarant sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, atitinkančio jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą. Programa siekiama ugdyti ir plėtoti gyventojų kompiuterinį raštingumą iš dalies finansuojant gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymą. Siekiant šios programos tikslo, sprendžiami šie uždaviniai: 1. skatinti gyventojus mokytis informacinių ir komunikacinių technologijų ir jas naudoti įvairiose veiklos srityse, tapti visaverčiais informacinės (skaitmeninės) visuomenės nariais, gebančiais gyventi ir dirbti informacinėje (skaitmeninėje) visuomenėje; 2. sudaryti sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams įgyti kompiuterinį raštingumą, atitinkantį jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, specialiųjų poreikių, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos; 3. užtikrinti gerą kompiuterinio raštingumo mokymo kokybę ir vykdyti Programos įgyvendinimo stebėseną. Programos įgyvendinimo trukmė – 9 metai (2004–2012 metai). Išankstiniais skaičiavimais, Programos biudžetas – 26631000 litų. Prognozuojama, kad pirmuosius 4 metus (2004–2007 metai) norinčiųjų įgyti kompiuterinį raštingumą gausės ir 2008–2009 metais jų bus daugiausia. Vėliau (2010–2012 metais) mokymosi poreikis mažės, nes daugelis gyventojų jau bus įgiję kompiuterinį raštingumą. 2 lentelė. Priemonės visuotinio kompiuterinio raštingumo programai įgyvendinti Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Vykdymo metai Atsakingi vykdytojai 1. Parengti ir patvirtinti visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą 2004 Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija 2. Vykdyti socialinės reklamos kampaniją apie informacinių ir komunikacinių technologijų taikymą kasdieniame gyvenime, realizuoti informacinės visuomenės iššūkius, organizuoti kitas visuomenines akcijas, skirtas piliečių kompiuterinio raštingumo mokymui 2004–2012 Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 3. Sukurti bendrą kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančių institucijų (švietimo institucijų, bibliotekų, asociacijų ir kitų organizacijų) duomenų bazę internete 2004–2012 Švietimo ir mokslo ministerija 4. Rekomenduoti įtraukti į valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus kompiuterinio raštingumo kvalifikacinius reikalavimus 2004 valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos 5. Parengti atskiroms profesinėms grupėms profesines reikmes atitinkančias kompiuterinio raštingumo programas, papildančias visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą 2004 valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos 6. Remti vietos bendruomenės kompiuterinio raštingumo mokymą 2004–2012 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, paraiškas teikiančios institucijos 7. Vykdyti valstybės tarnautojų ir darbuotojų kompiuterinio raštingumo mokymą 2004–2012 valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos 8. Aprūpinti metodine literatūra ir kita medžiaga institucijas, teikiančias kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas 2004–2012 Švietimo ir mokslo ministerija 9. Vykdyti tęstinius Programos įgyvendinimo mokslinius tyrimus, kasmet atlikti tiriamąją vartotojų poreikių analizę 2004–2012 Švietimo ir mokslo ministerija 10. Rengti viešas diskusijas apie Programos įgyvendinimą; atsižvelgiant į pasiūlymus ir mokslinių tyrimų rezultatus, kasmet nagrinėti Programos diegimo strategiją ir formuluoti naujus prioritetus 2004–2012 Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Išvados Siekiant dar tiksliau apibrėžti kas yra skaitmeninė (informacinė) visuomenė, galima sakyti, kad esminis jos bruožas yra interneto arba kitaip tariant informacinių tinklų panaudojimas. Skaitmeninė (informacinė) visuomenė turi savitą skaitmeninę kultūrą, kuri egzistuoja ir reiškiasi per Internetą bei kuri yra labai greitai kintanti, kadangi naujosios informacinės technologijos kinta nepaprastai greitai. Ši kultūra yra bendradarbiavimo ir sudėtingos bendros veiklos, vykstančios  tiek skirtinguose erdvės plotuose, tiek skirtingais laikotarpiais, rezultatas. Lietuvoje tokia kultūra egzistuoja ir kasdien plečiasi. Leituvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane numatytos keturios prioritetinės grupės: pirma – Lietuvos gyventojų kompetencija. Kita prioritetinė kryptis yra viešasis administravimas – šios dalies darbų tikslas yra taikant informacinių technologijų galimybes modernizuoti valstybės valdymą, sukurti tinkamą teisinę aplinką, plėtoti elektroninę valdžią ir elektroninę demokratiją, suteikti gyventojams realias galimybes nevaržomai gauti iš visų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų informaciją, teikti pasiūlymus, kritikuoti, dalyvauti priimant sprendimus. Elektroninio verslo plėtojimui skirtais darbais bus siekiama vystyti žiniomis, informacija, ryšių ir informacinėmis technologijomis grindžiamą verslą. Ketvirtasis prioritetas – kultūra, kultūros paveldas ir kalba: IT pagrindu bus siekiama puoselėti Lietuvos kultūrą, kultūros paveldą, lietuvių kalbą ir išsaugoti juos pasaulio informacinės visuomenės aplinkoje. 2004 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Vyriausybės seime buvo pavirtinta visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, kuri bus vykdoma iki 2012 metų. Šios programos pagrindinis tikslas – spartinti skaitmeninės (informacinės) visuomenės kūrimąsi sudarant sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams siekti visuotinio kompiuterinio raštingumo, atitinkančio jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą. Lietuvoje skaitmeninės visuomenės plėtra kaip ir kitose šalyse priklauso nuo informacinių technologijų plitimo greičio. Valstybinės bei kitos institucijos, vykdydamos įvairias programas, stengiasi supažindinti visuomenę su šiomis naujovėmis, padėti prisitaikyti gyventi informacinėje (skaitmeninėje) visuomenėje – naudotis internetu, e-bankininkyste, e-verslu, e-vadžia ir kitais skaitmeninės visuomenės privalumais. Literatūra 1. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. spalio 3 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!