Informacijos ir informatikos samprata

Informatika - tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Informaciją nuolat gauname iš aplinkos. Ji mus pasiekia per jutimo organus. Pav., pažvelgę pro langą, matome, koks lauke oras. Pirmąją informaciją žmogus gauna jau gimdamas, tai tėvų paveldėta genetinė informacija. Visą kitą informaciją žmogus gauna iš aplinkos, daugiausia iš kitų žmonių. Vaikai mokosi iš tėvų, vyresniųjų ir daugiau žinančių draugų. Turimą informaciją žmogus perduoda kitiems, bet ir naudoja ją.
Informacijos apykaita vyksta ne tik tarp žmonių, bet ir visoje gyvoje gamtoje. Net paprasčiausi vienaląsčiai organizmai geba justi aplinkos veiksnius - šviesą - ir į juos reguoti. Tačiau kitaip negu kitos gyvos būtybės, žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją - naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėje žmonės svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėse plytelėse, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms. Laikius bėgant rašto reikmenys tobulėjo: atsirado papirusas, popierius.
Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Spausdintose knygose kaupėsi labai daug informacijos. Tai - žmonijos atmintis. Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės ryšio priemonės - telefonas, radijo, televizija. Tačiau elektrinis ryšys turi savo trūkumų - brangiai kainuoja, neišvengiamas informacijos iškraipymas, klaidos. Todėl šio šimtmečio viduryje atsirado naujas mokslas, vadinamas informacijos teorija.
Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį darbą, bet ir protinį darbą - informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo sukurtos elektorinės skaičiavimo mašinos. Pastaruoju metu jos vadinamos kompiuteriais. Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir, svarbiausia apdorojimą - vadinamas informatika.
Kitaip negu kitos gyvos būtybės žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją - naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėje žmogus svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėje lentelėje, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms.
Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Spaudiniuose kaupėsi labai daug informacijos. Raštas tinka ne tik informacijai saugoti, bet ir jai perduoti. Vieno žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!