Įvadas.
Žmonės nuo neatmenamų laikų stebi, analizuoja ir bando įvertinti tiek save, tiek mus supančią aplinką. Jeigu ta aplinka arba mūsų pačių savybės netenkina mūsų poreikių, bandome tokią situaciją pakeisti, valdyti. Pavyzdžiui, kiekvienas mūsų nori gyventi tarp puikių draugų, būti sveikas, turtingas ir labai protingas. Didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame bandydami bent dalinai patenkinti šiuos tikslus, ieškodami būdų, kaip tai padaryti. Visiems šiems ieškojimams yra reikalinga informacija – jos ieškome, ją kaupiame, bandome apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams. Jeigu poreikiai nedideli ir veikla nesudėtinga, informacijos tvarkymas nereikalauja daug pastangų. Tam pakanka natūralių žmogaus sugebėjimų. Plečiantis veiklai, šių sugebėjimų pradeda nepakakti. Seniausiai iškilo duomenų registravimo, saugojimo ir perdavimo didesniais atstumais problemos. Jas sprendžiant buvo sukurtos rašto, telegrafo, telefono ir kitokių ryšio priemonių sistemos. Susidarė sąlygos perduoti sukauptą patyrimą kitoms kartoms, racionaliau tvarkyti ūkį, pagreitinti žmonijos vystymą. Išaugo ir poreikiai informacijos tvarkymui. Tapo reikalingos masinio jos skleidimo ir skaičiavimų bei kitokio informacijos tvarkymo priemonės.
Informacija – objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Galime įvardyti, kad tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda; galime suprasti ir abstrakčiau: tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Informacija daro įtaką žmonių santykiams, ji pasireiškia žmonių bendravime – komunikacijoje.
Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, ją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos.
Apibrėžti informacijos sąvoką nėra lengva. Pirmiausia todėl, kad ji abstrakti, pirminė, vartojama daugeliui kitų sąvokų apibūdinti. Antra, informacijos turinys daugiareikšmis, įgyjantis įvairiausių prasmių.
Plečiantis mokslo tyrimams ir tobulėjant technikai, nuolat didėja informacijos kiekis. Dažniausia sutinkama informacijos forma kasdieniniame gyvenime - žinios. Esant didelei informacijos lavinai, kuriami įvairūs žinynai, žodynai, enciklopedijos.
Informacija – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžių arba žiniasklaidos priemonėmis: perspaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuterių tinklus. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio, reiškiančio “išaiškinimas, pranešimas, pavaizdavimas”.
Šitaip informacija nusakoma daugelyje populiarių knygų, enciklopedijų. Tai konkretesnė apibrėžtis, ji...
Šį darbą sudaro 1858 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!