Infliacija - skaidrės

Infliacija – pinigų nuvertėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia prekių ir paslaugų kainų lygio kilimu.
Defliacija – pinigų vertės augimas, kuris dažniausiai pasireiškia prekių ir paslaugų kainų lygio mažėjimu.
“Piktoji” defliacija, kylanti dėl ribotos pinigų pasiūlos, sukeliančios kainų smukimą.
Šliaužiančioji (lėtoji, saikinga) infliacija – tai infliacija, kai kainos kyla lėtai, bet pastoviai.
Šuoliuojančioji infliacija – tai infliacija, kai kainos kyla gana staigiai, šuoliškai ir turi tendenciją didėti.
Hiperinfliacija – infliacija, pasižyminti ypač dideliais tempais.
Infliacija pasaulyje
Pasaulio hiperinfliacijos
Vokietija 1921-1923 m. – Infliacijos lygis 3.250.000 proc. per mėnesį (kainos dvigubėjo kas 49 val.);
Graikija 1941-1944 m. – apie 8,55*109 per mėnesį (kas 28 val.);
Vengrija 1945-1946 m. – apie 4,19*1016 per mėnesį (kas 15 val.);
Jugoslavija 1993-1994 m. – apie 5*1015 per mėnesį (kas 16 val.);
Zimbabvė 2008 m. – neoficialiais duomenimis 6,5*10108 per metus (kas 1,5 val.).
Infliacijos matavimas
Infliacijos matavimas
Infliacijos tempui (IR – inflation rate) įvertinti dažniausiai pasitelkiami kainų indeksai – visų šalyje pagamintų prekių ir paslaugų kainų pokyčių vidurkis per tam tikrą laiką.
IR – infliacijos tempai
ΔMS – nominalios pinigų pasiūlos pokytis
Δ(MD/P) – realios pinigų paklausos pokytis
P – bendrasis kainų lygis.
Kiekybinė pinigų teorija
Kiekybinė pinigų teorijos taisyklė:
M*V=P*BNP
M – pinigų pasiūla;
V – piniginio vieneto apyvartos greitis;
P – bendrasis kainų lygis;
BNP – nacionalinis produktas.
Kita vertus, P=(M*V)/BNP. Vadinasi, padidėjus pinigų pasiūlai, kyla ir kainų lygis.
Infliacijos priežastys
Infliacijos priežastys
Infliacijos priežasčių nustatymas – sudėtinga ir diskutuotina problema. Tačiau dažniausiai sutariama, kad infliaciją galima paaiškinti per AD-AS modelį.
Paklausos infliacija – bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija.
Pasiūlos infliacija – bendrosios pasiūlos pokyčių skatinama infliacija.
Bendrosios paklausos sukelta infliacija (I)
Didėjant bendrajai paklausai, didėja realioji gamybos apimtis bei kainos. Kol gamybos išteklių pakanka, gamybą galima išplėsti, nedidinant kainų. Taip pat gali būti, jei turima pakankamai kapitalo, yra laisvos darbo jėgos.
Kainos kyla tada, kai bendroji paklausa padidėja ekonomikai jau esant visiško užimtumo lygyje.
Kas galėtų nubraižyti grafiką?
Bendrosios paklausos sukelta infliacija (II)
Augant bendrajam kainų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!