Infliacija Lietuvoje: 1994-2008 metai

Turinys Įvadas 3 1. Infliacijos samprata 4 1.1 Inliacijos sąvoka ir rūšys 4 1.2 Infliacijos matavimo būdas 5 1.3 Infliacijos priežastys ir pasėkmės 6 2. Infliacijos dinamika Lietuvoje 8 Išvados 10 Literatūros sąrašas 11 Priedai. Uždaviniai apie infliaciją...............................................................................12 Įvadas Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių makroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu bei pinigų nuvertėjimu ir neigiamai veikia ekonomiką, sukelia daug nepageidaujamų socialinių padarinių. Šiandieniniame finansų krizės paveiktame pasaulyje infliacija taip pat aktuali šiandienos problema. Infliacijos augimas sąlygoja dar sunkesnius krizės padariniu ir taip pat ji gali tapti viena iš priežasčių kilti finansinei krizei, kadangi kilančias palūkanų normas taip pat sąlygoja infliacijos augimas. Dėl šio probleminio makroekonominio rodiklio svarbos kitų rodiklių įtakai nusprendėme pasirinkti temą „Infliacija Lietuvoje”. Taigi mūsų darbo tikslas Išanalizuoti infliaciją Lietuvoje. Darbo tiklslo įgyvendinimui palengvinti nusprendėme išsikelti tokius pagrindinius darbo tikslus: • Išsiaiškiti infliacijos sampratą, analizuojant infliacijos sąvoką, rūšis, skaičiavimo metodiką bei sukeliamus padarinius. • Išanalizuoti infliacijos dinamiką Lietuvoje. Taigi pirmoji mūsų darbo dalis yra teorinė, šioje dalyje remdamiesi įvairiomis knygomis ir internetiniais statistikos departamento bei vertybinių popierių komisijospuslapiais atliksime teorinę infliacijos analize. Skaitytojui pristatysime infliacijos sąvokas, kurias tarpusavyje palyginsim ir pristatysim lengviausiai suprantamą varianta. Nagrinėdamai infliacijos skaičiavimo būdus nustatysime kokie veiksniai labiausiai įtakoja infliacijos dydį ir galiausiai nurodysime kokias pasėkmes sukelia infliacija. Antroji darbo dalis skirta statistinės informacijos analizei. Pateikdami atitinkamų metų duomenis, skaitytojui pristatysime priežastis, kurios sąlygojo tuometinę situaciją. Tikimės, kad mūsų darbas skaitytojui leis lengviau suprasti infliacijos sąvokas, bei supažindins skaitytojus su Lietuvos infliacijos dinamika. 1. Infliacijos samprata Pastaruoju metu nuolatos per žinias, laikraščiuose bei internetiniuose naujienų portaluose girdime apie infliacijos pokyčius – didėjimą, mažėjimą, tačiau ka tai reiškia iš tikrųjų? Šiame skyriuje pabandysime skaitytojui išaiškinti infliacijos sampratą. Tai stengsimės panaryti analizuodami infliacijos apibrėžimą, jos rūšis bei įtaką. 1.1 Inliacijos sąvoka ir rūšys Infliacijos terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „infliatio“, kuris reiškia išpūsti. Infliacijos sąvokos aiškinimų galime rasti daugybę ir ganėtinai skirtingų. Pabandysime pateikti kelis tokius apibrėžimus ir juos išanalizuoti. • Infliacija – tai bendrojo kainų lygio augimas. Esant infliacijai kyla įvairių vartojimo prekių ir paslaugų kainos, o tai mažina pinigų perkamąją galią, vadinasi, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau prekių [2]. • Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus [1]. • Infliacija – yra piniginio vieneto perkamosios galios smukimas, pasireiškiantis ilgalaikiu vidutinio bendrojo kainų lygio kilimu. Infliacija nėra tam tikrų prekių, paslaugų arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Tačiau kai kurių prekių ar paslaugų kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios arba net sumažėti. Infliacija išreiškiama procentais [6]. Matydami tokius infliacijos apibrėžimus galime padaryti tokias išvadas: infliacija – tai pinigų nuvertėjimas, kuris pasireiškia prekių ir paslaugų kainų kilimu. Ji reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis, o ne tam tikrų prekių ar jų grupių kainų dydis. Be to, tai ne vienkartinis kainų pakilimas, o nuolatos besitęsiantis reiškinys, kuris trunka gana ilgą laikotarpį. Tačiau kai kurių prekių kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios. Infliacija yra žinoma nuo seniausių laikų, nes jos bruožai pradėjo ryškėti kartu su pinigais. Tačiau iš esmės ji susiformavo tik XIX a. antroje pusėje. Tikima, kad infliacijos terminas pirmą kartą pavartotas JAV pilietinio karo metais, kuomet į apyvartą buvo išleista daug popierinių pinigų. Infliacija ankstesniais laikais buvo tik laikino pobūdžio, o dabartiniu metu ji tapo įprastu reiškiniu ir viena iš sudėtingiausių socialinių - ekonominių problemų. Kainos dažniausiai keičiasi didėjimo linkme. Tačiau kainų pokyčio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais bei skirtingose šalyse. Infliacijos priešingybė – defliacija. Tai bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas. Defliacija gali būti dviejų rūšių: 1. Tikroji (technologinė) – tai teigiama defliacija, kuri kyla dėl technologinės pažangos sąlygojamo darbo našumo didėjimo; 2. „Piktoji” (monetarinė) – neigiama defliacija, kylanti dėl ribotos pinigų pasiūlos, sukeliančios kainų smukimą. Dar viena priešingybė inliacijai yra dezinfliacija. Dezinfliacija tai - bendrojo kainų lygio augimo tempo (infliacijos tempo) mažėjimas. Nuolat mažėjant infliacijos tempui, ji artėja prie nulio. Tai reiškia, kad pinigai nenuvertėja. Taip pasaulyje yra buvę XIXa.pab. ir XXa. pradžioje, kai kainos nekito gana ilgai. Tuomet, beja, ekonomiškai sustiprėjo beveik visos Europos valstybės. Žnodami infliacijos sąvoką, toliau manome yra svarbu analizuoti infliacijos rūšis. Infliacija gali būti įvairių rūšių. Ją galima skirstyti įvairiais požiūriais, t.y. pagal vietą, pasireiškimo pobūdį, mastą: • Pagal vietą infliacija gali būti lokalinė, pasireiškianti atskirose šalyse, ir pasaulinė, apimanti visas šalis arba šalių grupes. Ankstesniais laikais infliacija buvo vietinė, pasireikšdavo atskirose šalyse, dažniausiai trukdavo neilgai ir baigdavosi pinigų reformomis. Dabar vykstanti infliacija yra pasaulinė. Nepaisant to, šios problemos aktualumas įvairiose šalyse nėra vienodas [5, p. 418]. • Pagal reiškimosi pobūdį infliacija gali būti atvira ir paslėpta. Atvira infliacija pasireiškia kainų kilimu ir „matoma“ išorėje. Paslėptos infliacijos esmė ta, kad kainos formaliai gali išlikti nepakitusios arba didėja ne taip sparčiai, kaip esant atvirai infliacijai. Paslėpta infliacija atsiranda tuomet, kai bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą ir susidaro prekių stygius. Tai buvo būdinga socialinėms šalims. Ten infliacija buvo tramdoma administraciniais būdais. Dėl to dažniausiai didėja deficito mastai, gali būti įvedami talonai ir t.t. Be to, paslėpta infliacija pasireiškia ir tuomet, kai kainų kilimas dirbtinai stabdomas, nustatant viršutines jų kilimo ribas [5, p. 418-419]. • Pagal infliacijos mastą, arba intensyvumą, išskiriama šliaužiančioji, šuoliuojanti infliacija ir hiperinfliacija[5, p. 418]. Šliaužiančioji infliacija – tai infliacija, kai kainos kyla lėtai, bet pastoviai. Tai slenkančioji, lėtoji, saikinga infliacija.Ji trunka ilgai, tačiau jos tempai nėra dideli. Tokia nedidelė infliacija gali atrodyti nelabai reikšminga, bet taip nėra [4, p. 44 Lietuvos ekonomistų nuomone, ši infliacija gali siekti 3 - 7 proc. per metus, o dabartiniu metu 1 – 3 procentai. Tuo atveju pinigų perkamoji galia iš esmės nepakinta [5, p. 419]. Šuoliuojanti infliacija – tai kainų lygio kilimas dideliais tempais, kurie rodo tendenciją dar didėti[3. P. 232]. Lietuvos ekonomistų nuomone, 25 – 30 % metinis kainų lygio kilimas yra šuoliuojanti infliacija. Hiperinfliacija – infliacija, pasižyminti ypač dideliais tempais, pvz., kartais viršijantis 1000 procentų per metus[5, p. 419]. Skirtingai negu „šliaužiančioji“ infliacija, kuri dažniausiai mažai veikia ekonomiką, hiperinfliacija yra toks būvis, kai žmonės nustoja tikėję pinigų verte ir pereina prie natūrinių mainų. Čia visada iškyla rimtas ekonomikos nuosmukio, kurį lydi visuomenės chaosas, pavojus. Hiperinfliacija yra retas reiškinys, ir jo priežastys būna tiek ekonominės, tiek politinės, pvz., didelė pinigų emisija vyriausybės išlaidoms padengti arba didžiulis prekių ir paslaugų stygius, kuris atsiranda kartu su didžiule paklausa [4, p.45]. 1.2 Infliacijos matavimo būdas Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI). Tai yra pagrindinis vartotojų infliacijos rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai naudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui. Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra duomenys apie prekių ir paslaugų reprezentančių kainas, tarifus ir gyventojų išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pagrindinis kainų informacijos šaltinis yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimas atrinktuose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų įmonių vietiniuose vienetuose. Kiekvienos prekės ar paslaugos kainų lygio pokytis daro skirtingą įtaką bendrajam VKI. Tai lemia išlaidų kiekvienai prekei ar paslaugai dalis bendroje namų ūkių piniginių vartojimo išlaidų struktūroje. Skaičiuojant VKI vartojimo prekių ir paslaugų kainų santykiai atsveriami naudojant išlaidų prekėms ir paslaugoms lyginamąsias dalis bendrose namų ūkių piniginėse vartojimo išlaidose. Namų ūkių biudžetų tyrimo apie namų ūkių pinigines  vartojimo išlaidas duomenys yra pagrindinis informacijos šaltinis svoriams rengti. Šiuo metu „statistinį krepšelį“ sudaro 858 reprezentatyvios prekės ir paslaugos, kurios pagal 12 Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriaus skyrių pasiskirsto taip: ◦ Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 238; ◦ Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 87; ◦ Drabužiai ir avalynė – 100; ◦ Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 35; ◦ Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra – 98; ◦ Sveikatos priežiūra – 69; ◦ Transportas – 41; ◦ Ryšiai – 7; ◦ Poilsis ir kultūra – 82; ◦ Švietimas – 9; ◦ Viešbučiai, kavinės ir restoranai – 37; ◦ Įvairios prekės ir paslaugos – 55. Taip pat Lietuvoje infliacija skaičiuojama ir pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI)- su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis pagal metodologiją suderintas Laspeireso tipo „vartotojų infliacijos“ kainų indeksas, rodantis vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį išlaikant bazinio laikotarpio namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą ir vartotojų populiacijos sudėtį. Jis skaičiuojamas tam, kad galima būtų paskaičiuoti bendrą ES infliaciją bei palyginimui tarptautiniu mastu [6]. 1.3 Infliacijos priežastys ir pasėkmės Infliacijos priežasčių nustatymas – sudėtinga ir diskutuotina problema. Infliacija yra visos ekonomikos funkcionavimo atspindys. Nepaisant tam tikrų skirtumų, dabartiniu metu gaji nuomonė, kad infliacija yra daugelio veiksnių pasekmė. Naudojant bendrosios paklausos-bendrosios pasiūlos sąveikos modelį (AD-AS), išskiriamos dvi infliaciją sukeliančių veiksnių grupės: • Bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija, vadinama paklausos, arba vartotojų, infliacija. Didėjant bendrajai paklausai, didėja ir realioji gamybos apimtis bei kainos. Kol gamybinių išteklių pakanka, gamybą galima išplėsti, nedidinant kainų. Taip gali būti, kai turima pakankamai kapitalo, yra laisvos darbo jėgos.Kainos kyla tuomet, kai bendroji paklausa padidėja, ekonomikai jau veikiant visu pajėgumu, t.y. pasiekus potencialųjį nacionalinio produkto lygį. Jeigu ekonomikoje yra visiškas užimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai ištekliai, tuomet padidėjusią paklausą galima patenkinti tik kylant kainoms. Pagrindinės bendrosios paklausos pokyčių sukeltos infliacijos priežastys yra šios: 1. Šiuolaikinių pinigų pasiūlos ypatybės; 2. Deficitiniai valstybių biudžetai; 3. Noras išvengti įprastų mokesčių didinimo ir kt. • Bendrosios pasiūlos pokyčių skatinama infliacija vadinama kaštų infliacija. Šiuo atveju infliaciją sukelia veiksniai, dėl kurių bendroji pasiūla sumažėja. Pirmiausiai tai veiksniai, didinantys kaštus, o vėliau ir kainas. Paklausos infliacijos pradinė sąlyga yra pinigų pasiūlos didėjimas, o esant kaštų infliacijai – priklausomybė priešinga. Pirminė priežastis yra kainų kilimas, o pasekmė – pinigų pasiūlos didinimas. Pagrindinės pasiūlos infliacijos priežastys yra šios: 1. Staigūs bendrosios pasiūlos pasikeitimai (sumažėjimai); 2. Šiuolaikinės darbo užmokesčio formavimosi ypatybės; 3. Infliacijos lūkesčiai [5, p. 418]. Taip pat galima teigti, kad infliacija yra sąlygojama ir šių priežasčių: • netikėtas kainų augimas, kuris mažina vartojimą • vartojimo augimas, kuris kelia kainas • valstybės bankuose esančių rezervinių pinigų reguliavimas (nustačius mažesnį privalomą bankuose laikomų pinigų rezervą padidėja pinigų multiplikacija, ūkyje atsiranda „papildomi“ pinigai ir padidina infliaciją) • importuojamų prekių, o ypač žaliavų kainų augimas • ilgalaikis neigiamas mokėjimo balansas (smunka nacionalinės valiutos kursas, todėl didėja importuojamų prekių ir paslaugų kainos) • ūkio recesija (smunkant darbo našumui auga produkcijos kaina) • ūkio monopolizacija ar oligopolizacija (monopolistai ar oligopolistai vaikydamiesi pelno net ir nesusitarę gali pakelti kainas)[1]. Infliacija, kaip ir kiekvienas makroekonominis rodiklis sukelia tam tikras pasėkmes. Infliacijos sukialiamos pasėkmės gali būti tiek neigiamos, tiek ir teigiamos. Infliacijos neigiami padariniai yra: • Perkamosios galios kritimas – krentant perkamajai galiai mažėja rinka ir sunkiau parduoti prekes. Sumažėjęs prekių pirkimas smukdo ūkį. • Nuvertėja indėliai – esant didesnei infliacijai žmonės linkę nelaikyti pinigų, o juos greičiau išleisti, ar pakeisti į kitą valiutą, taip dar labiau didindami infliaciją. Taip pat atsisako jų kaupimo ir pasidaro sunkiau gauti ilgalaikių paskolų, tuo pačiu žlugdomas brangių daiktų pirkimas išsimokėtinai. • Prekiautojai, tikintys, kad pirkėjai mažiau gaudosi kainose, jas užkelia daug aukščiau negu jos turėtų būti net esant didesnei infliacijai. Tokių būdu krenta pragyvenimo lygis. • Ateities nežinojimas – žmonės nežino ateities ir todėl gali nutraukinėti savo ūkinę veiklą. • Esant hiperinfliacijai ar tiesiog didelei infliacijai žmonės gali atsisakyti savo nacionalinės valiutos ir net jei nesant ignoruoti savo valstybės pinigus, o naudotis kitų valstybių pinigais. Tokiu atveju viena valstybė negalės vykdyti dalies savo pinigų politikos ir dengti kitos valstybės atspausdintus pinigus, tuo tarpu ir infliaciją savo prekėmis. Nedidelės infliacijos teigiami padariniai yra: • Esant infliacijai žmonės iš dalies atsisako besaikio pinigų kaupimo ir juos investuoja, išleidžia ar padeda bent į banką. • Valstybė, vykdydama pinigų emisiją (spausdindama pinigus), turi papildomų lėšų savo išlaidoms padengti. • Kartais išaugus infliacijai lengviau atiduoti skolas (ypač jei skolos perskaičiavimas nenumatytas sutartyje). • Krentant nacionalinei valiutai šalies ūkis darosi konkurencingesnis su kitų valstybių ūkiais. 2. Infliacijos dinamika Lietuvoje Lietuvoje infliacija skirtingais periodais buvo ganėtinai skirtinga. Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje infliacija buvo ir ypač didelė, taip pat užfiksuota buvo ir defliaciniai periodai. Lietuvos metinius infliacijos lygius galima būtų suskirstyti į du stambius periodus – pirmasis laikotarpis apimtų metus iki valiutų valdybos modelio(VVM) įvedimo 1994 metais, o antrasis laikotarpis atspindėtų situaciją po VVM įvedimo. Antrąjį periodą taip pat galima butų išskirti dar į du mažesnius – iki įstojimo į Europos Sąjungą ir po įstojimo. Šioje darbo dalyje pirmiausia nagrinėsime pirmąjį periodą, kurio metu infliacija per visą nepriklausomybės atgavimo laikotarpį buvo didžiausia. 1lentelė. Infliacija metų pabaigoje Lietuvoje 1990 – 1993 metais Metai Metinė infliacija, procentais 1990 9 1991 382,8 1992 1162,2 1993 188,9 Šaltinis: autorių sukurta lentelė remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1271 duomenimis. Kaip matome iš pateiktos lentelės, nagrinėjamu periodu infliacijos mąstas buvo ypatingai didelis, o didžiausias buvo 1992 metais, kai infliacijos lygis šalyje pasiekė beveik 1200 procentų. Matydami tokius duomenis, galime daryti išvadą, kad tuometinėje Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos, pagal kurias vertinamas infliacijos dydis augo labai sparčiai. Anot straipsnio „Lietuvos kainų kitimas ir jo veiksniai“ autoriaus Igor Vetlov, 1991 – 1993 metais šalies infliacijos kitimas labai nepastovus ir gana aukštas jos lygis: kainos vidutiniškai didėjo nuo 10 iki 30 procentų per mėnesį. 1992 metų pabaigoje infliacijos didėjimo tendencija išnyko ir nuo 1993 metų infliacija po tuputį pradėjo mažėti. Nuo 1993 metų antro pusmečio mėnesio infliacijos lygis sudarė mažiau kaip 10 procentų. Šiems pasikeitimams įtakos turėjo Lietuvos užsienio prekybos politikos pasikeitimas. Perorientuojant Lietuvos užsienio prekybos srautus iš šalių, kurioms buvo būdinga didelė ir nepastovi infliacija į šalis kuriose mažas infliacijos dydis, užsienio šalių konkurencijos įtaka Lietuvos infliacijos mažėjimui didėjo. Nors jau ir išaiškinome kodėl situacija ėmė gerėti, vis vien svarbu atskleisti šio laikotarpio infliacijos augimo priežastis. Be abejonės, pats ryškiausias veiksnys – pasikeitę santykiais su Rusija, tuometine TSRS. Lietuvai deklaravus politinę nepriklausuomybę nuo TSRS, tai sukėlė didelių ekonominių sunkumų. Enerigijos ir žaliavų kainų išaugimas iki pasaulinių TSRS prekybos kainų, išaukdamas gamybos nuosmukį; Maskvos taikyta ekonominė blokada, kurios pasekoje nutrūko prekybiniai ir finansiniai ryšiai tarp buvusių tarybinių respublikų sukėlė šalies išorės šokus. Taip pat infliacijos augimui įtakos turėjo ir kainų sistemos reforma, kurios pasekoje buvo liberalizuotos kainos, o buvęs pinigų perteklius iššaukė kainų augimą. Ilgalaikiam aukštos infliacijos išlikimui įtakos turėjo Lietuvos banko vėlokai pradėta vykdyti pinigų politika, bei nepakankamas nacionalinės valiutos kurso įvertinimas [7, p. 26-28]. Antrasis ifliacinis Lietuvos laikotarpis nepasižymi tukstantiniu infliacijos lygiu, tačiau taip pat išlieka svyruojantis. Šio laikotraprio pradžia ir toliau atspindėjo infliacijos šalyje mažinimo politiką, taip pat matomas periodas, kurio metu Lietuvoje buvo defliacija, bei pastarųjų metų – pasailinės finansų krizės – įtaka Lietuvos infliacijos lygiui. Paveiksle atsispindintys duomenys yra pokytis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu (t.y. paskutinių metų mėnesiu). _____________________________________________________________________ 1pav. Infliacija Lietuvoje 1994 – 2009 metais. Šaltinis: autorių sudarytas paveikslas remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1271 duomenimis. 1994 metais priimtas Lito patikimumo įstatymas įteisinęs VVM taikymą Lietuvoje, tapo priemone inliacijai pažaboti. Nors buvo tikėtasi, kad infliacija sumažės greitai, tačiau tam, kad infliacija taptų vienženklė prireikė 3metų. Tolesnį infliacijos mažėjimą ir artėjimą prie defliacinio lygio lėmė Rusijos finansinė krizė. 1999 – 2000 metais dėl minėtos krizės šalyje susidarė perprodukcija, taip pat vidaus paklausos sumažėjimas sąlygojo mažėjančias prekių ir paslaugų kainas [7, p. 26-28]. Tolesnius infliacijos pokyčius lėmė natūrali situacija rinkoje. Staigesnį infliacijos išaugimą 2004 metais lėmė įstojimas į Europos sąjungą. Tam įtakos turėjo perimama bendra ES politika ir sąlygos. Įstojus į ES pasikeitė užsienio prekybos kryptys. Dėl naujai taikomos politikos muitų srityje priimtinesnės tapo ES šalių narių prekės, kurios dažniausiai buvo brangesnės, nei iš ankščiau eksportavusių į Lietuvą šalių prekės. Taip pat kainos augo ir dėl kai kurių didesnių muitų tarifų trečiosioms šalims nei mūsų šalis taikė iki įstojimo. 2007 – 2008 metų infliacijos augimas yra sąlygotas pasaulinės finansų krizės. 2009 metų infliacinis lygis stebina dėl savo staigaus sumažėjimo, bet sumažėjusi infliacija yra sąlygota vartotojų perkamosios galios sumažėjimu ir toliau didėjančiais gyventojų skoliniais įsipareigojimais, kurie rodo, kad tam tikra dalis gyventojų nėra pajėgi susimokėti už paslaugas. Išvados Darbo eigoje analizavome infliacijos sampratą bei infliacijos dinamiką Lietuvoje. Galiausiai kai darbas apie infliaciją Lietuvoje yra baigtas galime padaryti tokias išvadas: • Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių makroekonominių problemų. • Infliacija – tai pinigų nuvertėjimas, kuris pasireiškia prekių ir paslaugų kainų kilimu. • Infliacija gali būti įvairių rūšių. Ją galima skirstyti įvairiais požiūriais, t.y. pagal vietą, pasireiškimo pobūdį, mastą. • Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas. • Infliacija Lietuvoje atskirai laikotarpiais buvo skirtinga. Lietuvoje buvo fiksuojama tiek tūkstantinio masto infliacija tiek ir defliaciniai laikotarpiai. Literatūros sąrašas 1. Infliacija. Laisvoji enciklopedija Vikipedija. [žiūrėta 2009 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!