Ignas Šeinius ir jo kūryba

Ignas Šeinius ir jo kūryba Ignas Šeinius – vienas pačių įdomiausių rašytojų lietuvių naujojoje literatūroje. Rašytojas gimė 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnuose, Ukmergės apskrityje. • Autorius mokėsi Gelvonų ir Musninkų mokyklose. • „Saulės” mokytojų kursuose Kaune. Musninkų kaimas • Šeinius artimai bendravo su kitais literatūros atnaujintojais: B. Sruoga, J. Baltrušaičiu, S. Šilingu, L. Gira. • 1909–1910 m. pradėjo bendradarbiauti lietuvių periodiniuose leidiniuose „Aušrinė“ ir „Viltis“. Bendradarbiaudamas „Viltyje“ susipažino su Juozu Tumu-Vaižgantu, kuris rėmė talentingą jaunuolį ir 1913 m. buvo išspausdintas bene geriausiai žinomas Šeiniaus kūrinys, romanas „Kuprelis“. • 1912-1915m. Maskvos universitete studijavo literatūrą ir filosofiją. Studijuojant atsirado naujų pažįstamų (St. Šilingas, B. Sruoga), naujų lektūrų (skaitė daug filosofijos veikalų). Čia baigtas ne vienas Vilniuje arba tėviškėje pradėtas kūrinys. Diplomatinė veikla Karas sudrumstė kūrybinę I. Šeiniaus veiklą. 1916 m. jis įsijungė į nukentėjusiųjų nuo karo šelpimo komiteto veiklą ir buvo pasiųstas dirbti į Stokholmą. • (1919 – 1920m.) dirbo Lietuvos pasiuntinybės sekretoriumi Danijoje, Kopenhaga • (1921m.) pasiuntiniu Suomijoje, Helsinkis • (1923 – 1927m.) Lietuvos Respublikos ministru Skandinavų kraštams. I. Šeinius 1917 m. vasarą vedė švedę Gertrud Sydoff. 1922 m. jiems gimė sūnus Irvis. (1922 - 2010 09 23) Įsisukęs į diplomatinę veiklą, I. Šeinius sunkiai rado laiko kūrybai. Tuo metu pasirodė tik švedų kalba parašyta apybraiža Litauisk kultur (Lietuvių kultūra, 1917m.) ir novelių knyga Natt och Sol (Naktis ir saulė, 1918m.). • “Litauisk kultur”- apie nutildytą ir pamirštą tautą, neatsisakančią savo individualumo bei išdidumo. • “Natt och sol” (“Naktis ir saulė”)- eilėraščiai proza, dedikuoti žmonai Gertrūdai. 1932 m. I. Šeinius grįžo į Lietuvą, užėmė „Lietuvos aido“ redaktoriaus pareigas. Vėliau dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju. 1940 m., Lietuvą okupavus SSRS, I. Šeinius emigravo į Švediją, 1943 m. gavo Švedijos pilietybę ir ten gyveno iki mirties . 1959m. sausio 15d. mirė Stokholme. Paminklas rašytojui Ignui Šeiniui Šeiniūnuose. Kūryba Šeiniūnuose sukurti jo pirmieji kūriniai. Tėviškė, kur prabėgo vaikystė, I. Šeiniui visą laiką išliko artima ir išsiilgta. Į šį brangų atminties draustinį jis nuolat sugrįždavo savo kūryboje. Tikroji I. Šeiniaus pavardė – Jurkūnas, o slapyvardis – pagarbos ženklas gimtinei. Gelvanės ežeras, esantis Šeiniūnuose. I. Šeiniaus gimtajame krašte kryžiavosi kultūros ir kalbos. Vaikystėje jis dažniausiai kalbėdavo lenkiškai. Gelvonų ir Musninkų mokyklose mokėsi rusiškai. „Mažas, lig 10-ties metų beveik nemokėjau lietuviškai“ Igną Šeinių patraukė lietuviškas žodis: „.. man patiko, kaip skamba lietuvių kalba. Rodėsi, ji tokia, kaip ir nerami, slėpiningai bešlamanti giria prieš audrą. Ta kalba švelni tokia, sodri, aš matau pro ją. Man kyla akyse Šeiniūnų ežero krantas, girdžiu kaip nendrės šnara, kaip rugių laukai bangomis lekia ir čeža. Skinu, rodos, žvangulius pamiškėje, girdžiu, kaip uosių ir beržų viršūnės linguodamos ošia“. Naujas požiūris į literatūrą • Šeinius atkakliai gynė rašytojo teisę savaip tvarkyti kūrinio kalbą • Nepaisė kalbininkų „direktyvų“ • Pabrėžė meninės formos reikšmę Šis rašytojas vienas pirmųjų prozininkų, kuris atsisakė • buitiškumo, • etnografiškų aprašinėjimų. Šeinius susitelkė ties • žmogaus psichologija, • kūno forma. „Poezijoj ir dailiojoj literatūroj pirmių pirmiausia turi būti gracija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!