Įdomūs dangaus reiškiniai

Saulės užtemimai................................................................................................7
Mėnulio užtemimai..............................................................................................8
Išvados................................................................................................................9
Naudota literatūra.............................................................................................10
ĮVADAS
Naršydama internete ir ieškodama įdomios medžiagos referatui, NASA internetinėje svetainėje radau NASA astronauto Don Pettit straipsnį apie pašvaistes, stebėtas iš kosminės stoties ISS – 6 (The International Space Station, Expedition 6). Lietuvoje pašvaistės beveik niekada nematomos, o jei ir matomos, tai jos nėra tokios gražios, kokios stebimos Žemės poliuose. O kadangi esu girdėjusi apie jų nepaprastą grožį, nutariau pasirinkti būtent šią temą ir labiau pasidomėti šiuo unikaliu gamtos fenomenu.
Taip pat dar nusprendžiau parašyti apie saulės ir mėnulio užtemimus, nes tai yra nuostabūs dangaus reiškiniai, kuriuos nevisada galime pamatyti...
PAŠVAISČIŲ ŠOKIS NAKTYJE
Jei Iris, vaivorykštės deivė, turėtų seserį, ji būtų deivė Aurora.
Švytintys žali raibuliavimai suformuoja lankus, kurie nuolat pasiverčia į naujas švytinčias permatomas formas: pašvaistė nėra statiška. Ji nuolat juda, keičiasi, ir kaip snaigės, kiekvienas pasikeitimas yra kitoks nei prieš tai buvęs. Kartais virš žalio sluoksnio pasirodo blankus raudonas atspalvis. Lankų viduje yra šviesūs, judantys taškeliai, kurie pasiverčia į aukštyn nukreiptus spindulius, padengtus plunksniškomis raudonomis struktūromis. Kartais būna šeši ir daugiau spindulių, kartais nebūna nė vieno.
Iš kur atsiranda pašvaistės sukelta šviesa?
Didžioji dalis šviesos yra spinduliuojama
lekiančioms saulės dalelėms bombarduojant deguonies atomus. Lekiančios dalelės, susidedančios iš atominių fragmentų, kuriuos atpalaiduoja Saulės srovė, lekia į Žemės magnetinį lauką. Tada šioms dalelėms judant magnetiniu lauku, sukuriama jėga, statmena judėjimui, kuri nukreipia daleles į spiralinę trajektoriją, kol ji susiduria su viršutinėje atmosferoje esančiais atomais. Tam tikra prasme, pašvaistės yra Žemės polių neoninės šviesos.
Viršutiniai atmosferos susikirtimai sukelia atomus (deguonies ir azoto) į spinduliuojančią šviesą, lygiai tokiu pačiu būdu kaip iš stiklinio vamzdelio, pripildyto neoninių dujų, išsiurbiami elektronai sukuria neoninę šviesą. Žalia šviesa, spinduliuojama iš sukelto deguonies, yra 558 nanometrų bangos ilgio regiono centre. Tuo tarpu retesnė raudona šviesa yra spinduliuojama 630 nanometrų bangos ilgio regione.
Kadangi pašvaistės driekiasi palei Žemės magnetinį lauką, jos buvo stebimos netoli Žemės polių. Be to, dėl šiaurės magnetinio poliaus esančio arti Hadsono...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!