Humusinės medžiagos

Antropogeninio ir gamtinio pobūdžio teršalai vaidina svarbų vaidmenį ekosistemoje, ypač jei pastarieji sąveikauja su ekosistema, ir turi galimybę įtakoti geriamo vandens kokybei. Pramonės, vandens valymo įrenginių, bei žemės ūkio teršalai turi didelę įtaką vandens užterštumui. Šių šaltinių neorganiniai ir organiniai tęršalai (sunkieji metalai ir pesticidai) gali tiesiogiai veikti vandens paviršių drenažo ir erozijos pagalba. Teršalai gali būti pernešami į atmosferą, kai pesticidai išgarinami per ar po jų panaudojimo. Pastarieji patekę į atmosferą, lietaus pagalba vėl sugrįžta ant žemės paviršiaus, kur iš dirvožemio gali išsiplauti į gruntinius vandenis, ar į vandens telkinius. Teršalams patekus į vandenį, pastarieji gali būti augalų, gyvūnų, nuosėdų, organinių medžiagų absorbuoti ar įsavinti vandens organizmų. Iš kitos pusės, kovalentinių jungčių dėka, teršalai gali sąveikauti su humisnėmis medžiagomis, ištirpusiomis vandenyje, todėl tampa sunkiau prieinamomis arba visai neprieinamomis ekosistemos atstovams. Bet, mirštant organizmams, ar pasikeitus aplinkos sąlygoms (pH, temperatūra) gali tapti prieinamomis.
Darbo tikslas buvo nustatyti, teršalų (sunkieji metalai, humusinės medžiagos) ir medžiagų, pasižyminčių stipriomis antioksidacinėmis (žalioji arbata) ir prieskoninėmis (bazilikas, marūnas) savybėmis, bei jų mišinių poveikį gėlųjų vandenų augalijos atstovui menturdumbliui Žvaigždėtasis maurabragis.
Vandenyje plačiai paplitusi ištirpusioje ar koloidinėje būsenoje humusinė medžiaga, atsirandanti irstant augalinės ir gyvulinės kilmės organinei medžiagai. Humusinėse medžiagose apie 50 – 75 proc. užima organinė anglis, kurioje dominuoja tirpi organinė anglis (TOA). Pastarosios 90 proc. sudaro fulvinė rūgštis (FR), ir 10 proc. huminės rūgšties (HR) (Gardneer & Ar – Hamdani, 1997) (1 lentelė). Vandenų humusinės medžiagos keičia fizikines charakteristikas, tokias kaip šviesos absorbcija, ir chemines charakteristikas, tokias kaip rūgštumą, bet jos taip pat sąveikauja tiesiogiai ir netiesiogiai su gyvais organizmais (Munster, 1999).
1 lentelė. TOA svarbios funkcinės grupės (Peuravuori, Pihlaja, 1999).
Kur randama
Karboksi rūgštis
Fenolio OH
Aminai
Amidai
Alkoholio OH
Eterinė
Ketoninė
Aldehidinė
Esterinė, laktoninė
Cikliniai imidai
(Ar-)R-COOH
Ar-OH
(Ar-)R-CH2-NH2
(Ar-)R-C=O(-NH-R)
(Ar-)R-CH2-OH
(Ar-)R-CH2-O-CH2-R
(Ar-)R-C=O(-R)
(Ar-)R-C=O(-H)
(Ar-)R-C=O(-OR)
(R-)O=C-NH-C=O(-R)
90 % visuose TOA junginiuose
vandens HM, fenoliuose
amino rūgštyse
peptiduose
vandens HM, cukruos
vandens HM
vandens HM, keto rūgštyse
cukruose
vandens HM, hidroksi rūgštyse
vandens HM
R - alifatinis junginys, Ar – aromatinis žiedas
Organinės anglies junginių koncentracija daugelyje gėlųjų vandenų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!