H.K. Andersenas "Kiauliaganys"

K. viskas prasidėjo nuo to, kad turėjau nedidėlę kunigaikštystę, galėjau išmaitinti pačią, dėl to susigalvojau vesti.
K. Ant mano tėvo kapo augo neregėtos grožybės rožių krūmą, kuris žydėjo tik kartą per penkerius metus ir krovė tik vieną žiedą. Uostydamas tą rožę turėjai pamiršti visus žemės vargus. Dar turėjau ir lakštingalą, kurios gerklėje, rodės, visos dangaus melodijos sudėtos. Abu šiuos daiktus sudėjau į sidabrines dėžutes ir išsiunčiau princecei.
K. Dovanos jai visai nepatiko. Paukštis, nes buvo gyvas, o rožių krūmas, nes buvo tikras.
Ž. Ką tada darėte?
K. Apsirengiau prastais drabužiais, išsitepiau veidą ir ėjau į tuos rūmus prašyti darbo. Tapau kiauliaganiu. Padariau labai gražų puodą su skambaliukais aplink. Jam verdant, skambaliukai skambino seną gražią dainelę:
Augustinai, kas tik buvo,
Viskas dingo, viskas žuvo.
Bet didžiausia gudrybė buvo ta, kad laikant pirštą ant garo, einančio iš to puodo, galima sužinoti, kas kokius valgius verda visame mieste.
Kai princecė pamatė tą puodą labai jo užsinorėjo, o aš pasakiau, kad jį atiduosiu tik už dešimtį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!