Histologija

Garikiškai histos reiškia audinys, logijos – mokslas.
Histologija, tai mokslas apie vienaląsčių gyvūnų audinius. Audinys yrs istotoriškai gyvosios gamtos vystymosi eigoje ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos sistema. Ši sistema turi bendrą kilmę, yra panaši į morfologinę struktūrą ir ta sistema yra specializuota tam tikrai funkcijai atlikti. Audinių struktūra ir atliekamos funkcijos yra labai glaudžiai susiję, nes audinio atliekama funkcija nulemia to audinio struktūrą. Nervinio audinio ląstelės, neuronai turi ilgas ataugas, raumenų ląstelės yra ilgos, kad galėtų susitraukti. Kiekvienas audinys yra sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos, audiniai sudaro organus, organai organų sistemas, organų sistemos sudaro organizmą. Audiniai neturi formos, bet turi sandarą. Audinių grupės įeina į vieną, kitą organą. Nėra nė vieno organų grupės, kuri būtų sudaryta iš vieno audinio, kadangi audiniai yra sudaryti iš ląstelių.
Audinius nagrinėja bendroji histologija. Tuo tarpu struktūrą, nagrinėja specialioji histologija. Histologija papaildo embriologija, nagrinėjanti organizmos vystymąsi. Histologijos tyrimo objektas yra audinių augimas, regeneracija, diferencijacija (prisitaikymas), bei senėjimo procesai. Histologija taip pat nagrinėja ir audinių adaptaciją, audinių ir organų transplantavimą. Histologija nagrinėjanti šiuos dalykus glaudžiai susijusi- molekulinė biologija, biochemija. Histologija pradėjo vystytis ankščiau nei aprašyta ląstelė. Intensyvumas histologijos vystymesi susijęs su mikroskopo atsiradimu. Pirmasis mikroskopas buvo sukonstruotas olandų mokslininko Hanseno 1605m. 1612m. jį ištobulino iki dviejų lęšių sistemos: objektyvo ir okuliaro. Hukas pirmasis atrado augalinę lątelę. Kol nebuvo mikroskopų bandyta atlikti stebėjimus 4a. preiš mūsų erą Aristotelis tyrė gyvūnų sandarą. Žmogaus organizmą į dalis suskirstė Galinas, Avicena, Falopijus. Mokslininkai išskirdavo apvalkalus, skysčius, riebalus. Ir tai tęsesi iki 19a. 1801m. prancūzų anatomas ir fiziologas M.Biša, žmogaus kūnę išskyrė 21 audinį, o ne dalis, todėl jis laikomas histologijos pradininku. Vėlesni mokslininkai sutiko su tokiu skirstymu ir toliau nagrinėjo audinių problemą. 1815m. vokiečių mokslininkas Mekelis, žmogaus oranizmą suskirstė į 10 rūšių. 1819m. Majeris ir Rudolfas suskirsto į 8 rūšis. 1822m. Heizingeris suskirsto į 11 audinių rūšių, bet 19a. mikroskopai labai ištobulėjo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!