Šperos

Hidraulikos teorija

10   (1 atsiliepimai)
Hidraulikos teorija 1 puslapis
Hidraulikos teorija 2 puslapis
Hidraulikos teorija 3 puslapis
Hidraulikos teorija 4 puslapis
Hidraulikos teorija 5 puslapis
Hidraulikos teorija 6 puslapis
Hidraulikos teorija 7 puslapis
Hidraulikos teorija 8 puslapis
Hidraulikos teorija 9 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 1. HIDRODINAMINĖS PAVAROS Įrenginiai, kurių svarbiausią dalis yra hidrodinaminės transmisijos, vadinam – Hidrodinaminėmis pavaromis. Hidraulinė transmisija, kurią sudaro dvi hidraulinės mašinos, esančios bendroje darbo ertmėje, ir kurioje sukimo momentas per­duodamas keičiantis darbo skysčio judesio kiekio momentui, - vadi­nama hidrodinamine. Principinė schema: 1-siurblys; 2,5,7,9-vamzdžiai; 3-nukreipimo aparatas; 4-hidraulinė turbina; 6,8-bakai. Veikimas. Vidaus degimo variklis suka išcentri­nį mentinį siurblį. Siurblys pumpuoja darbo skystį iš bako 8 vamzdžiu 9. Toliau darbo skysčio srautas tiekiamas vamzdžiu 2 nukreipiančiajam aparatui 3, kuris keičia jo kryptį. Kreipiančiajame aparate sumažėjus darbo skysčio srauto hidrostatiniam slėgiui, jo greitis padidėja. Dėl to tekančio skysčio kinetinė energija padidėja, Skysčio srauto srove smogia į hidraulinės turbinos 4 menteles ir pradeda ją sukti. Iš hidraulines turbinos skystis vamzdžiu 5 nupilamas j baką 6, paskui vamzdžiu 7 grįžta i baką 8. Tokioje pavaroje siurblio velenas su turbinos velenu sujungti nestandžiai. Kai siurbliaratis sukasi pastoviu greičiu, pagal turbinos veleno pasipriešinimą turbinračio darbo režimas keičiasi au­tomatiškai. Hidrodinaminėse transmisijose sukimo dažnio perdavimo santy­kis pastovus tik tada, kai varančiosios ir varomosios grandies apkrovų santykis pastovus. Jeigu varantysis velenas sukasi pastoviu greičiu, tai, padidėjus va­romojo veleno apkrovai, automatiškai mažėja varomojo veleno sukimosi greitis. Ši transmisijos savybė panaudojama automatiškai keis­ti mašinų traukos jėgų dydžiams pagal jų sukimosi greičius. Dėl transmisijų teigiamų savybių: švelnios judesio pradžios, švelnaus perėjimo iš vieno darbo režimo į kitą, didelio varomojo veleno su­kimosi greičių reguliavimo diapazono, kai pastovus varančiojo ve­leno sukimosi dažnis, mažų sukimosi svyravimų, dėl to, kad detalės nedaug dyla, jas plačiai galima naudoti įvairių mašinų ir mechanizmų pavaroms. Hidrodinaminės pavaros klasifikuojamos į hidrodinamines movas ir hidrodinaminius transfor­matorius. Hidrauliniai transformatoriai ir movos naudojamos šilumvežiuo­se, metalo pjovimo staklėse, transporto mašinose, vikšriniuose auto­mobiliuose, automobiliuo-se, gręžimo agregatuose, žemkasėse, lai­vuose, šachtinėse mašinose, garo turbinose, ekskavatoriuose, kelių voluose ir kt. 2. Hidrodinaminės movos charakte–ristikos ir darbo režimai. Hidraulinės movos darbą apibūdina keturios charakteristikos: iš­orinė; traukos, universalioji ir redukuotoji. Pilnoji išorinė HDM charakteristika, rodo jos išorinių pa­rametrų: sukimo momentų, siurbliaračio galios ir turbin­račio, movos naudingumo koeficiento priklausomybę nuo va­romojo veleno sūkių, slydimo arba perdavimo santykio, kai varančiojo veleno sūkiai pastovūs. Stabdymo režimu vadinamas toks HDM darbo režimas, kai darbo padargų galia perduodama HDM ir tuo pačiu metu sulėtėja darbo padargas. Dabar stabdymo režimai vis plačiau pri­taikomi. Skiriami trys stabdymo režimai: aplenkimo, dinaminio stab­dymo ir priešingos sukimosi krypties. Aplenkimo darbo režimu vadinamas toks režimas, kai turbinračio sūkiai didesni už siurbliaračio sūkius. Aplenkimo režimu pavaros hidraulinė mova dirba važiuojant automobiliui nuo kalno tiesiogine pavara. Važiuojant automobiliui dideliu greičiu lygiu ke­liu įjungus lėtinančią pavarą, hidraulinė mova dirba taip pat ap­lenkimo režimu. Dinamininio stabdymo rėžimu vadinamas toks HDM darbo režimas, kai siurbliaratis sustabdytas. Priešingos sukimosi krypties režimas – toks stabdymo režimas, kai siurbliaratis ir turbinratis sukasi į priešingas puse. Universalioji charakteristika: Universalioji ch.-apibūdina eksploatacines ir energetines movos savybes. Redukuotoji charakteristika naudojama įvairių konstrukcijų mo­voms palyginti, kai jos dirba, esant skirtingam sukimosi dažniui ir skirtingiems skysčiams. 3. HIDRODINAMINĖS MOVOS. Hidrodinamine mova vadinama hidrodinaminė transmi­sija, kuri, lanksčiai sujungdama varantįjį veleną su varomuoju, perduoda varančiojo veleno galią varomajam, nekeisdama sukimo mo­mento. 1-korpusas;2-siurbliaratis,3-turbinratis,4-guoliai, 5-varantysis velenas, 6-TR menteles; 7,8,13-kreipiantieji paviršiai, 9-mentelės, 10-sandariklis,11-varomasis velenas; 12-varžtas. HDM skirstomos į: 1) apribojančiąsias: apsaugines, paleidimo ir stabdymo; 2) reguliuojamąsias: HDM, kai keičiamas jų darbo ertmės pripildymo tūris; HDM, kai keičiama jų darbo ertmės forma; 3) vienertmes; 4) dviertmes; 5) papildomai maitinamas; 6) papildomai nemaitinamas 7) reversines; 8) blokuojamąsias. darbo procesas. HDM yra izoliuota mechaninė sistema, to­dėl nusistovėjusiu darbo režimu ją veikiančių išorinių momentų su­ma lygį nuliui, Hidraulinės movos naudojamos šilumvežiuo­se, metalo pjovimo staklėse, transporto mašinose, vikšriniuose auto­mobiliuose, automobiliuose, gręžimo agregatuose, žemkasėse, lai­vuose, šachtinėse mašinose, garo turbinose, ekskavatoriuose, kelių voluose ir kt. 4. Hidrodinaminio transformato-riaus charakteristikos ir būdingi režimai, skaidrumas. Hidraulinio transformatoriaus pilnoji išori­nė charakteristika parodo naudingumo koeficiento ir momentų ant abiejų velenų priklausomybes nuo perdavimo santykio, kai hidrauli­nio skysčio klampa, tankis ir varančiojo veleno sukimosi dažnis pa­stovūs. Išorinė charakteristika teikia informacijos apie HDT kine­matines, dinamines ir energetines savybes, todėl ji yra pagrindinė HDT paso charakteristika. HDT pilnoji išorinė charakteristika (9.15 pav.) turi kelis bū­dingus režimus. 1. Traukos režimas — HDT darbo režimas, kai galia P perduo­dama nuo varančiojo veleno (siurbliaračio) varomajam (turbinračiui). Šiuo darbo režimu suteikiamas judesys visiems dar­bo padargams. 2. Priešingos sukimosi krypties režimas — stabdymo režimas, kai varančiojo ir varomojo veleno sukimosi kryptys priešingos. Stabdymo režimu lėtėja mašinos darbo padargų greičiai, o galią tiekia darbo padargas. Darbą baigia darbo padargai o aktyviąsias jėgas sudaro sunkio ir inercijos jėgos. 3. aplenki­mo režimu. . Jis apibūdinamas neigiamu turbinračio momentu, kai siurbliaračio ir turbinračio sukimosi kryptys teigiamos. HDT savybė, apibūdinama varančiojo veleno sukimo momento kitimu pagal varomojo veleno sukimo momentą, vadinama skaid­rumu. HDT skaidrumo charakteristika parodo variklio apkrovimą pagal iš­orinį transmisijos apkrovimą. Kai skaidrumo koeficientas Ks=1, kintant varomojo HDT veleno pasipriešinimo sukimo momentui, variklis gali suktis pa­stoviu kampiniu greičiui. Tokia išorinė charakteristika vadinama neskaidria. 5. Hidrodinaminiai transformatoriai Hidrodinaminiu transformatoriumi vadinama hidraulinė transmisija, kuri, lanksčiai sujungdama varantįjį veleną su varomuoju, perduoda varančiojo galią varomajam ir keičia ne tik sukimosi dažnį bei kryptį, bet ir sukimo momentą. 1-korpusas, 2-siurbliratis,3-turbinratis,4-guoliai;5-varantysis velenas;6-TR mentelės;7,8-kreipiantieji paviršiai;9-S mentelės; 10-sandariklis;11-varomasis velenas; 12-reaktorius;13-nejudamas korpusas. Kai reaktoriaus mentės nekeičia darbo skysčio srauto tekėjimo krypties, tai turbinračio ir siurbliaračio velenai sukasi į tą pačią pusę. Toks hidraulinis transforma­torius vadinamas tiesioginės eigos. Jeigu reaktoriaus mentės keičia skysčio srauto tekėjimo kryptį, tai turbinračio ir siurbliaračio velenai sukasi į priešingas puses. Toks hidraulinis transformatorius vadinamas atgalinės. Pagal turbinračių skaičių vienoje darbo ertmėje HDT klasifikuo­jami į: vienlaipčius, dvilaipčius, trilaipčius. Pagal turbinračio tipą HDT skirstomi į:, a) su išcentriniu tur­binračių, b) su ašiniu turbinračių, c) su įcentriniu turbinračių. Klasifikavimas: multiplikatorius, atbulinės eigos, reversinis, reversuojamasis, kompleksinis. Darbo procesas: HDT mašinrašių mentelės profiliuojamos. Tai būtina norint gauti reikiamą darbo skysčio srauto transformaciją bei aukštą naudingumo koeficientą plačiame perdavimo santykių i diapazone. Prieš nagrinėjant HDT mašinračių mentelinių sistemų sąveiką, kai pro jas teka darbo skysčio srautas, daromos tokios prielaidos, ku­rios artimos realioms darbo sąlygoms: 1) darbo skysčio srauto greičio w kryptis reliatyviniame judesyje kiekvienai mentelinei sistemai sutampa su jos mentelių išeinančiųjų elementų kryptimi; 2) skysčio kiekis. Q, kuris prateka per visas mentelines sistemas, yra vienodas; 3) tarpuose tarp mentelių sistemų skysčio srauto judesio kiekio momentas nesikeičia. Hidrauliniai transformatoriai naudojamos šilumvežiuo­se, metalo pjovimo staklėse, transporto mašinose, vikšriniuose auto­mobiliuose, automobiliuo-se, gręžimo agregatuose, žemkasėse, lai­vuose, šachtinėse mašinose, garo turbinose, ekskavatoriuose, kelių voluose ir kt. 6. Hidrodinaminių movų parinkimo reikalavimai bendram darbui su energijos šaltiniais HDM parinkimas. Norint parinkti HDM bendram darbui su va­rikliais ir energijos vartotojais, reikia, kad: 1. ilgai eksploatuojama HDM dirbtų optimaliu darbo režimu. 2. hidraulinė mova patikimai apsaugotų variklį ir darbo mašiną nuo perkrovų. HDM charakteristikos turi tenkinti pagrindinius du reikalavimus: 1) zonoje kreivė turi būti stati, nes energija perduodama esant dideliam naudingumo koeficientui η, o HDM mažiausių matmenų; 2) zonoje HDM turi tenkinti naudojamo va­riklio leistinąjį Kp. Paprastai HDM naudojamos su asinchroniniais elektros ir vidaus degimo varikliais, kurie pagal savo charakteristikų savybes reika­lauja juos apsaugoti nuo perkrovų. 7. Kompleksiniai hidrauliniai transformatoriai Tai toks hidraulinis transformatorius, kuris tam tikrame perdavimo santykio intervale gali dirbti kaip hidraulinė mova. Jo konstrukcija skiriasi nuo paprastuo tuo kad reaktorius su korpusu sujungtas per mechanizmą, kuris garantuoja laisvą reaktoriaus sukimąsi, kai perdavimo santykis i>ik=1, ir reaktorius stovi kai iik=1 HDT dirba kaip hidraulinė mova ir jos charakteristikos sutampa su HDM charakteristikomis. KHDT geresnės traukos savybės, didesnis naudingumo koeficientas. Naudojamas žemės darbų bei transportavimo mašinoms, automobiliuose, autobusuose ir kitose didelės ridos transporto priemonėse. Režimai: hidraulinio transformatoriaus režimas ir hidraulinės movos režimas. 8. Pagrindinės hidrodinaminių movų modifikacijos ir jų panaudojimas. Modifikacijos: ◦ reguliuojamojo tipo hidrodinaminės movos (ją naudojant galima gauti skirtingą mechanizmo veleno sukimosi dažnį, o tuo pačiu ir skirtingą jo charakteristiką), ypač sunkiomis sąlygomis reguliuojamos movos naudojamos apsaugoti darbo mašinas nuo perkrovų ir sistemų paleidimo darbo metų. ◦ dalinio papildymo movos (kuo mažiau mova pripildyta, tuo mažesnį sukimosi momentą ji perduoda), ◦ movos su pasukamomis mentėmis (išvengiama nepastovaus movos darbo), mašina paleidžiant ir įsukant hidrauline mova, pagerėja variklio darbo sąlygos. Kai darbo mašinos didelis inercijos momentas, tai, panaudojant HDM, nereikia didesnės paleidimo galios variklių. ◦ savivaldė mova (kuo aukštesnis slenkstis tuo mažesnis movos sukimo momentas). 9. Blokuojamieji hidrauliniai transformatoriai Norint sumažinti HDT su ašiniu ir išcentriniu turbinračiu, žemo naudingumo koeficiento zoną, kai perdavimo santykiai dideli, naudojamas blokavimo būdas. Jų yra 2 : laisvosios eigos ir frikcinėmis movomis.pirmu atveju (pav a) išorinė apkaba 1 sujungiama su įėjimo grandimi, vidinė 2 – su išėjimo grandimi. Šios movos įjungimo ir išjunimo valdymo poveikis yra iėjimo ir išėjimo grandies santykinio greičio ženklo (krypties) keitimas. Jeigu įėjimo ir išėjimo grandies sukimosi dažnis didesnis negu išėjimo, tai jų santykinio greičio kryptis teigiama. Įėjimo ir išėjimo pavaros velenai sukasi nepriklausomai vienas nuo kito ir pavara dirba HDT režimu. 10. Hidrodinaminių transformatorių parinkimo reikalavimai bendram darbui su energijos šaltiniais. Norint parinkti HDT bendram darbui su varikliu arba energijos vartotojais, reikia, kad jo charakteristikas atitiktų projektuojamos sistemos charakteristikas. Parenkama dviem etapais: pirma, pagal sistemos (parinkto variklio, vartotojo ir hidraulinio transformatoriaus turimas charakteristikas) rodiklius parenkamas reikiamas HDT skersmuo D; antra, panaudojant; antra, panaudojant sistemos elementų charakteristikas ir žinant HDT parametrus, sudaroma išėjimo grandies charakteristika T2 = f(n2) ir nagrinėjamas jos tinkamumas visiems eksploatavimo režimų diapazonams. Parenkant HDT matmenis, galimi 2 atvejai: 1) pasirinkti tipo HDT gaminami pramoniniu būdu ir jų matmenys žinomi; 2) pasirinkto tipo HDT turi būti gaminami, o jų matmenys reikia apskaičiuoti. Pirmu atveju tipiniai HDT parenkami pagal jų rodiklių lenteles ir darbo grafiukus. Antru atveju padargams projektuoti naudojamas perskaičiavimo metodas pagal modelinį pavyzdį. Naudojamos darbo ertmių sistemos, kurioms pateikti santykiniai matmenys. HDT bendram darbui su dyzeliniu varikliu parenkamas suderinant jų skaičiuojamuosius darbo režimus. 11. Hidromechaninės pavaros Hidromechanines pavaras sudaro hidraulinis transformatorius ir mechaninė pavara. Jos papildo kompleksinių HDT ribotas galimybes ir todėl taikomos transportavimo, žemės darbų ir kitoms mašinoms. Hidraulinis transformatorius sujungtas su mechanine pavara sudaro hidromechaninę pavarą. Naudojimas: pakrovimo ir iškrovimo, žemės transportavimo mašinų krautuvas, buldozeris, visa tai nustatoma tūrine hidromechanine pavara. Jos naudojamos statybos ir kelių mašinoms. 12. Pagrindinės hidrodinaminių transformatorių modifikacijos ir jų panaudojimas. Jeigu hidrotransformatoriuje yra po vieną siurbliaratį, turbinratį ir reaktorių toks transfomatorius vadinamas vienlaipčiu, kai yra vienas siurbliaratis, du turbinračiai ir vienas arba reaktoriai – dvilaipčiu, kai yra vienas siurbliaratis, trys turbinračiai ir du arba trys reaktoriai – trilaipčiu. 13. Hidrodinaminių movų pranašumai. HDM pagrindiniai pranašumai, dėl kurių padidėja mašinų našu­mas ir ilgaamžiškumas yra: 1. apsaugomi varikliai nuo perkrovų; 2. sudaromos varikliams palankios sąlygos darbui optimaliu režimu 3. galima jungti variklį, kai transmisija įjungta; 4. galima sustab­dysi darbo padargą, kai jis apkrautas, o variklis sukasi ir pavara įjungta; 5. kūno įsukimo procesui neturi įtakos jo inercija ir įjungta pavara; 6. tolygus mašinos judesys iš ramybės būsenos ir padidintas jos važumas dėl tolygaus sukimo momento į ratus; 7. ) apribotos di­naminės apkrovos ir sukamieji virpesiai; 8. galima tolygiai regu­liuoti darbo padargų greitį; 9. geros stabdymo charakteristikos va­rikliu; 10. su viena mechanizmo pavara gali dirbti keli varikliai; 11. didelis naudingumo koeficientas skaičiuojamam darbo režimui; 12. didelis energijos imlumas, kai sukimosi dažnis didelis; 13. pa­prasta konstrukcija ir maža kaina; 14. galima užtikrinti keletą specifinių reikalavimų, kuriu reikia technologiniam procesui atlikti; 15. geros operatoriaus darbo sąlygos ir didesnis darbo našumas. 14. Pagrindiniai hidrodinaminių movų trūkumai. Naudingumo koeficientas priklauso ir kinta nuo darbo režimo. Kai HDM dirba ne nominaliuoju režimu, naudingumo koeficientas mažėja. Hidrodinaminės movos skystį reikia aušinti. 15. Hidrodinaminių transformatorių pranašumai. 1.HDT galima tolygiai ir automatiškai keisti varomojo veleno sukimo momentą ir sūkius pagal pasipriešinimo momentą. 2.kai jėgos pavaroje yra HDT, variklis neišsijungia esant betuokiam pasipriešinimui. 3. mašinos su HDT eksploatacinis greitis vidutinėmis ir sunkiomis kelio sąlygomis yra lygus arba didesnis už mašinos su mechanine pavara greitį. 4.HDT gerokai sumažina variklio ir jėgos pavaros dinamines apkrovas 5. automatinės ir pusiau automatinės hidromechaninės pavaros palengvina mašinos valdymo procesą.; 16. Hidrodinaminių transformatorių trūkumai. 1) hidromechaninių pavarų naudingumo koeficientas mažesnis negu mechaninių; 2) mašinos su HDT transmisija yra brangesnė ir sudėtingesnė; 3) HDT neužtikrina varomojo veleno reikiamo sukimo momentų diapazono kitimo; 4) negalima keisti mašinos krypties, atbulinė eiga tik mechanine pavara; 5) reikalinga skysčio šaldymo, nutekėjimų, kompensavimo sistema; 6) HDT konstrukcijos neperduoda efektyviai sukimo momento atbuline kryptimi. 17. Paaiškinkite dėl ko gerėja automobilio ar traktoriaus ratų sukibimas su gruntu, kai transmisijoje yra hidraulinis transformatorius. Kokios pasipriešinimo jėgos veikia automobili ar traktorių. Ratų sukibimas su gr gerėja dėl to, kad mechaninės transmisijos sukimo mom periodiškai kinta. Dėl sukimo mom sukeltų svyravimų varančiųjų ratų traukos jėgos pulsuoja, todėl pusuoja ir gruntas. Jam vibruojant, mažėja trintis tarp dalelių, o dėl to sumažėja sukibimo jėga tarp grunto ir varanč ratų. Kai pavaroje yr HDT, sukimo momentų virpesių transmisijoje nėr. Todėl pasipriešinimas judėjimui sumažėja, varomųjų ratų sukibimas su gruntu pagerėja. Automobilį arba trak veikia šios pasipr jėgos: riedėjimo Fr, kilimo Fh, oro Fo, greitėjimo Fg ir kablio jėga Fkb(priekabos pasipriešinimas). Fr= fGcos Fh=G sin; Fo=cAv2; Fg=m(dv/dt);kur G-autom ar trakt svoris, N;-kelio išilginio posvyrio kampas; f -pasipriešinimo riedėjimui koef; c-pasipr orui koef, kg/m3;A-priekinio pasipr plotas,m2;v-važiavimo greitis, m/s;-besisukančių masių inercijos koef. Priekabų pasiprieš jėga skaičiuojama: Fkb= Gv(fv cos+sin); kur Gv-vežėčių svoris kartu su kroviniu, N; fv-vežėčių pasipriešinimo riedėjimui koef. 18. Automobilio ir traktoriaus su hidromechanine pavara traukos balansas Automobilio galia suvartojama judesio pasipriešinimui nugalėti transportuojant krovinius. Norint nugalėti pasipriešinimą varantiesiems reikia suteikti sukimo momentą Ts. Variklis kartu su HDT sudaro ypatingą variklį, kurio pilnutinė apibrėžtoji išorinė išėjimo grandies charakteristika yra tokia: Tadm=f(n2) ir Padm=f(n2). Šiuo atveju mašinos tangentinės traukos jėgas ir greičius galima apskaičiuoti pagal formules: 1-variklis;2-HDT; 3-krumpliaratine pavarų deze. 4- pagrindine pavar; 5 – galine pavara; 6 – varantieji ratai. 19. Kokie keliami pagrindiniai reikalavimai gamtos apsaugai eksploatuojant hidraulines pavaras? Darbo skysčio nepatekimas į aplinką. Reikia gerai sandarinti aparatūrą, tinkamai sunaudoti pavarose naudojamą alyvą arba ją valyti. 20. Medžiagų parinkimo įtaka triukšmui mažinti hidraulinėse pavarose ir mašinose. Siurbimo linijas rekomenduojama daryti plastmasines. Reikia gaminti detales iš elastingų medžiagų ir t.t. 21. kokie keliami reikalavimai naftos produktų saugyklos aplinkai, kad nebūtų pažeista gamta? Užtikrinti darbo skysčio, tepalu ir kuro baku bei vamzdynu sandarumą. Šias medžiagas vežti ir laikyti cisternose, bakuose ir kt. taroje, kuri turi būti sandari.Ds neturi teketi iš masinos kuro baku, vamzdynu ir kt. Nesandarias vietas reikia nedelsiant sutvarkyti. Atliekant technini aptarnavimą, keičiant DS pavarose negalima teršti aplinkos.Ds ir kuro pripildymo įrenginiai turi buti nesugadinti. Draudžiama naftos produktus pilti ant žemės, į vandens telkinius ir kanalizacijos sistemą. 22. Papildomos konstrukcinės priemonės triukšmui mažinti hidraulinėse mašinose ir pavarose. Reikia: tinkamai subalansuoti besisukančias detales ir mazgus, izoliuoti siurblius nuo skysčio bako amortizatoriais, naudoti mažai triukšmingus elektros variklius, pastorinti korpuso sieneles, korpusą apvilkti 1 mm storio apvalkalu, pakeisti atbulinį vožtuvą keliai lygiagrečiai veikiančiais vožtuvais, plunžeriniuose siurbliuose optimizuoti skysčio skirstymo įrenginius, krumpliaratiniuose siurbliuose padidinti krumpliaračių skaičių iki 24 ir t.t 23. Pavartotų darbo skysčių ir tepalų saugojimo žiemos sąlygomis schema ir pagrindiniai reikalavimai jų patalpoms. Reikalavimai: turi būti specialios talpos, kuriose būtų šiuolaikiniai signalizacijos ir gaisro gesinimo įrenginiai. Apšvietimas turi būti nepavojingas (galimas sprogimas). Visos sistemos įžemintos. Tepalams bakuose įrengiamas pašildymas. 24. Triukšmo priežastys hidraulinėse pavarose. Triukšmai būna: mechaniniai, hidrauliniai ir aerodinaminiai. Triukšmo šaltinis yra debitų ir slėgių pulsacija, kavitacija, tėkmės turbulentiškumas, hidrauliniai smūgiai perjungiant aparatų elementus ir t.t. 25. Pavartotų darbo skysčių ir tepalų saugojimo atvirame žemės paviršiuje schema ir pagrindiniai reikalavimai saugyklos teritorijai, kad nebūtų pažeista gamta. Reikalavimai: turi būti specialios talpos, kuriose būtų šiuolaikiniai signalizacijos ir gaisro gesinimo įrenginiai. Apšvietimas turi būti nepavojingas (galimas sprogimas). Visos sistemos įžemintos. Tepalams bakuose įrengiamas pašildymas. 26. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui. Pavarų triukšmo šaltinių klasifikavimas. Jų priežastys. Poveikis: sumažėja darbingumas, daroma daugiau klaidų, galima susirgti ar net apkursti. Būna: mechaninis ir hidrodinaminis triukšmo šaltiniai. Mechaninį triukšmą sukelia mechaniniai aparatų virpesiai. Hidrodinaminio triukšmo šaltinis: debitų ir slėgių pulsacija, kavitacija, tėkmės turbulentiškumas, hidrauliniai smūgiai perjungiant aparatų elementus. 27. Kaip turi būti pripildomos mašinos darbo skysčiu ar kuru jų darbo vietoje, kad nebūtų žalos gamtai? Degalai prie automobilio privežami kita mašina ir užpildomi su specialiu kuro pripildytuvu. Kuro pripildymo mašinos yra prikabinamos ir savaeigės. 28. Kokias žinote priemones trukšmui mažinti hidraulinėse pavarose ir mašinose jas surenkant ir montuojant? Turbulentiškumui skysčio bakuose sumažinti statomi 300 kampu pasvirę tinkliukai su 300m skylutėmis. Siurbimo linijas daro plastmasines, o greičiai jose ribojami. Pro vožtuvus tekančio skysčio greitis turi būti ne didesnis kaip 6m/s, o per nupylimo vožtuvus 300m/s. kad nevyktų kavitacija siurbimo aukštis turi būti ne didesnis už leistinąjį hs(k1u+k2)vm. Slėgio linijose reikia įrengti švelnius jų posūkius spinduliu r=(5-6)di, įjungti gumines armuotas “rankoves” ir aukšto dažnio slėgio svyravimų slopintuvus, riboti skysčio tekėjimo greičius. Dar: Papildomos konstrukcinės priemonės triukšmui mažinti. 29. Kokie keliami reikalavimai mašinų plovyklai, kad nebūtų pažeista gamta? Užterštas H2O neturi patekti į melioracijos griovelius, upelius ir t.t Mašinoms plauti nenaudojamas geriamas H2O, o iš kūdros arba techninio vandentiekio H2O. Plovyklos nutekamieji vandenys turi būti valomi. 30. Hidraulinių pavarų triukšmo mažinimas. Turbulentiškumui skysčio bakuose sumažinti statomi 300 kampu pasvirę tinkliukai su 300m skylutėmis. Siurbimo linijas daro plastmasines, o greičiai jose ribojami. Pro vožtuvus tekančio skysčio greitis turi būti ne didesnis kaip 6m/s, o per nupylimo vožtuvus 300m/s. kad nevyktų kavitacija siurbimo aukštis turi būti ne didesnis už leistinąjį hs(k1u+k2)vm. Slėgio linijose reikia įrengti švelnius jų posūkius spinduliu r=(5-6)di, įjungti gumines armuotas “rankoves” ir aukšto dažnio slėgio svyravimų slopintuvus, riboti skysčio tekėjimo greičius. Dar: Papildomos konstrukcinės priemonės triukšmui mažinti. 31. Slankiojančio judesio kompresorinės pneumatinės pavaros, principinė schema ir jos elementai. Slankiojančiojo judesio kompresorinėje pneumatinėje pavaroje oras per filtrą 1 patenka į kompresorių 3. Pastarąjį suka, pavyzdžiui, elektros variklis 2. Suspaustas oras iš kompresoriaus per atbulinį vožtuvą 4 ir tepalo atskiriklį 5 patenka į oro rinktuvą. 7. Oro rinktuvas aprūpintas apsauginiu vožtuvu 6 ir manometru 8, oro slėgiui rinktuve matuoti. Iš oro rinktuvo, oras per čiaupus 12 ir 13 tiekiamas tiekėjams, pavyzdžiui, per droselį111 ir oro skirstytuvą 10 jis patenka į pneumatinio cilindro 9 ertmę A arba B. Kompleksinės hidraulinės pneumatinės pavaros, kuriose derinami hidraulinių ir pneumatinių pavarų pranašumai, naudojami, pavyzdžiui kelių ir statybos mašinose plunžeriniams hidrauliniams skirstytuvams valdyti.. pavaizduotas dviejų padėčių plunžerinis elektrinis hidraulinis stiprintuvas, kurio veikimo principas toks: elektromagnetai 1 ir 2 įjungia norima kryptimi perstumti pagalbinį droseliuojantį pneumatinį skirstytuvą 3, dėka kurio suspaustas oras patenka į silfoninius pneumatinius cilindrus 5 ir 6. Pastarieji cilindrai užtikrina pagrindinio droseliuojamo hidraulinio skirstytuvo 4 norimos krypties įjungimą. Pneumatinės pavaros, kuriose išeinančioji grandis sukasi arba svyruoja, gali būti realizuota pagal 1.1 pav. principinę schemą, tiktai joje vietoje pneumatinio cilindro 9 bus pneumatinis sukamojo judesio arba posūkio variklis. 32. Ventiliatoriaus charakteristikos. Nuo ko jos priklauso? Ventiliatoriaus darbo procesą įvertina jo charakteristika, kurioje pateikiamos slėgio Δp, sunaudojamos galios P ir naudingumo koe­ficiento priklausomybės nuo ventiliatoriaus našumo (2.1 pav.). Optimaliu darbo režimu laikomas toks, kuriam esant naudingumo koeficientas yra didžiausias. Nuo ventiliatoriaus mentelių formos priklauso suteikiamo orui greičio dydis, sukuriamas slėgis bei slėgio charakteristikos pobūdis Kintant ventiliatoriaus sukimosi dažniui nuo n1 iki n2, kinta oro slėgis bei tankis prieš ventiliatorių ir už jo, sunaudojama galia venti­liatoriui sukti bei oro debitas 33. Pneumatinių sistemų privalumai ir trūkumai. Šiuolaikiniuose technologiniuose įrenginiuose, mašinose bei mechanizmuose be mechaninių, hidraulinių, elektrinių naudojamos ir pneumatinės sistemos. Jos naudojamos dėl tokių privalumų, kurie charakterizuojami: dideliu greitaeigiškumu. gerais galios, jėgos ir masės santykiniais rodikliais, paprasta konstrukcija, pigios, paprastas jų eksploatavimas, yra saugios, nes gali dirbti sunkiose sąlygose - purvinose, dulkėtose, drėgnose, gaisrui ir sprogimui pavojingoje aplinkoje, esant elektriniams, magnetiniams ir radiaciniams laukams, išlaiko dideles perkrovas (net ir statinėje būsenoje), todėl jos yra patikimos ir patvarios. Į pneumatinės sistemos variklio arba kitų elementų ertmes patenkantis suspaustas oras iškart pasisavina šilumą, tuo užtikrindamas pavaros normalų darbą prie aukštų temperatūrų. pneumatinės sistemos turi visą eilę trūkumų. Pirmiausia reikia pažymėt: pneumatinių sistemų paslankumą, dėl oro suspaudžiamumo. Pneumatinės sistemos paslankumą galima kompensuoti parenkant pavaros gerą valdymo sistemą, naudojam didelio skersmens oro pratekėjimo kanalus. Dėl santykinai mažų oro slėgių ( ne daugiau kaip IMPa ) technologinių pneumatinių sistemų linijose negalima gaut: didelių darbinių apkrovų prie normalių pneumatinės sistemos gabaritų. Yra ir kai kurių ekonominių priežasčių, dėl kurių ribojamas pneumatinių sistemų panaudojimas - pneumatinės energijos didelė kaina, kuri beveik 4 kartus viršija elektros energijos kainą. Pastarasis trūkumas kompensuojamas, pavyzdžiui, pramoniniuose robotuose su pneumatinėmis pavaromis, lyginant juos su elektrinių pavarų pramoniniais robotais. Pastaruoju metu pramoniniuose robotuose pradėtos naudoti pneumatinių variklių sistemos, kurios iki 1 kW galios ribose yra beveik 3 kartus lengvesnės ir 5 kartus užima mažiau tūrio negu elektrinių pavarų robotai. Pagal šiuos rodiklius už pneumatinius variklius geresni yra hidrauliniai varikliai. Tai pavaizduota žemiau lentelėje: Pagal savo rodiklius plokšteliniams pneumatiniams varikliams artimiausi yra kintamos srovės bekolektoriniai elektros varikliai, tačiau jie mažiau pritaikyti dažniems įjungimams ir išjungimams. Vienodos galios pneumatinis variklis kainuoja 2 kartus pigiau už elektrini variklį. Tuo pačiu pneumatinis variklis turi Visą eilę privalumų (kurie buvo išvardyti anksčiau), lyginant su elektros varikliais. Iš kitos pusės, pneumatinių variklių naudingumo koeficientas yra mažesnis už elektros variklių naudingumo koeficientą, dėl energijos nuostolių, ją transformuojant, perduodant bei naudojant pneumatiniame variklyje. Pneumatinės sistemos galiai didėjant, didėja suspausto oro sąnaudos, o tuo pačiu ir eksploatacinės išlaidos. Todėl pneumatinius variklius ekonomiškai tikslinga naudoti tik kai mažos pneumatinių sistemų galios ( ne viršija 1 kW ). 34. Ventiliatoriai. Jų klasifikavimas pagal konstrukcinius požymius bei suteikiamą oro Ventiliatoriai (2.1. pav.) priskiriami prie dinaminių pneumatinių mašinų, skirtų orui suslėgti. Dinaminės pneumatinės mašinos, ku­rių / 1,3, kompresorių grupei. Eulerio dinaminių mašinų lygtis rodo, kad Kadangi u2 = vu2, apytikriai galima rašyti, kad Kadangi oro tankis maždaug 800 kartų mažesnis už skysčių tankį, tai ventiliatoriaus sukuriamas slėgis atitinkamai tiek kartų mažesnis už dinaminio siurblio sukuriamą slėgį. Ventiliatoriaus slėgį galima būtų didinti didinant jo sukimosi greitį, bet jį apribo­ja triukšmo lygis. Pagal konstrukcijos.požymius bei suteikiamą oro srautui jude­sio kryptį ventiliatoriai skirstomi į ašinius (2,2pav. a) Pusiau ašinius (2,2. pav.,b) ir radialinius (2.2pav c). Ventiliatoriaus darbo procesą įvertina jo charakteristika, kurioje pateikiamos slėgio Δp, sunaudojamos galios P ir naudingumo koe­ficiento priklausomybės nuo ventiliatoriaus našumo (2.1 pav.). Optimaliu darbo režimu laikomas toks, kuriam esant naudingumo koeficientas yra didžiausias. Nuo ventiliatoriaus mentelių formos priklauso suteikiamo orui greičio dydis, sukuriamas slėgis bei slėgio charakteristikos pobūdis Kintant ventiliatoriaus sukimosi dažniui nuo n1 iki n2, kinta oro slėgis bei tankis prieš ventiliatorių ir už jo, sunaudojama galia venti­liatoriui sukti bei oro debitas: Ventiliatorių pagrindiniai parametrai, jų reguliavimas: (sukuriamas slėgis, debitas, sunaudojama galia) gali būti reguliuojami: • keičiant ventiliatoriaus menčių kampą, jų skaičių, • keičiant ventiliatoriaus sukimosi dažnį, • droseliuojant oro srautą (ventiliatoriaus įėjimo angoje), • keičiant tiekiamo oro kiekį. Jeigu įvairūs pasipriešinimai sujungti nuosekliai (tai slėgio kritimas) Jeigu pasipriešinimai sujungti lygiagrečiai, Lygiagretus droseliu jungimas tai slėgio kritimas kiekviename droselyje yra vienodas: suminis oro srautas yra lygus: Q=Q1+ Q2 + Q3; Tuomet: 35. ORO PARUOŠIMO SISTEMOS, PRINCIPINĖ SCHEMA IR JOS ELEMENTAI. 36. Kompresorių klasifikavimas pagal veikimo principą. Kompresorių klasifikavimas pagal veikimo principą pateiktas 3.1 pav. 37. Pneumatinės sistemos paruošimas rudens — žiemos sezonui. Pneumatines sistemas ruošiant rudens - žiemos sezonui pirmiausia reikia nuimti vamzdžius, oro rinktuvus bei vandens tepalo atskiriklius ir kruopščiai juos išplauti neetiliuotu benzinu. Išlyginti vamzdžių įmušimus ir išlenkimus, kuriuose gali susikaupti drėgmės kondensatas. Reikia kruopščiai patikrinti ir sureguliuoti vožtuvus, plunžerinius skirstytuvus, jutiklius - reguliatorius, stabdymo kameras ir pneumatinius cilindrus. Patikrinami guminiai tarpikliai ir jeigu reikia pakeičiami šalčiu atspariais. Daugumoje ant tokių tarpikių paviršiaus yra žalios spalvos juostelė arba taškas. Vandeniu aušinamų kompresorių šaldymo sistema išvaloma nuo vandens nuovirų ir užpylama, žiemai skirtu, šaldymo skysčiu. Pašalinus nuoviras išrenkamas ir kruopščiai išvalomas radiatorius. Taip paruošta sistema užpylama, žiemai skirtu, šalymo skysčiu. Be to uždedami ant radiatorių šiltinirno dangčiai bei apšiltinami vamzdynai. Kompresoriaus tepimo sistema turi būti išplauta ir užpilta žiemos sezono tepalais. Žiemos sąlygomis tepalų temperatūra svyruoja plačiose ribose nuo -50 C nedirbančiam kompresoriui iki (+80... 100)°C darbo metu. 38. Kaip reguliuojami ventiliatoriaus pagrindiniai parametrai? Ventiliatorių pagrindiniai parametrai (sukuriamas slėgis, debitas, sunaudojama galia) gali būti reguliuojami: 1. keičiant ventiliatoriaus menčių kampą, jų skaičių, 2. keičiant ventiliatoriaus sukimosi dažnį, 3. droseliuojant oro srautą (ventiliatoriaus įėjimo angoje), 4. keičiant tiekiamo oro kiekį. 39. Kompresorių klasifikavimas pagal slėgį. mažo slėgio (psl = 0,2-1,0 MPa), vidutinio slėgio (psl =10-10,0 MPa), didelio slėgio (psl = 10,0-100,0 MPa), labai didelio slėgio (psl > 100,0 MPa). 40. .PNEUMATINIŲ SISTEMŲ VALDYMO IR PAGALBINIAI ĮRENGINIAI. 41. KOMPRESORINĖS STOTIES PRINCIPINĖ SCHEMA IR JOS ELEMENTAI. 42. Kaip reguliuojami ventiliatoriaus pagrindiniai parametrai? Ventiliatorių pagrindiniai parametrai (sukuriamas slėgis, debitas, sunaudojama galia) gali būti reguliuojami: • keičiant ventiliatoriaus menčių kampą, jų skaičių, • keičiant ventiliatoriaus sukimosi dažnį, • droseiiuojant oro srautą (ventiliatoriaus įėjimo angoje), keičiant tiekiamo oro kiekį.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3964 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
9 psl., (3964 ž.)
Darbo duomenys
  • Inžinerijos špera
  • 9 psl., (3964 ž.)
  • Word failas 323 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt