Henrikas Radauskas ,,Pasaka“ interpretacija

 Henrikas Radauskas ,,Pasaka“ analizė – interpretacija Henrikas Radauskas – lietuvių poetas modernistas, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Jo poezija išsiskiria spalvų ir vaizdų aspektais, atskirais gamtos motyvais bei garsų įvairove. Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei – visa kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Jau pirmajame rinkinyje ,,Fontanas“ deklaruojamas įsipareigojimas ne tikrovei, bet poetinio žodžio galiai, sukurti savitą realybę. Šie bruožai puikiai atsiskleidžia pirmajame rinkinio eilėraštyje ,,Pasaka“. Jame dominuoja priešprieša tarp realybės ir susikurtos pasakų tikrovės. Jau pačioje pradžioje nusakoma, kad pasakos sustabdyti negali niekas, ji žmogaus vaizduotėje gali laisvai keliauti, nešti šviesą, teikti džiaugsmą ir kartu padėti atitrūkti nuo gyvenimo tikrovės. Ji tai kyla aukštyn iki pačių aukštybių: ,,Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia“, tai krinta žemyn iki pat apačios: ,,Pro gnomų požemiuose suneštus turtus“- tai tik dar kartą įrodo kokia ji laisva ir nesustabdoma. Pasakotojas aiškiai atskleidžia savo poziciją, jis visiškai atsiriboja nuo tikrovės ir pasineria į pasakų pasaulį: ,,Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“. Eilėraštyje kelis kartus sutinkamas žodžio ,,pro“ pakartojimas. Jis sustiprina, pabrėžia liūdnos tikrovės įspūdį, nurodo pro ką pasaka turi prasiveržti, kad galėtų mus pasiekti: ,,Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,/ Pro užrakintas geležies duris“. Eilėraštyje gausu epitetų: ,,Pro šaltų žiburį, beprotiškai geltoną <...> Pro karštą žiburį“, palyginimų: ,,Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala“, metaforų: ,,Ir mirga margas spindulių lietus“, personifikacijų: ,,Kalba akmuo ir medis nebylys“. Šios meninės raiškos priemonės suteikia eilėraščiui vaizdingumo. ,,Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė“- šie žodžiai mums nurodo, kad pasaka gali netgi ir niūriausiomis akimirkomis atnešti į mūsų gyvenimą gėrį, šviesą, tikėjimą ateitimi. Pats žodis ,,Pasaka“ parašytas didžiąja raide, norint pabrėžti, tarytum tai būtų šalis, nuo nieko nepriklausoma. Taip pat eilėraštyje randama ir nuorodų į kitą literatūrą: ,,Našlaitės neliečia vilkai pikti“ ir ,,O Eglės broliai dalgiais sukapoja/ Jo vyrą Žaltį jūros pakrašty“. Kartu šie žodžiai parodo, kad net ir pasakose nors kiek priartėjus prie realybės viskas tarytum apsiniaukia, pasidaro liūdna, grįžta žiaurumas. Pasaulis mus yra įtraukęs i liūdną realybę iš kurios ištrūkti yra labai sunku: ,,Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą/ Ant žemės vieškelių, takelių ir takų“, jis mus valdo ir mes negalime pasipriešinti jo galybei. Eilėraštyje aiškiai pateikiama kuo pasaka yra pranašesnė už realybę, atskleidžiami jos privalumai, tai yra begalinis laisvės pojūtis teikiantis džiaugsmą: ,,Voras su trupiniu į dangų kelias./ Kalba akmuo ir medis nebylys.“ Henriką Radauską galime vadinti pačiu tikriausiu lietuvių modernistu. Jo poezijoje labai svarbus žodžio skambumas, pačios poezijos grožis ir meniškumas. Visa tai Henrikas Radauskas susikūrė savitą stilių ir taip jis išliko originalios poezijos atstovu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!