Heleninės civilizacijos teorija

„Išskyrus akląsias gamtos jėgas, pasaulyje nėra nieko, kas sa­vo pradžia ar kilme nebūtų iš graikų”, – taip garsus anglų moks­lininkas H. Dž. Menas XIX a. yra apibūdinęs Europos dvasinę istoriją. Ir visa antika, ir vėlesnė Vakarų civilizacija yra taip pa­veikta graikų, kad senovės Graikija visados buvo ir liks joms siek­tinu idealu. Savarankiškas graikų laikotarpis truko beveik septynis šimt­mečius (XI – IV a. pr. Kr.). Vėliau ant senovės Graikijos griuvėsių įsiviešpatavo pirmiausia Makedonija, paskui Roma. Makedonijos laikotarpis civilizacijai buvo itin svarbus, nes tuo laiku tolydžio vyko helenizacija (graikų kalba ir kultūra plito tarp kitų tautų). Lygiai taip pat graikai veikė ir romėnus. Lietuvos mokslininkas filosofas, kultūros istorikas L. Karsavinas rašė: „Romos kultūros helenisti­nės būta, ir kultūros srity romėnai neoriginalūs buvo, tebuvo tik organizatoriai ir imitatoriai. Jie tik populiarino helenistinę kultū­rą, kuri nuo II amžiaus ėmė nykti. . . Roma tik sutvarkė helenis­tinę kultūrą”.
Tiesioginiai romėnų kontaktai su graikais kuriant pirmuo­sius valstybinius junginius Apeninų pusiasalyje; panaši graikų ir romėnų valstybės organizacija; bendri valstybiniai abiejų tautų interesai; literatūros ir meno, religinių tradicijų panašumai – visa tai leidžia kalbėti apie Romos istoriją, kaip apie heleninės civilizacijos tęsinį.
• smarkūs sezoniniai kli­mato svyravimai.
Žemės trūkumas iš pradžių vertė graikus plėstis užimant silp­nesniųjų kaimynų teritoriją. Kai jų ekspansiją sustabdė aukų bei konkurentų priešinimasis, rasta vidinių raidos rezervų. Silpnesnį žemės ūkį kompensavo prekyba bei pramoninė gamyba. Šiuo atž­vilgiu labai padėjo jūrų komunikacijos. Prie klimato svyravimų įpratę graikai gerai jautėsi įvairiomis klimato sąlygomis, t. y. galėjo gyventi bet kur.
XIII – XII a. pr. Kr. sandūroje, įsiveržus dorėnams, žlugo Egėjo (Kretos – Mikėnų) civilizacija. Mokslininkai iki pat šių dienų ginčijasi: koks ryšys buvęs tarp Egėjo ir heleninės civilizacijos? Vieni abi visuomenes laiko tuo pačiu sociokultūriniu vienetu, patyrusiu laikiną smūgį, regresavusiu, bet vėl atsikūrusiu. Kiti mano, kad Egėjo ir helenine civilizacija buvusios skirtingi socio­kultūriniai dariniai. Šios nuomonės reiškėjai remiasi archeolo­ginių tyrimų duomenimis. Žemyninėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!